Dabar populiaru
Publikuota: 2020 birželio 25d. 12:14

Skrydžių iš Lietuvos ateitis: 6 nauji šių metų maršrutai ir kurie srautai atsistatys vėliausiai

Vilniaus oro uosto VIP terminalas
Indrės Bungardaitės / 15min nuotr. / Vilniaus oro uosto VIP terminalas

Lietuvos oro uostams šie metai buvo netikėtai sunkūs. Vietoj planuoto keleivių rekordo gerinimo tenka žiūrėti į kai kuriais mėnesiais net 100 proc. smukusį keleivių skaičių ir skaičiuoti, kiek pajamų negauta. Visgi liepa vadinama lūžio tašku ir prognozuojama, kad šiemet Lietuvoje netgi turėsime šešiais maršrutais daugiau nei praėjusiais metais. Lietuvos oro uostų atstovas ketvirtadienį papasakojo, kurie skrydžių srautai atsigaus vėliausiai, kokios prognozuojamos kainos ir kada laukiama grįžimo į ankstesnes vėžes.

Lipama iš aviacinės duobės

„Pavasaris buvo ta duobė, kada daugelyje pasaulio šalių aviacija beveik visiškai sustojo. Bendras keleivių srautas šiemet prognozuojamas 50 proc. mažesnis“, – teigė Aurimas Stikliūnas, Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas.

Europa buvo paveikta labiausiai – šiame žemyne prognozuojamas keleivių skaičiaus smukimas net 57 proc. LTOU prognozuoja, kad mūsų šalies keleivių srautas šiemet sumažės apie 51 proc. Skrydžių srautas atsistatys šiek tiek greičiau – planuojama, kad šiemet jų smuks 39 proc.

„Pasiūla atsistatys greičiau. Skrydžių atsistatymas bus greitesnis, bet keleivių srauto atsistatymas bus nuosaikesnis ir priklausys nuo pačių keliautojų pasitikėjimo – ar jie jausis saugūs“, – aiškino A.Stikliūnas.

Lietuvos oro uostus gelbėjo ir tai, kad nebuvo visiškai sustojęs skrydžių srautas – nors keleivinių reisų nebuvo, išaugo krovininių. Anot A.Stikliūno, įprastinių krovinius gabenančių oro linijų mastai buvo bene maksimalūs oro uoste. Be to, buvo ir nemažai užsakomųjų krovininių reisų su medicinos priemonėmis.

LTOU prognozuoja, kad į 2019 m. lygį keleivių ir skrydžių prasme bus grįžta tik kitų metų pabaigoje. „Nutraukti skrydžius buvo labai lengva, bet juos atkurti – sunku“, – apgailestavo A.Stikliūnas. Visgi jie palaipsniui grįžta.

„Iš tos oro duobės išlipam ir liepos mėnesį jau prognozuojam augimą kartais, net ne procentais“, – teigė jis.

Liepa, anot LTOU atstovo, yra lūžio taškas, nuo kurio bus atkurti skrydžiai, keleiviai vėl skraidys, atlaisvės šalių kelionių apribojimai. Jau liepos mėnesį planuojama 70 maršrutų iš trijų Lietuvos oro uostų. Palyginimui, praėjusiais metais jų buvo 96.

Visus maršrutus, kuriems gauti skrydžio leidimai, galima matyti Lietuvos oro uostų puslapyje.

Kitą mėnesį Lietuvoje atnaujina darbą tokios oro bendrovės kaip „Ryanair“, „Austrian“, „Brussels“, grįžta užsakomieji skrydžiai į Graikiją ir Bulgariją. Užsakomųjų skrydžių srautas, anot A.Stikliūno, atsistatys lėčiausiai, kadangi jis susijęs ir su visu turizmo sektoriumi.

„Kas atsistatys greičiausiai, tai emigrantų srautai, taip pat verslo skrydžiai“, – prognozavo LTOU atstovas. Gegužės, birželio mėnesį paklausiausios buvo Vokietijos, Norvegijos kryptys. Bet keliautojai jau pradeda dairytis į pietų Europos šalis, didžiuosius Europos miestus savaitgalio, verslo kelionių.

Tik viena bendrovė dar nepatvirtino skrydžių atnaujinimo

A.Stikliūnas priminė, kad krizės – galimybių metas, ir po jų ateina spartaus augimo etapas. Tą rodo ir aviacijos patirtis – tiek po Rugsėjo 11-osios, tiek po 2009 m. finansinės krizės smukimo keleivių skaičius kelerius metus sparčiai augo. LTOU dabar prognozuoja 4–5 metų spartų augimą.

Kaip esminį prioritetą dabar A.Stikliūnas įvardijo saugumo užtikrinimą – kad keleiviai jaustųsi saugūs bei norėtų keliauti.

Kartu jis pabrėžė, kad LTOU daug dirbo ir su oro bendrovėmis, kurios yra patyrusios milijoninius nuostolius. Kad išlaikytų esamus susitarimus, aviakompanijoms siūlytas mokėjimų atidėjimas, nuolaidos aviacinėms rinkliavoms, laikinos skatinimo priemonės ir pan. Laukiama ir valstybės paramos, kuri būtų svarbus veiksnys konkurencijoje su kitais oro uostais.

„Nėra taip, kad ateina pas mus aviakompanijos ir prašo leidimo skristi“, – aiškino A.Stikliūnas. Priešingai – tai oro uostai konkuruoja, kad bendrovė pradėtų skaityti iš jo. Derybos krizės metu nesustojo, ir šiemet iš Lietuvos keliautojai turės šešiais maršrutais daugiau nei praėjusiais metais – iš viso 106.

Nauji maršrutai šiemet bus vykdomi į Dubrovniką, Dubliną, Londono Gatviko oro uostą, Oslą, Jerevaną ir Sankt Peterburgą.

Beveik visos oro bendrovės, anksčiau skraidžiusios į Lietuvos oro uostus, patvirtinto atnaujinsiančios skrydžius. Pasak A.Stikliūno, tik vienintelė „Ukraine International“ dar nepatvirtino savo planų. Ketinama juos atnaujinti rudenį, tačiau galutinio patvirtinimo dar nėra.

Nauji maršrutai šiemet bus vykdomi į Dubrovniką, Dubliną, Londono Gatviko oro uostą, Oslą, Jerevaną ir Sankt Peterburgą.

Žinoma, skrydžių atnaujinimus ir maršrutus gali koreguoti koronaviruso plitimas. „Neapibrėžtumas yra viena ir šios krizės blogybių“, – pripažino A.Stikliūnas.

Kainos neturėtų žymiai augti

Nors bilietų kainas nustato pačios oro bendrovės, A.Stikliūnas prognozavo, kad jos neturėtų žymiai didėti. Ypač tų avialinijų, kurių pagrindinė strategija yra žemos bilietų kainos.

„Oro bendrovės, turinčios didžiausius šansus staigiai atkurti srautus, yra tos, kurios turi didžiausią likvidumą, – aiškino LTOU atstovas. – Tokios bendrovės kaip „EasyJet“, „Ryanair“, „WizzAir“ buvo geriausiai pasiruošusios krizei, turėjo užsiauginusios daug raumenų.“

Anot aviacijos eksperto, šios žemų kaštų oro linijos dar galėtų atlaikyti metus ar pusantrų krizės. O dabar jos stengsis užimti kuo daugiau rinkos, taikys agresyvią rinkodarą ir stengsis perimti kitų bendrovių klientus ir gal net maršrutus.

Kai kurie saugumo reikalavimai išliks

Kaip vieną esminių veiksnių, kada atsigaus aviacijos sektorius, A.Stikliūnas įvardijo keleivių pasitikėjimą ir norą keliauti. Tik nuo jų priklausys, kiek ir kokių maršrutų pasiūlys oro bendrovės.

Oro uostai savo ruožtu stengiasi užtikrinti keleivių sveikatos saugumą. Juose, pabrėžė A.Stikliūnas, ir toliau bus prašoma dėvėti kaukes, nors tai Lietuvoje pasibaigus karantinui ir nebėra privaloma. Išliks raginimas naudotis ir dezinfekciniais skysčiais. Tačiau keleivių temperatūra nebebus matuojama.

Papildomus reikalavimus gali taikyti ir pačios oro bendrovės – prieš skrydį reikia pasitikrinti kiekvienų avialinijų taisykles. Be to, keleiviams reikia išsiaiškinti ir konkrečios priimančios šalies reikalavimus.

Komentarai: 1

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

00:52
00:46
01:11

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje