TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Torunė – Lietuvai ypatingą mūšį primenantis riterių miestas, kuriame atrasite ir gabalėlį Kauno

Torūnė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Torunė
Šaltinis: 15min
1
A A

Paprašyti išvardyti Lenkijos miestus, kuriuose jau buvome ar planuojame nuvykti, mes, lietuviai, greičiausiai išvardytume šiuos (eilės seka gali būti skirtinga): Varšuva, Krokuva, Gdanskas, Gdynė, Suvalkai, Balstogė. Galėčiau net lažintis, kad tarp jų nepaminėsite Torunės. Nors šis Lenkijos miestas turi daugybę sąsajų su Lietuva, mums jis kol kas dar neatrastas lobis.

Kodėl lobis? Paprastai vengiu viešai rekomenduoti aplankytus miestus, nes visi juose ieškome ir atrandame skirtingus dalykus. Vis dėlto Torunę, ketinantiems pasivažinėti po kaimyninę Lenkiją, drąsiai rekomenduoju. Važiuokite ir pažinkite. Tai tikrai jūsų dėmesio vertas miestas, slepiantis daug lobių.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės senamiestis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės senamiestis

Vieniems tie lobiai atsivers jau vaikštinėjant po senamiestį, kuris turi keisto panašumo į Kauną.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės senamiestis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės senamiestis

Taip, ne Vilnių, bet būtent buvusią laikinąją Lietuvos sostinę. Ir tikrai ne dėl to, kad Torunė ir Kaunas yra miestai-partneriai. Abu jie kadaise priklausė Magdeburgo teises turintiems miestams, abu sieja ryšiai ir su Hanzos miestų sąjunga. Žinoma, anuomet Kaunas nė iš tolo neprilygo Torunės galiai. Viduramžiais pastatytas miestas vienu metu buvo ypač turtingas – juk per jį (ir iš jo) Vysla keliaudavo viskas, ko reikėjo toliau nuo visą Lenkiją išraizgiusios upės esantiems miestams.

Panašumų tarp Kauno ir Torunės atradome ir sužinoję, kad abu miestai turi universitetus, tad juose netrūksta studentų ir jų keliamo šurmulio. Jaunimėlis gatvėse (ir baruose) šėlsta dieną naktį. Senamiestyje esančiame viešbutyje su atvirais langais miegoti buvo nelengva. Džiaugiausi tik, jog nesuprantu lenkų kalbos – bent jau nesiklausiau po langais diskutuojančių studentų...

Kaip tada, taip ir dabar: ypatingoji Torunės magija

Kaip ir kiekvienas seną istoriją turintis miestas, Torunė apipinta įvairiausiomis legendomis. Jas vieną po kitos mums porino vietinė gidė. Tikėti jomis ar ne – jūsų reikalas. Tačiau kalbant apie Torunę – tai įspūdingi ir neišgalvoti, o tikri istoriniai faktai.

Šio ant Vyslos kranto stovinčio miesto istorija prasidėjo kaip slavų gyvenvietės, kurios vietoje XIII a. kryžiuočiai įkūrė miestą ir, kaip įprasta tam metui, pastatė gynybinę pilį. Jos liekanos yra iki šiol – aplankyti jas galima bet kada, tačiau labiausiai rekomenduojama per įvairias šventes, kada čia vyksta riterių turnyrai (informaciją, deja, tik lenkų kalba, apie tai galima rasti šiame interneto puslapyje).

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės senamiestis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės senamiestis

Nuo 1233 m. Torunė turi miesto teises, buvo Hanzos miestų sąjungos nare. Tačiau ne bet kokia – prie Vyslos esantis miestas tuo metu buvo vieni pagrindinių upių vartų, uostas, per kurį į kitas Lenkijos vietoves plaukdavo įvairiausi dalykai. Nieko keisto, jog Torunė viduramžiais klestėjo – miestiečiai mokėjo išnaudoti tai, jog per juos „plaukia“ didžiuliai kiekiai produktų, gaminių, medžiagų ir prekių. Tuo metu Torunė buvo visiškai vokiškas miestas, valdomas kryžiuočių ordino.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės senamiestis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės senamiestis

Tik 1411 m. ordinas pasirašė taikos sutartį su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste ir Lenkijos karalyste. Nors mieste dominavo vokiečių kilmės gyventojai, netrūko ir lenkų. Pastarieji greičiausiai ir „kalti“, kad 1454 m. įvyko sukilimas prieš kryžiuočius, netrukus virtęs karu, trukusiu net 13 metų. Po jo Torunė atiteko Lenkijai. Vėliau miesto istorijoje buvo dar prūsai, vokiečiai, kurį laiką Torunė priklausė Varšuvos kunigaikštystei. O šiuo metu, žinoma, miestas yra Lenkijos Respublikos teritorijoje.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės senamiestis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės senamiestis

Visa ši istorija surašyta ne veltui – nepaisant minėtų istorinių įvykių, miestas niekada nebuvo sugriautas iki pamatų. Priešingai, jame iki šiol išlikę tiek pirmųjų jo šeimininkų – riterių – gyvenimo liudininkai (pastatai, vietos), tiek vėlesnių. Todėl istorijos, architektūros ar meno žinovai čia pasijus tarsi patekę į svajonių sodą. Nes pastatai – vienas už kitą įdomesni. Kad ir štai šis, kurį mes, savamoksliai šmaikštuoliai, netrukome pakrikštyti „maišų“ namu (buvo ir tokių, kuriems langai priminė ne miltų maišus, bet varpus).

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės senamiestis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės senamiestis

Torunės senamiestis yra vienas didžiausių Lenkijoje. Vyslos dešiniajame krante yra taisyklingo vidurinių amžių plano Senamiestis ir Naujamiestis; XIII a. abu apjuosti gynybine siena (su bokštais ir vartais) ir fosa (tai – gynybinis griovys).

Vienas gražiausių statinių senamiestyje – gotikinė rotušė. Į jos bokštą galima užlipti. Tiesa, net ir kopiant nesuskaičiuojama daugybe laiptelių savomis kojomis (lifto nėra) teks susimokėti eurą. Bet tai padaryti tikrai verta – vaizdas, atsiveriantis iš bokšte esančios apžvalgos aikštelės, tikrai vertas ne tik euro, bet ir jūsų kančių.

Tik pažiūrėkite:

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės senamiestis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės senamiestis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės senamiestis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės senamiestis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės senamiestis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės senamiestis

Vaikštinėdami po senamiestį tikrai atrasite ir daugiau dėmesio vertų pastatų ar jų liekanų – barokinių bažnyčių, neorenesanso laikus menantį Artuso kiemą, kuriame dabar įsikūręs universitetas, seniausios (1425 m.) Dibovskio pilies liekanas ir kt. Ne veltui 1997 m. Torunės senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulinės kultūros paveldo sąrašą. Vietiniai juokauja, kad tada šį miestą atrado ir patys lenkai. Užsienio turistų esą čia niekada netrūko. Ir iš tiesų – net ankstyvą pavasarį Torunėje galima pamatyti daugybę turistų grupių.

Mus lydėjusi gidė minėjo, jog 2016 metais Torunėje apsilankė apie 2,5 mln. turistų. Didžioji dalis – lenkai, bet atvažiuoja ir vokiečiai (jų daugiausia), ispanai.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės senamiestis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės senamiestis

Pavasarį ir ankstyvą vasarą Torunę užplūsta moksleiviai – Lenkijos mokyklose populiaru mokslo metus užbaigti teminėmis ekskursijomis, kurių metu lankomi šalyje esantys istoriniai miestai ir muziejai. Moksleivių grupėms bilietai į juos kainuoja gerokai mažiau.

Turistiniai „būtina pamatyti“ objektai ir pramogos

Torunę garsina ne tik riteriai, bet ir Nikolajus Kopernikas – šis vokiečių kilmės lenkų mokslininkas gimė būtent Torunėje. Taigi, vienas iš lankytinų objektų Torunėje – N.Koperniko namas. Mieste taip pat veikia jo vardo universitetas, kuris, beje, užima gana aukštą vietą tarp geriausių pasaulio universitetų (nuotraukoje – jam skirtas paminklas).

Beveik privaloma pramoga turistams Torunėje – pasiplaukiojimas laivu Vysla. Bilieto kaina – 15 zlotų suaugusiems, 10 zlotų vaikams. Visą vasarą kasdien plaukiojančiame laive galima ne tik pažvelgti į miestą iš vandens. Jo kapitonas pasakoja ir istoriją. Tiesa, tik lenkiškai. Tad šios kalbos nesuprantantiems turistams tai tebus „muzikinis fonas“.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės senamiestis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės senamiestis

„Vysla Torunei anksčiau buvo visas gyvenimas – ir prekyba, ir maistas (žuvis). Pats persikėlimas per Vyslą buvo labai svarbus. Anuomet tai padaryti būdavo galima keltais, laivais, taip pat tiltais. Visiems atvykusiems į Torunę parodome čia pastatytą istorinį tiltą – antrąjį Lenkijoje“, – pasakojo vietinė gidė Jelena Jutrovska.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės senamiestis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės senamiestis

Visame Torunės mieste galima pamatyti ne vieną mažąją skulptūrą. Kai kurios jų turi savo legendas (ant šio asilo nesėskite net fotografuodamiesi! Sakoma, jog ant jo sodindavo melagius ir leisdavo miestelėnams viešai tyčiotis).

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės senamiestis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės senamiestis

Šis šunelis – vietinio gydytojo „palydovas“ – labai mėgstamas turistų – tiek mažų, tiek didesnių.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės senamiestis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės senamiestis

Na, o jei norite sugrįžti į Torunę, susiraskite senamiestyje esantį fontaną su varlėmis. Ne, bučiuoti jų nereikia, užtenka jas paglostyti.

Mažoji architektūra puošia ir pastatus. Vieni naujausių jos pavyzdžių, jaukiai įsikomponavę į miesto atmosferą – menininko Dariuszo Przewiezlikowskio angelai. Juos tikrai pastebėsite ir, jei atidžiai įsižiūrėsite, pamatysite, kad dauguma – užsimerkę.

Tokie angelai sukurti neatsitiktinai: pirmuosius menininkas, studijavęs Torunėje, kaip savo diplominį darbą sukūrė pastatui, kuriame kadaise veikė viešoji biblioteka, skirta akliems vaikams. Tie angelai ir buvo užsimerkę (akli) skaitantys „vaikai“, nutūpę ant pastato fasado. Gyventojams angelai taip patiko, kad miestas užsakė bei nupirko ir daugiau panašių skulptūrų: tad dabar jų pilnas visas Senamiestis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės senamiestis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės senamiestis

Traukos vieta – fontanas

Vietų, kuriose norėsis pasivaikščioti ir neskubant įamžinti jas, Torunėje yra daug. Miesto svečiai jas atsirenka pagal savo pomėgius ir keliavimo būdą. Tačiau viena vieta greičiausiai sulaukia visų dėmesio. Tai mieste esantis grojantis fontanas. Skubantiems sakyti: „Ir vėl fontanas... Taigi visur jų yra“, patarsiu neskubėti ir būtinai jį įtraukti į savo maršrutą. Šis fontanas tikrai vertas laiko ir dėmesio.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės grojantis fontanas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės grojantis fontanas

„Cosmopolis“ vardą gavęs fontanas buvo paleistas 2008 m. birželio 22 d. greta vieno iš Torunės universiteto pastatų. Jo dizainą parengė vietos menininkas Zbigniewas Mikielewiczius.

Fontano projekte yra „paslėpta“ viena N.Koperniko teorijų: fontano vandens paviršius nematomas, padengtas granito plokštelėmis su įrašytu lotynišku tekstu ir heliocentrinės sistemos pavyzdžiu, žinomu iš N.Koperniko mokslinio darbo (knygos) 8-ojo puslapio.

Fontano žiedai – atskirų planetų orbitos – turi 113 vandens purkštukų, iš kurių purškiamas vanduo kartu su šviesos efektais. Purkštukas, esantis centre, vaizduoja saulę ir leidžia vandenį į maždaug 5 m aukštį, o aplink jį esantys purkštukai (planetos) – tik iki 4,5 m aukštį. Fontanas valdomas elektroniniu būdu.

Kiekvieną vakarą pradėjus temti, fontanas pradeda kurti tikrą magišką koncertą. Kartu su šviesos efektais žiūrovus užburia muzika – kompozicija „Cosmopolis“, kurią sukūrė žinomas lenkų kompozitorius (jo muzika skamba ir kino filmuose „Gladiatorius“, taip pat „Meilės istorija“!) Krzesimiras Dębskis. Fontanui skirta kompozicija buvo įrašyta Torunės simfoninio orkestro ir „Wyższa Szkoła Bankowa“ choristų.

Į šį muzikos, šviesos ir vandens spektaklį kiekvieną vakarą susirenka daug žmonių: vieni jų pasirodymą stebi nuo patogiai įrengtų suolelių, kiti – šoka (nes muzika tokia, kuri tikrai pažadina norą šokti), porelės – bučiuojasi. Jausmas – lyg dalyvautum nuostabioje šventėje. Ir viskas – nemokamai.

VIDEO: Užburiantys grojančio Torunės fontano vaizdai

Ką parsivežti lauktuvių?

Į šį klausimą mus lydėjusi gidė atsakė Lenkijoje gerai žinoma tiesa: „Kas geriausia Gdanske? Degtinė. Varšuvoje? Bateliai. Krokuvoje? Merginos. O Torunėje – meduoliai.“ Būtent jų visiems turistams ir siūloma įsigyti bei vežti kaip lauktuves šeimoms, draugams ir kolegoms. O jų būna pačių įvairiausių.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės skanėstai
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės skanėstai
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės skanėstai
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės skanėstai
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės skanėstai
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Torunės skanėstai

Dar keletas įdomių faktų apie Torunę:

  • Torunės Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono Evangeliko katedroje krikštytas Nikolajus Kopernikas;
  • 1411 m. Torunėje kryžiuočių ordinas su LDK ir Lenkijos karalyste pasirašė taikos sutartį. Manoma, kad anksčiau netoli Torunės miesto esančioje saloje buvo pasirašytas ir pirmasis susitarimas dėl Žalgirio mūšio;
  • Torunė buvo vienas Europos uostų, jungiančių Lietuvą, Lenkiją ir Skandinaviją;
  • Į Torunę per Vyslą veda trys tiltai: du paprasti ir vienas geležinkelio;
  • Torunės miesto sienos (išlikusios iki šių dienų) siekia ne tik kryžiuočių, bet ir Prūsijos imperijos laikus;
  • Torunėje galima rasti ir „gabalėlį“ Berlyno: kelis iš jame esančių pastatų turtingiems toruniečiams suprojektavo tas pats architektas;
  • Torunės bibliotekoje saugomas vienas iš dviejų išlikusių Martyno Mažvydo „Katekizmo“ egzempliorių;
  • Viduramžiais Vysla Lenkijoje buvo svarbiausia upė. Visas Lenkijos ūkis laikėsi dėl galimybės transportuoti (importuoti ir eksportuoti) per Vyslą. Dėl žmogaus veiklos šiuo metu ji sugadinta: nuseko, užteršta. Dabar ties Torune Vyslos gylis yra tik apie 4 metrus.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje