Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gegužės 24d. 10:05

Keliaujame po Baltijos šalis: 11 keistų ir neįprastų vietų Estijoje

Gal išties Estija nėra taip gerai pažįstama lietuvių – ji šiek tiek toliau, šiek tiek brangiau, oras ne visada lepina. Bet kol kas, kol keliauti laisvai po pasaulį dar negalime, verta atrasi šią gamtos turtų ir įdomybių kupiną šalį. Daugeliui ji asocijuojasi su lėtu poilsiu Baltijos jūros pakrantėje ir salose, bet iš tiesų šalyje gausu intriguojančių įdomybių. Šįkart pateikiame neįprastas, kurias galite aplankyti Estijoje.

Keistas ežeras – Rumu povandeninis kalėjimas

Mažame Rumu miestelyje Estijos šiaurės vakaruose apleistas kalėjimo pastatas ilgai šiurpino vietinius, tačiau dabar jis yra virtęs populiaria pramoga. Buvusio kalėjimo griuvėsiai dabar skęsta karjere, kuriame kadaise kaliniai buvo verčiami dirbti.

Penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Rumu miestelyje Sovietų Sąjunga įkūrė kalėjimą. Jis buvo pastatytas vietoje visai čia pat kalkakmenio kasyklos, kurioje kalintieji buvo priversti dirbti.

Atrodo, neįveikiamos kalėjimo sienos, visgi buvo įveiktos po pusės amžiaus. Kai Estija atgavo nepriklausomybę 1991 m., o sovietai buvo išvyti iš šalies, jų institucijos pradėjo byrėti. Įskaitant ir kalėjimą Rumu. Tiek jis, tiek pats karjeras buvo apleisti.

Niekas nebesirūpino, kad iš karjero būtų reguliariai išpumpuojamas vanduo. Laikui bėgant požeminiai vandenys užliejo karjerą, ir jame atsirado ežeras. Jis prisipildė vandens taip greitai, kad buvo užlieta net kasimo technika.

Šiandien dalis buvusio kalėjimo vis dar stovi ant sausumos, o dalis galima matyti kyšanti iš skaidraus ežero vandens. Ši vieta yra tapusi populiaria nardymo vieta, čia buvo surengtas muzikos festivalis, žiemą ant užšalusio ežero čiuožinėjama.

Ungru pilies griuvėsiai

Šie rūmų griuvėsiai – tarsi paminklas tragiškai meilei. Dabar gal sunku tai įsivaizduoti, tačiau kadaise Ungru pilis buvo vieni didingiausių neobarokinių rūmų visoje šalyje, nors niekada taip ir nebuvo visiškai pabaigti. Kaip ir su jais susijusi meilės istorija, kuri taip niekada ir neįvyko.

Įdomu, kad Ungru rūmai buvo beveik ideali Merzenburgo pilies Vokietijoje kopija. Pasakojama, kad šios žemės savininkų sūnus XIX a. pabaigoje aplankė pilį Vokietijoje ir pamilo ten princesę. Pasipiršo, tačiau princesę esą taip mylėjo savo pilį, kad pareiškė liksianti ten amžinai. Grįžęs sūnus prisiekė savo žemėse atkurti Merzenburgo pilį, kad jo mylimoji sutiktų persikraustyti čia.

Darbų jis ėmėsi, tačiau nespėjo baigti – jį pasiekė žinia, kad princesė mirė. Ne tiek daug laiko praėjus mirė ir pats savininkų sūnus, o pastatas taip ir liko nepabaigtas. Liko ir be savininkų, tad tapo vagišių taikiniu, kurie išnešiojo visus vertingesnius dalykus.

Po Antrojo pasaulinio karo, kai Estiją užėmė sovietai, jis pateko į karių rankas. Netoliese statant karinį aerodromą, buvo nuspręsta jam panaudoti pilies plytas. Maždaug trečdalis pastato buvo išardyta. Dabar likę griuvėsiai yra užkonservuoti ir net geresnės būklės nei apleistas likęs aerodromas.

Stebėtina karalystė – Setų žemė

Ar žinojote, kad Estijoje gyvena be galo įdomi tautinė mažuma – setai? Tarp Estijos ir Rusijos išsibarstę žmonės nelaiko nei estais, nei rusais, jie – Setomos karalystės piliečiai setai. Kaip yra rašiusi 15min kelionių autorė Kristina Stalnionytė, setai ne tik kalba savo kalba – jie kasmet renka savo karalių, gieda savo himną, o prie namų per šventes kelia Setų karalystės vėliavą.

Setų žemėje gausu visokių įdomybių ir netikėtumų, juolab kad šis kraštas nuošalus ir dažnai pamirštamas net pačių estų. Pavyzdžiui, prie Piusos upės driekiasi požeminis olų labirintas, sukurtas ne gamtos, o žmonių, pusę šimtmečio čia kasusių kvarcinį smėlį. Jose dabar gyvena šikšnosparniai, susibūrę į didžiausią koloniją Baltijos šalyse.

Apie visas įdomybes Setų žemėje skaitykite dviejuose straipsniuose:

Haros povandeninių laivų bazė

Sovietų kariuomenė šeštajame dešimtmetyje okupuotoje Estijoje, Haros saloje, pasistatė povandeninių laivų bazę. Kai okupantų jėgos buvo išvytos iš šalies, o Estija atgavo nepriklausomybę, bazė liko nebenaudojama ir neprižiūrima.

Nors daug pastatų yra gerokai sugriuvę, visgi galima pasivaikščioti molu ir apžiūrėti juos. Dabar karinės bazės sienos yra virtusios tarsi grafičių galerija. Yra įrengtas bilietėlių automatas, patekimas kainuoja 5 Eur. Yra organizuojamos ir ekskursijos su gidu.

Buvęs slaptas miestas Silamejė

Nors gyvenvietė čia buvo įkurta 1849 m., tuomet Silamejė išpopuliarėjo kaip kurortas, bet sovietų laikais miestas tapo uždara teritorijoje, kuri net nebūdavo žymima žemėlapiuose. Mieste buvo vykdomos slaptos atominės programos, manoma, kad pirmoji Tarybų Sąjungos atominė bomba pagaminta iš Silamejėje išgauto urano. Silamejė buvo minima tiesiog kaip „Maskva 500“ arba „Leningradas 1“.

Įdomu, kad XIX a. pab. Silamejė buvo labai pamėgtas kurortas, čia laiką leisdavo ir iš Rusijos atvykę žymūs žmonės, tokie kaip Čaikovskis ir Pavlovas. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo miestas labai pasikeitė. Dėl čia veikusios urano sodrinimo laboratorijos miestas buvo uždarytas ir neprieinamas pašaliniams.

Čia gyveno apie 3 tūkst. žmonių, jie turėjo mažai kontakto su išoriniu pasauliu. Dėl to valdžia pasistengė, kad jiems čia būtų pakankamai gera gyventi. Net architektūra čia ne tokia, kaip tipinė sovietinė.

Skelbiama, kad Silamejė buvo susodrinta daugiau nei 100 tūkst. urano, kuris panaudotas 70 tūkst. branduolinių ginklų.

Po to, kai Estija atgavo nepriklausomybę, Silamejė ir toliau daugumą gyventojų sudaro rusų kilmės gyventojai, gatvių pavadinimai vis dar rašomi ir rusų kalba, ant pastatų galima teberasti ir komunistinių simbolių, tokių kaip kūjų ir pjautuvų, žvaigždžių.

Pernu akmeninis takas

G.Lebednykaitės nuotr./Pernu, Estija
G.Lebednykaitės nuotr./Pernu, Estija

Pernu – Estijos vasaros sostinė. Kaip rašė 15min kelionių autorė Gabija Lebednykaitė, miesto senamiestis – visai nedidelis, visus lankytinus objektus aptiksite nė neieškodami. Akį čia malonina tipiškas Baltijos kultūrų ir architektūros kokteilis: spalvingi mediniai namukai, vienas kitas viduramžius menantis istorinio paveldo objektas, grakštūs bažnyčių bokštai ir rusų cerkvių kupolai, nykūs komunistinės eros pastatai ir ekonominį pakilimą liudijantys nauji šiuolaikiški, progresyvaus dizaino pavyzdžiai.

O štai pakrantėje Pernu gyventojai turi išskirtinį taką – net du kilometrus gilyn į jūrą besidriekiančią iš akmenų sudėliotą promenadą. Legenda pasakoja, kad jeigu įsimylėjėliai nueis juo susikibę rankomis ir tako pabaigoje pasibučiuos – liks kartu amžinai.

Visgi prieš leisdamiesi pasivaikščiojimu gilyn į jūrą, pasitikrinkite vandens lygį. Per potvynį takas yra apsemiamas, bet net ir atoslūgio metu būkite atsargūs. Kai kur akmenys gali būti ne visai stabilūs ir slidūs.

Kariniai įtvirtinimai Hyjumos saloje

Flickr/Jordi Escuer nuotr./Kariniai įtvirtinimai Hyjumos saloje
Flickr/Jordi Escuer nuotr./Kariniai įtvirtinimai Hyjumos saloje

Tai – dar viena įdomi vieta Estijoje, ir vėl susijusi su neramia ir skausminga XX a. istorija. Čia vis dar gausu išlikusių karinių įtvirtinimų, kurie rodo, kaip svarbu buvo turėti tinkamą gynybą nuo jūros pusės.

Po Antrojo pasaulinio karo šių gynybinių įtvirtinimų svarba sumenko, tačiau Hyjumos saloje dar gausu apleistų bunkerių, artilerijos įtvirtinimų, bokštų, kurie liko nebenaudojami po sovietų okupacijos.

Jie išsibarstę miškuose, daugumą galima laisvai aplankyti. Buvusi radarų bazė yra paversta kariniu muziejumi, jame galite rasti ir įdomių eksponatų, ir gaires, kur rasti karinius įtvirtinimus saloje.

Žinoma, Hyjumos saloje būtina ir pamatyti seniausią švyturį Baltijos šalyse...

123rf.com nuotr./Hyjumos švyturys
123rf.com nuotr./Hyjumos švyturys

Bei „Eifelio bokštą“ – medinę Paryžiaus simbolio kopiją:

Bokštas Hyjumos saloje
Bokštas Hyjumos saloje

„Hidrolėktuvų uosto“ muziejus Taline

Prieš kelerius metus Taline apsilankęs 15min žurnalistas Ugnius Antanavičius šią vietą išskyrė kaip didžiausią įspūdį padariusią vietą Estijos sostinėje. „Galima susipažinti tiek su priešistoriniais luotais, tiek su moderniomis jachtomis, tiek įlipti į hidroplaną, o ypač smagu palandžioti po tikrą povandeninį laivą“, – vardijo jis.

Ugniaus Antanavičiaus nuotr./Povandeniniame laive
Ugniaus Antanavičiaus nuotr./Povandeniniame laive

Didelį pliusą muziejus gauna už interaktyvumą. Galima ir išbandyti gelbėtojo „duoną“ prisėdus prie kompiuterinio žaidimo, ir pasiklausyti po „Estonia“ kelto tragedijos likusių gyvų liudininkų komentarų, ir sužinoti, kaip kuo ilgiau išgyventi šaltame vandenyje. Didinga ir muziejaus išvaizda – jis įsikūręs didžiuliame angare, kuriame seniau buvo statomi laivai.

Ką dar įdomaus ir neįprasto galima rasti būtent Taline, rasite čia: Talinas – miestas, kuriame dera viduramžių pilys, sovietmečio architektūra ir barai traukiniuose

Greta muziejaus yra ir senas Patarei fortas, kuris likęs kaip paminklas komunizmo ir fašizmo aukoms atminti. Fortas užima keturis hektarus, čia yra skirtingų funkcijų pastatų – pradedant barakais ir baigiant kalėjimu. Kalėjime yra atidaryta ekspozicija „Komunizmas yra kalėjimas“.

Reugės apžvalgos bokštas „Pesapuu“

facebook.com/pg/RougePesapuu nuotr./Reugės apžvalgos bokštas „Pesapuu“
facebook.com/pg/RougePesapuu nuotr./Reugės apžvalgos bokštas „Pesapuu“

30 metrų aukščio Reugės apžvalgos bokštas turi dvi apžvalgos aikšteles ir savo forma yra išties išskirtinis – primena medį su dviem lizdais, o viršuje įkurdintas „auksinis kiaušinis“. Jis patraukia akį tiek dieną, tiek naktį – sutemus „lizdai“ apšviečiami skirtingomis spalvomis. Nuo apžvalgos aikštelių galima pažvelgti į vaizdingus slėnio peizažus.

Vyvikona

VIDEO: The Story of Viivikonna, Estonia's Abandoned Ghost Town | Atlas Obscura

Tai yra tikriausiai garsiausias Estijos miestelis-vaiduoklis. Bet nieko mistiško ar paslaptingo čia neįvyko. Kadaise buvęs pramoniniu miesteliu, kuriame gyveno kasybos pramonėje dirbantys žmonės, jis dabar likęs beveik tuščias. – gyvena vos kelios šeimos.

Po Antrojo pasaulinio karo sovietų į nelaisvę paimti nacių kaliniai pastatė Vyvikoną kaip miestelį darbininkams. Žinoma, pagal nykiausius stalinistinės architektūros principus. Miestelis buvo baigtas 1955 m., manoma, kad jame gyveno keli tūkstančiai žmonių. Tačiau 1974 m. buvo uždaryta čia veikusi kasykla, tad žmonės vieni po kitų kėlėsi į kitas vietoves ieškodami darbo ir geresnio gyvenimo.

Vyvikona savivaldybės statuso neteko 1993 m., o šio amžiaus pradžioje joje buvo atjungta elektra ir kanalizacija.

Krateriai Saremoje

Saremos saloje yra galite rasti devynių meteoritų kraterių grupę, vadinamą Kalio krateriu. Teigiama, kad susidarę prieš maždaug 4 tūkst. metų, jie yra vieni vėliausiai Žemėje susidariusių smūginių kraterių. Be to, Kalio krateris yra ir vienintelis didesnis krateris, susidaręs žmonių apgyvendintoje vietovėje.

Didžiausiame iš kraterių dabar telkšo Kalio ežeras, jo dydis siekia 110 m skersmens ir 22 m gylio. Aplink jį susidarė dar keli mažesni, 12-40 m skersmens krateriai. Skaičiuojama, kad kraterio smūgio energija prilygo Hirošimos atominio sprogimo galiai, o miškas po smūgio išdegė 6 km spinduliu.

123rf.com nuotr./Krateriai Saremoje
123rf.com nuotr./Krateriai Saremoje

Krateris tapo įvairių mitologinių pasakojimų objektų, su juo siejamas ir senovinis kultas. Manoma, kad vėlyvojo bronzos amžiaus laikais ši vieta buvo labai svarbi, nes rasta stebėtinai tvirtos viską juosiančios akmeninės tvoros liekanos. Archeologai mano, kad čia gyvenę žmonės tikėjo kosmine vietos galia, aukojo gyvūnus.

Visgi per daug gal iš šios vietos nesitikėkite. Kaip rašė 15min kelionių autorė Małgorzata Mozyro, pagrindinis Kalio krateris atrodo kaip didelė, taisyklingų formų žalia bala. „Man didesnį įspūdį paliko žuvienė, valgyta restorane, esančiame visai šalia lankomos vietos“, – prisipažino ji.

Temos: 2 Estija Kelionės

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje