Dabar populiaru
Publikuota: 2018 sausio 1d. 22:00

Marokas: viskas, ką reikia žinoti apie kelionę į šalį, kurioje su pardavėju geri arbatą

Marokas
Marokas

Šešios su puse valandos. Tiek trunka skrydis nuo Vilniaus iki raudonajame Maroke esančio miesto Agadyro. Palengva snūduriuojant ir telefone žymintis lankytinas vietas, laikas neprailgsta, ir, regis, jau reikia lipti pro lėktuvo duris. Agadyras pasitinka švelniu vėjeliu ir molio kvapu, vaiskiai primenančiu lietuviškos vasaros nulytą asfaltą, sumišusį su dulkėmis.

Ir čia reikės praleisti savaitę??

Šį prisiminimą greit išblaško milžiniškos eilės, pasitinkančios oro uoste, – teks praeiti pasų patikrą ir užpildyti imigracijos formą. Klausimai standartiniai – vardas, pavardė, gimimo vieta ir data, profesija, iš kur važiuoji, vizito tikslas ir kur apsistosi Maroke. Būtent pastarasis punktas formoje tikrinamas atidžiai ir suvedamas į kompiuterį, todėl adresas Kupranugario g. 88-7 netiks, reikia žinoti konkrečią nakvynės vietą.

Praėjus 2 valandoms nuo išsilaipinimo mes jau linksmai traukiame keliu oro uosto stovėjimo aikštelės link – visuose krūmuose svirpliai varžosi kuris garsesnis. Šiame garsų fone mus pasitinka „Rentalcar“ automobilių nuomos atstovai – palydi iki mašinų – „Peugeot 301“ ir „Ford Fiesta“. Abi naujos, švarios, nesudaužytos. Tiesa, mašinos yra iš Marakešo, todėl papildomai už atvežimą iki Agadyro oro uosto sumokame 45 EUR. Automobilio kaina už parą – 23 EUR, dar 6 EUR už parą jeigu nenori palikti užstato – 500 EUR. Būtent užstatas daugeliu atveju buvo kliūtis renkantis nuomotą automobilį, didžiosios nuomos įmonės prašo 1200-1500 EUR užstato.

Kai dviejų juostų kelyje žmonės važiuoja išsidėstę trimis ar keturiomis juostomis, galvoje sukasi mintys – mes čia praleisime savaitę?

Dažnai teko skaityti atvejų, kuomet nuo užstato nuskaičiuojamos nemenkos sumos už jau prieš tai buvusius automobilio apgadinimus – įbrėžimus, įlenkimus, salono valymą ir panašiai. Todėl visus automobilių „trūkumus“ kruopščiai nufotografuojame ir parodome jų savininkams. Tiesa, vietiniai kalba prancūzų arba arabų kalbomis, todėl anglakalbiai turės pasitelkti ne tik „Google Translate“ programėlę, bet ir rankų gestus.

Galų gale važiuojame miesto link... Kai šalia pralekia vežimas su asilu, 4 motoroleriai važiuoja kažkuo, primenančiu šaligatvį, žmonės skersai vaikšto gatvę su kūdikiais ant rankų, prašo išmaldos, parduoda spalvotas korteles, niekučius, vairuotojai pypsi ne tik pranešdami savo vietą, bet ir norėdami, kad juos praleistų, dviejų juostų kelyje žmonės važiuoja išsidėstę trimis ar keturiomis juostomis, galvoje sukasi mintys – mes čia praleisime savaitę? Pradeda džiūti burna...

P.Girdziušo nuotr./Datulių medis
P.Girdziušo nuotr./Datulių medis

Agadyras

Atvykus į miestą reikia susirasti užsakytą nakvynės vietą. Žemėlapyje ji nurodyta, realybėje – stovim prieš krūmus. Darosi šalta... Slenku į kitoje gatvės pusėje esančią vietinių kavinę ir bandau rodyti užsakytos vietos pavadinimą, adresą, telefono numerį, kuriuo visi iš eilės bando skambinti. Niekas nekelia. Galiausiai palinki sėkmės ir pasako – kažkur gi turi būti. Atsisuku į draugus – viltingai žiūri mano pusėn. Supratau užuominą – be lovų negrįžk.

Per visą svečiavimosi laiką stebino du dalykai – pigi ir kokybiška nuoma, ir kaip netiksliai ji būna nurodyta žemėlapyje.

Eidamas toliau randu kelis vyrus, geriančius maroko viskį (mėtų arbatą su gausyyyybe cukraus). Jie iš trečio karto prisiskambina nuomininkui. Valio! Esame nukreipiami reikiama kryptimi „truputį paėjėti“. Praėjus 1 kilometrą sunerimstam, bet galiausiai pasiekiam nupasakotą tikslą ir palaukus dar apie 10 minučių mus pasitinka šeimininkas. Sėdime 3 kambarių bute su 5 lovom, dviem tualetais, vonia ir virtuve. Nei daug, nei mažai – 30 EUR už naktį. Visas nakvynes suradome per Booking.com ir Airbnb.com svetaines. Tiesa, Booking.com apmokėjimo iš anksto neprašo, o kaip mokėti – EUR ar MAD galima pasirinkti pačiam.

„Kampuotai, draugai, kampuotai mes čia kažkaip pradedam, ne europietiškai, sakyčiau“, – tarteliu. Draugai kinkuoja galvom – visai ne europietiškai.

Per visą svečiavimosi laiką stebino du dalykai – pigi ir kokybiška nuoma, ir kaip netiksliai ji būna nurodyta žemėlapyje. Todėl labai rekomenduojama vos atvykus įsigyti SIM kortelę (Lietuvos operatorių tarifai Afrikoje – šveicariški). Bus galima derintis atvykimo laiką ir vietą pačiam. Mes ėmėme „Maroc telecom“, kuri kainuoja 30 MAD (~3 EUR) ir yra iš anksto papildyta 1 GB interneto, 1 val. pokalbių ir 100 SMS žinučių. Viskas galioja savaitę. Tiesa, perkant kortelę, reikia rodyti ir pasą. Aktyvuoti geriausia paprašyti pardavėjo, nes pačiam gali būti keblu susigaudyti.

Paradise Valley

Pačiame Agadyre neužsibuvome, per daug miestiškas miestas pasirodė, todėl iškart vykome į Paradise Valley, esantį maždaug 30 km. už Agadyro. Įėjimas į parką gana nežymus – tenka sekti žemėlapį ir primena žemyn besileidžiančią stovėjimo aikštelę, kurion sustoti moja vietiniai.

P.Girdziušo nuotr./Paradise Valley gidas
P.Girdziušo nuotr./Paradise Valley gidas

Praėjus 2 valandoms nuo išvažiavimo iš miesto, mes jau einame slėnio link. Tiksliau, mus veda vietinis gidas, kuriam, žinome, kelionės gale reikės duoti dirhamų (buvom šešiese, tad nusprendėm duoti 120 MAD). Bet senukas geranoriškas, be to, kalba angliškai, pasakoja istorijas, todėl neprieštaraujame.

Visas slėnis tęsiasi galbūt 3 kilometrus, bet ne sezono metu nusekus upės vagai, ja galima eiti kaip keliu. Todėl pasiekiame ne tik turistines vietas, kur nuo uolų vasarą žmonės šokinėja į natūralius vandens baseinus, bet ir pačias upės ištakas.

P.Girdziušo nuotr./Upės slėnyje
P.Girdziušo nuotr./Upės slėnyje

Pakeliui užkandame čia pat augančių datulių, mus lydi draugiški šunys, pora baikščių katinų, prakulniuoja asilas su varovu, aplink auga palmės, daug mažyčių restoranėlių, kurie per 30 min. siūlosi pagaminti šviežius tadžinus. O pačiame slėnio gale atrandame ant uolų gyvenantį hipį ir skardžio apačioje įsikūrusį apelsinų sulčių pardavėją. Stiklinės kaina? 15 MAD. Deramės. Nuleidžia iki 10 MAD. Tokioje vietoje tinka. Geriam. Saldžios. Lietuvoje tokių negausi.

P.Girdziušo nuotr./Sulčių pardavėjas upėje
P.Girdziušo nuotr./Sulčių pardavėjas upėje

Kelionė atgal buvo įdomesnė, nes nusprendėm, kad atgal kalnų šlaitais eiti nebenorim. Juos jau matėme – geriau eiti upės skardžiu. Nusileidę virve žemyn į patį upės pakraštį, prilaikydami vienas kitą, palengva, sprausdamiesi per siaurus takelius bandome nenuslysti į apačioje tyvuliuojantį vandenį. Kampai vingiuoti, dažnai tenka lenktis ar persisverti per uolą, kad sugebėtum peršokti į kitą pusę.

Širdis daužosi, kojos truputį virpa, iš toli uolų properšos atrodė labiau praeinamos. Gidas šypsosi – „Slowly slowly“. Norėdamas nepaprieštarausi. Vasarą čia galima plaukioti ir šokinėti į vandenį, žiemą – vaikščioti ir kopinėti uolom. Vandenyje plaukioja žuvys ir nardo į požeminius urvus ir iš jų.

J.Veršulienės nuotr./Paradise Valley
J.Veršulienės nuotr./Paradise Valley

Savira ir katinai

Savira įsikūrusi uostamiestyje, ir, vietiniai sako, kad tai yra vieta, kurioje užsukęs dienai gali lengvai likti savaitei. Atvykęs savaitei – mėnesiui. Nežinia, kas atsitinka su tais, kurie atvyksta ilgiau, bet nakvynės namų šeimininkai buvo ir iš Kanados, ir iš Vokietijos. Mėlynos valtys, ratus sukančios žuvėdros, ramuma aplink, protarpiais vietinių balsus pertraukianti malda per garsiakalbį.

Atvykus į Savirą mokomės derėtis.

– Kiek už automobilio stovėjimą per naktį?
– 250 MAD.
– Kiek, kiek sakėt?
– I'm sorry, my friend, 25 MAD.
– Hmm, 15 MAD?
– Gerai.

J.Veršulienės nuotr./Saviros uostas
J.Veršulienės nuotr./Saviros uostas

Nenustebkit jei mieste jus užkalbins lietuviškai, lietuviai šią vietą mėgsta – įsikuria mieste arba 20-30 km aplink esančiuose kaimeliuose ir per dieną gaudo bangas. Ši vieta yra populiari banglentininkų gretose – Saulė, ilgi paplūdimiai, šiltas vanduo.

Tiesa, vieta, kur visada sutiksi bangas, yra pakeliui į Savira ir vadinasi Plage Tamri. Važiuojat pro šias vietas pravartu dairytis į pakelę, nes galima sutikti tuntą guvių ožkų, kurios čia pat laksto medžių šakomis ir rupšnoja šakeles. O baigusios ėsti – nušoka ir šuoliuoja prie bandos.

P.Girdziušo nuotr./Ožka medyje
P.Girdziušo nuotr./Ožka medyje

Viešint Saviroje ryte būtina aplankyti žuvų turgų – vietiniai žvejai savo laimikį deda ant ledo ir čia pat parduoda. Čia žuvis šviežesnė ir pigesnė negu medinoje, į kurią rekomenduojama žuvį nešti tik išsikepti ant grilio.

Jūros gėrybių kainos gana mažos – kilogramas didžiųjų krevečių 170 MAD, mažas krabas – 30 MAD, didelis krabas – 60 MAD, stambi dorada – 50 MAD, didelis omaras – 250 MAD. Pigiausios sardinės – už 15 vienetų prašo 10 MAD.

P.Girdziušo nuotr./Jūros gėrybės
P.Girdziušo nuotr./Jūros gėrybės

Išsikepti jūros gėrybes kainuos labai nevienodai. Kaina kinta priklausomai nuo maisto kiekio ir rūšies: krūva sardinių apskrus už 50 MAD (duona, vanduo ir salotos įskaičiuota). Kilogramas krevečių, 3 krabai, 2 didelės žuvys gali kainuoti ir 200 MAD. Be to, turguje yra ir jūros gėrybių vežimėliai – už 10 MAD galima paragauti jūros ežio ir suvalgyti austrę su šviežiai išspaustu laimu.

Kainos stebina ir medinos turguje – sveriamos pasakiško skonio alyvuogės – ~0,5 kg kainuos apie 20 MAD, medaus saldumo granatų sultys – 10 MAD, apelsinų – 5 MAD. Restoranų meniu kainos taip pat menkos – didelė lėkštė lęšių arba omletas su alyvuogėmis (ypatingai rekomenduojama išbandyti) 10 MAD, tadžinai – 20-35 MAD. Nepamirškit – penktadienis yra kuskuso diena, todėl tą dieną kuskusas bus labai labai skanu. 60 MAD už didelį arbatinuką mėtų arbatos (išeina 12 stiklinių arbatos), 2 šviežiai keptos duonos gabaliukai – 5 MAD.

P.Girdziušo nuotr./Meniu
P.Girdziušo nuotr./Meniu

Neretai vakarienės metu restorane galima sulaukti svečio ilgais ūsais, kuris atėjęs pasėdės kiekvienam bevalgančiam ant kelių. Žinoma, kaip ir diktuoja Maroko taisyklės – svarbiausia kraštutinumai. Todėl katinas maisto arba nekaulys visiškai, arba išsimiegojęs nuspręs, kad yra nuodėmė nepasidalinti jautienos tadžinu su visais čia esančiais jo svečiais.

Jeigu labai patiksit katinui – palydės iki nakvynės ir įsikurs jūsų kambaryje. Kiek katinui būti viduje – spręsti jums, nes palydėtas durų link pamiauksės iki rytojaus. Kaina už nakvynę visur panaši – 5 EUR žmogui riade arba 10-13 EUR žmogui už atskirą kambarį viešbutyje.

P.Girdziušo nuotr./Saviros katinai
P.Girdziušo nuotr./Saviros katinai

Vakarienei geriau apsipirkti dienos metu. Užsukite į „Driss“ kepyklą, kurioje kainos tokios, kad nejučiom prisikemši visą kuprinę. O pasirinkti yra iš ko – bandelės su migdolais, karamele, šokoladu, įvairiais džemais, kremais, torto gabaliukai ir visos kitos gėrybės kainuos po 4-5 MAD, todėl apsipirkus už 30 MAD pavalgysi pats ir pamaitinsi draugus. Kiek brangiau kainuoja šviežia baklava – 120 MAD už kilogramą. Bet asortimentas labai ir didelis.

Viską susipirkus galima keliauti į vakarienės vietą ant riado stogo. Nesant elektros lempučių – galima pasirūpinti žvakėmis, nes tokiose nakvynės vietose ant stogų būna daug žvakidžių. Arba paprasčiausiai į spalvotą celofano maišelį įkišti paprastą žibintuvėlį ir prisegti prie skalbinių virvės. Švelnus vėjelis, ratus sukančios žuvėdros, besileidžianti saulė, tamsiai oranžinis dangus. Atvažiuoji dienai, lieki savaitei.

A.Urbano nuotr./Saviros dienos
A.Urbano nuotr./Saviros dienos
A.Urbano nuotr./Saviros naktys
A.Urbano nuotr./Saviros naktys

Marakešas – Livin‘ la Vida Loca

– Važiuok, važiuok, žalia dega! STOK, arklys iš dešinės!
– Kur toliau?!
– Palauk, ramiai, tegu pypina, ne mums čia!
– MES ŽIEDE STOVIM!
– Į DEŠINĘ! Į dešinę suk!
– Nėra čia kelio, nėra dešinės!
– Tiesiai tada! STOOK, autobusas važiuoja!

Marakešas buvo judrus. Pasitiko chaosu, ir nuojauta, kad padarėme didelę klaidą neprisiparkavę prieš įvažiuodami į senamiestį. Krūva į bet kurią pusę važiuojančių automobilių, asilų traukiami vežimai, greitai lakstantys motoroleriai ir visa tai vienu metu! Kur dar visur užimtos stovėjimo aikštelės. Įvažiavus į vieną iš jų paprašėme laisvos vietos, kuri atsirado, kai prižiūrėtojai tiesiog išstūmė vieną mašiną į gatvę ir mus įleido į jos vietą.

P.Girdziušo nuotr./Riado kiemas
P.Girdziušo nuotr./Riado kiemas

Sumokėjus 40 MAD, paaiškėjo, kad mes negalime čia būti, nes „nesame vietinio riado gyventojai. Tačiau ne bėda, draugai! Važiuojame kartu – parodysime kur galima gauti laisvą vietą.“ Pravažiavus 3 „turėjusias būti laisvas vietas“ galiausiai įsukame į požeminį garažą, kur 5 žmonių pagalba sugebame prisiparkuoti. Viskas! Atrodo, kad akmuo nukrito nuo širdies.

Kaina už stovėjimą? 120 EUR! Eurų, ne dirhamų. Ar pasiutot? Akivaizdžiai rodome, kad kaina netinkama ir važiuojam lauk. Palaukit, draugai, deramės! 100 EUR? Ne. 50 EUR? Ne. 10 EUR. Nors mieste paplitusi stovėjimo kaina automobiliui – 50 MAD, bet nusileidžiame – sumokame ir einame lauk... Pavymui išrašo „čekį“ – popieriaus skiautę.

P.Girdziušo nuotr./Šuo Maroke
P.Girdziušo nuotr./Šuo Maroke

Pagrindinė Marakešo aikštė Jemma el fna yra didelė turgavietė – žmonės stumdosi, mažos mergaitės tampo už skvernų ir siūlo pirkti vienkartines nosinaites, muzikantai prisikabina ir groja žiūrėdami į akis, pardavėjai apsikabina ir vedasi pas save valgyti sakydami „Same sh*t everywhere, but our sh*t is better“. Pabandei kažką nufotografuoti – mokėk, pažiūrėjai į kažkokį vaidinimą – mokėk. Kiek? Priklauso individualiai nuo atsparumo lygio. Sustojai ir dairaisi – teks mokėti, nes reiškia nežinai, ko nori, o žinančių, kur ir ko tau reikia – eilės.

Pardavėjai apsikabina ir vedasi pas save valgyti sakydami „Same sh*t everywhere, but our sh*t is better“.

Vienas iš pačių didžiausių aikštės privalumų – apelsinų sulčių pardavėjai. 4 MAD už didžiausią matytą stiklinę sulčių, kurios yra tokios pat skalsios ir skanios, kaip ir bet kur kitur. Tik padavus banknotą verta palūkuriuoti ir išgėrus pareikalauti grąžos, nes jos nesirengiama duoti atgal savo noru.

Išgėrę sulčių traukiame ieškoti rekomenduoto vietinės šeimos valdomo restoranėlio – „Tiznit“. Nors žemėlapiuose restoranas nurodytas, bet ta vieta yra apytikrė ir ją surandam tik paklaidžioję apie 30 minučių. Viduje nė vieno balto žmogaus, tik vietiniai. Geras ženklas. Užsisakome mišrų grilio patiekalą – veršiena, jautiena, aviena, vištiena kepta ant laužo, salotos, kepta duona, alyvuogės, priedai, padažai – 40 MAD. Kivių sulčių bokalas – 20 MAD. Riade besijuokdami pasitinka šeimininkai: kaip, klausia, Marakešas? Livin‘ la Vida Loca?

Imlilas

J.Veršulienės nuotr./Imlil kaimas
J.Veršulienės nuotr./Imlil kaimas

Kalnų kaimelis, iškilęs beveik 2 kilometrus virš jūros lygio. Oras – gaivus, gatvėse pirmyn atgal zuja nešikai, alpinistai, mašinos ir vežimai. Vietiniai sako, kad dabar Toubkalyje šalta – į aukščiausią Šiaurės Afrikos viršukalnę įkopti ir nusileisti užtrunka apie 3 dienas. Apsiribojame vietinėje užeigoje iškeptu sumuštiniu su vištiena ir išeiname pasivaikščioti po kalno papėdę. Maistas kaimelyje pigus ir skanus – 25-50 MAD asmeniui už sočius pietus.

Vietiniai šypsosi ir supranta – europietis ragauja skanų maistą.

Vaizdai – žydras dangus, vietomis dar žalia žolė, ruda kalno skalda, tolimas asilo bliovimas, malda per garsiakalbį. Žygiui ši vieta yra ideali. Daugybė kelių, keliukų, o kopiant kalno viršun, galima surasti ir šventyklą, apsistoti Aremd miestelyje, kur ir nakvynės kainos nėra didelės, ir peizažai bus nepakartojami.

Po kalnų kaimelio vykstame Marakešo link, bet sustojame Ait Ourir – miestelis nuo didmiesčio nutolęs apie 35 kilometrus. Pasirinkimas labai vykęs. Per Airbnb.com rasta nakvynė – visas vietinio berbero namas už 36 EUR. Susitikę su šeimininku pasidedame daiktus, pasiskirstome po kambarius ir mauname į vietinį turgų. Pakeliui nušluojame bandelių kepyklą ir vos išėję pro duris kimbame į samosas su aviena. Vietiniai šypsosi ir supranta – europietis ragauja skanų maistą.

J.Veršulienės nuotr./Tadžinų pardavėjai
J.Veršulienės nuotr./Tadžinų pardavėjai

Turguje yra visko ir viskas yra šalia – vaisiai, kiaušiniai, kruopos, žalia mėsa. Aplink bėgioja vaikai, pardavėjai karts nuo karto įduoda vaikams po didelę alyvuogę, kudakuoja vištos, siaurais takeliais važinėja motociklai. Apsipirkę grįžtame į riadą. Ir sužinome naujieną... Mūsų šeimininkas yra prancūzų restorano šefas, 30 metų gyvenęs Nicoje.

Įdėmiai paklausinėjęs, ar mokame ruošti kuskusą, ir išklausęs mūsų, kaip mes jį žadam ruošti, po 2 minučių jau aiškina mums ką, kaip ir kodėl reikia daryti. Kaip ruošti vištą, kokio storumo pjaustytos daržovės turi būti ir kad pamiršome nupirkti česnako. Darom kaip liepiami. Rezultatas – bendras stalas, nukrautas valgiais, ir vakarienė su istorijomis. Kai kurie suvalgė keturias lėkštes maisto. Be to, paaiškėja, kad šeimininkas, arba kaip jis pristato save – Momo (Mohamedo trumpinys) dar yra ir kvepalų kūrėjas, Grase atidaręs kvepalų krautuvėlę.

Perkant Maroke yra įprasta atsisėsti ir kartu pabendrauti su pardavėju, išgerti arbatos, kurią pardavėjas čia pat ir padaro. Geras paprotys.

Ryte papusryčiavę ir išuostę krūvą Momo gamintų kvepalų traukiame į miestą – bus parodyta vieta, kur nusipirkti argano aliejaus ir juodo muilo. Atvažiuojame prie mažos užeigėlės „Herbeuse el Mostaki“. Užėjus į vidų pasitinka eterinių aliejų kvapas. Puolame rinktis prekes. Už 200 gr. juodojo muilo, sumaišyto su Atlaso kalnų gėlių, eukalipto arba levandų aliejumi, mokame 20 MAD. Argano aliejaus buteliukas, kuris čia pat užpildomas prie akių – 30 ml. – 30 MAD. Gryni eteriniai aliejai – 30-60 MAD už 15-20 ml.

Suvenyrų pirkimo įkarštyje pardavėjos nusprendžia, kad visiems reikia išgerti mėtų arbatos. Visi geriame. Neužilgo renkamės prekes toliau. Gal sumuštinių su migdolų riešutų sviestu? Prašytume... Perkant Maroke yra įprasta atsisėsti ir kartu pabendrauti su pardavėju, išgerti arbatos, kurią pardavėjas čia pat ir padaro. Geras paprotys. Norėtųsi ir Lietuvoje taip...

Vienas arbatos receptas, kuriuo mus čia pat pavaišino pardavėjas iš Saviros: kardamonas, žvaigždinis anyžius, svilarožė, grazdikas, citrinžolė, eukalipto kristalo gabaliukas, Ceilono cinamono gabaliukas, kelios kadagio uogos, šafranas. Atrodė, kad gertume arbatą su medumi, nors visą saldumą suteikė prieskoniai. O ir pati arbata buvo... Tikra arbata...

Ouzoudas ir beždžionės

Judame tolyn Maroko vidurio link – Ouzoudo krioklių. Vasarą čia viskas žalia, krioklių baseinuose maudosi žmonės, aplink galima nakvoti palapinėse už porą eurų nakčiai. Bet dabar – žiema, todėl vakarėjant ir naktį temperatūra krinta iki +6ºC, tad renkamės nakvynę puikiuose namuose už 10 EUR nakčiai.

P.Girdziušo nuotr./Ouzoudo krioklio plaustai
P.Girdziušo nuotr./Ouzoudo krioklio plaustai

Be to, dabar – ne sezonas, lankytojų mažai, todėl esame apgyvendinami gerokai erdvesniuose apartamentuose su pusryčiais, keramikinėmis lovų apdailomis, raštuotomis sienomis, šildytuvais. Sode auga citrinos, mandarinai, apelsinai, granatai.

Ryte traukiame krioklių link, į kurių apačią veda du keliai. Vienas – neturistinis, vingiuoja apačion per molingą žemę ir laiptelius, kuriuos atstoja medžių šaknys. Matyti netgi suakmenėję medžiai uolienoje. Aplink daug vietinių restoranėlių, pasisėdėjimo vietų, priėjimų prie vandens. Tai vieta, kurią tiesiog smagu tyrinėti ir joje pasiklysti. Būtent šį kelią ir parodytų vietiniai „gidai“, kurie siūlo savo paslaugas už 10 MAD asmeniui.

P.Girdziušo nuotr./Ouzoud krioklys
P.Girdziušo nuotr./Ouzoud krioklys

Kitas kelias – grįstas akmenimis, šonus spaudžia parduotuvės ir suvenyrų kioskeliai. Bet mes lekiame į kiek kitokias pramogas – tolumoje žaidžia grupelė makakų (magotai). Jas lydi vyras su dideliu maišu nelukštentų žemės riešutų, kuriuos mums iškart padalina ir pamoko, kaip gauti dėmesio iš makakos.

Reikia ateiti šalia turėklų ir atsisukti į juos nugara. Tuomet gyvūnas užlipa ant turėklų ir šoka ant nugaros, nestipriai įsikibdamas į plaukus. Viskas. Galima palaimingai šypsotis, kai beždžionė lukštena riešutus ir gliaudo juos tiesiai tau ant galvos. Vyrui, žinoma, sumokam. 20 MAD. Pakraipo ūsus, bet nieko nesako.

J.Veršulienės nuotr./Ouzoudo kriokliai
J.Veršulienės nuotr./Ouzoudo kriokliai

Bandymas kur nors eiti su beždžione baigiasi vos prasidėjęs – makaka švelniai trukteli už plaukų arba ausies taip pasakydama, kad kai kurie čia esantys vis dar pusryčiauja... Fotografuojamės su šviesiai geltono kailio draugais, maitinam juos granatais ir čia pat subėga visas būrys beždžioniukų – kiekvienas tiesa leteną ir prašo granato vaisių. Duodam. Ima elegantiškai – su nykščiu ir smiliumi. Baimės nerodo, matyt, pratę prie žmonių draugijos ir tuo mėgaujasi. Vienas iš mažių bando traukti telefoną iš galinės kelnių kišenės. Nepavyksta. Pamatęs, kad buvo pastebėta,s krinta atbulom ir bėga šalin.

A.Urbano nuotr./Ouzoud kriokliai
A.Urbano nuotr./Ouzoud kriokliai

Leidžiamės žemyn, iki paties baseino apačios. Jame kursuoja aštuonviečiai savadarbiai plaustai. Deramės, kad 6 asmenims pasiplaukiojimas kainuotų 100 MAD. Sukertame su vairininku rankomis. Bendraujame, šnekamės, juokaujame, fotografuojame. Aplink žaižaruoja saulės spinduliai, ant tolumoje matomo kalnyno krinta šešėliai, tolį gaubia rūkas. Krioklys kaskadomis krinta žemyn, o susidūręs su uolomis skleidžia purslus ir dulksną aplink. 10 minučių žadėtas pasiplaukiojimas virsta 25 minučių plaukiojimu po visą baseiną, prie žemyn krintančios srovės, prie uolų. Suprantame, kad gavimas yra neatsiejamas nuo bendravimo.

Tangazutas ir kupranugariai

Atlanto vandenynas. Ramybė. Vandens temperatūra – 20 ºC. Tad maudytis gruodį gali tik balti žmonės, nežinantys, kas yra šiltas vanduo. Paplūdimiu ramiai žingsniuoja kupranugaris ir šalia jo einantis šeimininkas. Norite pajodinėti? 10 MAD. Baisiai jau aukštas tas kuprius, gal tiek to. Kupranugaris nenusimena. Paėjėjęs keliolika žingsnių gulasi ir pradeda vartytis smėlyje. Šeimininkas apkabina jį per kaklą. Atrodo, vietiniai šiuos gyvūnus gerbia labiausiai iš visų.

P.Girdziušo nuotr./Kupranugaris
P.Girdziušo nuotr./Kupranugaris

Pats kaimelis yra labai mažas – trumpa plati pagrindinė gatvė, daug banglentininkų, nuostabius vaizdus siūlantys riadai ir nakvynės namai – ant kalno, prie pat vandenyno. Kainos visur panašios 10-13 EUR žmogui. Daug kas siūlo pradedančiųjų banglentininkų kursus – už 2 val. kursus su įranga, kostiumu ir instruktoriumi – 200 MAD. Įrangos nuoma be instruktoriaus – 100 MAD. Bet prieš ką nors užsisakant geriau pasitarti su nakvynės namų šeimininkais, kurie parodys geresnes vietas nuomai, patars, ką geriau nuomotis, kur vykti. Mūsų riado savininkė sakė, jog Tangazute bangų nėra jau trečia savaitė, todėl dauguma vyksta į kitas vietas.

Tačiau liekam čia – po visų nuotykių, važinėjimų, matytų įspūdžių tetrūksta tik ramiai šniokščiančio vandenyno, svirplių čirškimo, gaivaus ir šilto, vasarą primenančio vėjelio. Išties, ne visi grįžta miegoti į savo kambarius. Daug smagiau paskutinę naktį praleisti ant stogo įrengtose terasose, patogiai įsitaisius raštuotoje kanapoje po atviru dangumi.

A.Urbano nuotr./Taghazout
A.Urbano nuotr./Taghazout

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Dvigubas Fidelis: ką nuo savo tautos slėpė komandantė

15min iš Talino Sportas

Triumfuojantis „Atletico“ trimituoja: Taline pagaliau išsklaidėme „Real“ galybę

Gyvenimas

Kojos lūžis apsaugojo nuo vėžio: įspūdingas lietuvės pasakojimas apie Nyderlandų sveikatos apsaugą

Sportas

Drama Taline – Madrido „Atletico“ po pratęsimo nukovė „Real“ ir iškovojo Supertaurę

Sportas

„Sevilla“ treneris įvertino LFF stadioną ir Vilniaus „Žalgirio“ lygį

Aktualu

Dėl viaduko katastrofos Italijos premjeras skelbia nepaprastąją padėtį, vis dar skaičiuojamos aukos

Vardai

Ieva Zasimauskaitė – apie planuojamą antrą vestuvių šventę ir nelengvas santuokos pamokas

Interviu Kultūra

Iliustruotoja Aušra Kiudulaitė: „Laimė yra kai ne nelaimė“

Verslas

Unikalus pasiūlymas: parduodami rekonstruoti teismo rūmai

Mokslas.IT

Filme „Titanikas“ J.Cameronas laivo tragediją pavaizdavo itin tiksliai, išskyrus vieną detalę

Verslas

Parduodamas stilingas namelis su vaizdu į jūrą: vaizdai prieš ir po

Vardai

Natalijos Bunkės sūnus per Žolinę atšventė 7-ąjį gimtadienį: šventė pajūryje subūrė visą šeimą

Vardai

Brazilijos futbolo legenda Pele pardavė atostogų namą Niujorke, pirktą prieš 40 metų

Spalvingos gamtos gėrybės

Gazas

Mokslininkai surado būdą, kaip elektromobilius per kelias minutes užpildyti degalinėse

Mokslas.IT

Kaip išauklėti kovai auklėja žmones Prancūzijoje

Aktualu

Kelią Vilnius–Pabradė užblokavo nuvirtęs vilkikas

24sek

Jono Valančiūno gudrus dėjimas – antras tarp gražiausių „Raptors“ sezono epizodų

Verslas

Naujoji Zelandija uždraudė užsieniečiams šalyje įsigyti nekilnojamojo turto

LT 100 Aktualu

Kenčiantys beržai ir į darbą neinantys Jonai: kaip lietuviai vasaros šventes seniau šventė

Naujienos

Verslas

Naujoji Zelandija uždraudė užsieniečiams šalyje įsigyti nekilnojamojo turto

LT 100 Aktualu

Kenčiantys beržai ir į darbą neinantys Jonai: kaip lietuviai vasaros šventes seniau šventė

Gyvenimas

Itin reta liga sergančiam Deimantui būtina kepenų transplantacija: šeima laukia žinių – priims lenkai ar vokiečiai

Sportas

„Žalgirio“ trenerį prieš mūšį su „Sevilla“ nustebino diskusijos apie varžovų sudėtį

Gyvenimas

Pelėsių gali būti ir kavos pupelėse, ir piene ar mėsoje

Deuce

Sinsinatis: N.Džokovičiaus pergalė ir išmestas A.Zverevas

Vardai

Rūtos Elžbietos Mazurevičiūtės mergvakaris: „Tiek įspūdžių per pusę gyvenimo nebuvau patyrusi“

Gazas

„Mototurizmo ralio“ objektai: 245 m aukščio Juragių antena, padėjusi išsaugoti Lietuvos nepriklausomybę

Maistas

Kosminiai desertai: talentingas konditeris kuria fantastiškas skulptūras iš šokolado

24sek

Naujajame Dainiaus Adomaičio trenerių štabe „Ryte“ – pokyčiai

24sek

Broliai Kuzminskai valdys Molėtų krepšinio klubą

Gyvenimas

Kodėl smerkiame didelį poros amžiaus skirtumą?

Sportas

„Sūduvos“ varžovų treneriu tapęs Tomas Ražanauskas: „Viskas buvo netikėtai“

Aktualu

Pirmininkavimą ES Rumunija tikisi išnaudoti stereotipams apie ją sulaužyti

Aktualu

Stumbras LDK: aukščiausio lygmens, valdovo vertas trofėjus

Pasaulis kišenėje

Palangos simbolis poilsiautojus vilioja ir per kaitrą, ir per liūtį

15min iš Talino Sportas

Per 300 metrų Talino centre apgyvendinti „Real“ ir „Atletico“ galanda ginklus

Sportas

A lyga: Kauno „Žalgiris“ palaužė Klaipėdos „Atlantą“

Sportas

UEFA Supertaurė – pirmas „Real“ iššūkis be Cristiano Ronaldo

Gyvenimas

7 nejaukios situacijos, kurių nebūdavo prieš 30 metų

Vardai

Atgal į mokyklą

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje