Tai jau antras kartas, kai parlamentarai ilgina iki šiol galiojantį 14 d. terminą, per kurį kelionių organizatoriai turi grąžinti pinigus klientams. Anksčiau Seimas buvo davęs pusmetį organizatoriams, bet prezidentas Gitanas Nausėda įstatymą vetavo, o parlamentarai veto neatmetė.
Dabar Seimas ketvirtadienį pritarė, kad kelionių organizatoriai lėšas turėtų grąžinti per 90 dienų nuo karantino pabaigos, jei turistas ir agentūra nesusitaria kitaip. Įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas.
Seimo Ekonomikos komiteto narys Eugenijus Gentvilas teigė, kad šiuo metu apie 500 asmenų yra pateikę ieškinius kelionių organizatoriams dėl pinigų grąžinimo.
„Kelionių organizatoriai šių pinigų neturi, nes jie įkišę šiuos pinigus į skrydžių bendroves, viešbučius ir kitus partnerius. Tai yra išeitis, kaip sustabdyti išlaidas, kurias šiuo metu patiria dėl skundų kelionių organizatoriai“, – aiškino liberalsąjūdietis.
Jis 90 dienų vadino kompromisiniu siūlymu, kuris suderintas ir su vartotojų teisių gynimo organizacijomis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Antanas Baura, pasisakydamas prieš projektą, vardijo tris priežastis. Jo teigimu, tai nesuderinama su Europos Sąjungos reglamentu už neįvykdytas keliones atsiskaityti per dvi savaites. „Antra, kalbant apie vartotojų teisių apsaugos lygį, tai toks reguliavimas nebūtų suderintas su vartotojo kaip silpnesnės sutarties šalies teisiniu statusu“, – tikino jis. Be to, anot Seimo nario, Vyriausybė turizmo verslui yra numačiusi skirti 45 mln. Eur, tad kelionių organizatoriai jau gelbėjami.
Visgi įstatymo iniciatoriai teigia, kad kai kurios kitos šalys jau nustatė gerokai ilgesnius terminus pinigų grąžinimui, nebijodamos Briuselio sankcijų, nes tai vienintelis būdas išgelbėti kelionių įmones. Simono Gentvilo teigimu, apie 20 šalių jau yra pratęsusios terminą.
Liberalsąjūdietis teigė, kad pratęsiant terminą išloš ir patys vartotojai, nes kitaip, pasak jo, įmonės bankrutuotų, ir pinigus žmonėms atgauti būtų dar sunkiau. „Šie visi vartotojai stos į bankrutavusių įmonių kreditorių eilę ir negaus tų pinigų“, – aiškino parlamentaras ir sakė, kad vienintelė išeitis – leisti turizmo verslui „išsilaižyti nuostolius“.
Seimas nusprendė pritarti Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektui. Už balsavo 61, prieš 11, susilaikė 32.
