Dabar populiaru
Publikuota: 2020 vasario 5d. 07:58

Į pajūrį – tyrinėti Trečiojo reicho paslapčių

Istoriją tyrinėjantis Aivaras Kurskis parodė, ką pavyko atrasti baterijoje. Rankose jis laiko dar Antrajame pasauliniame kare naudotą degalų talpyklą
Jono Valaičio/VE.LT nuotr. / Istoriją tyrinėjantis Aivaras Kurskis parodė, ką pavyko atrasti baterijoje. Rankose jis laiko dar Antrajame pasauliniame kare naudotą degalų talpyklą

Žmonės nesupranta istorijos. Dėl to kartais imasi radikalių priemonių. Štai Antrojo pasaulinio karo laikų baterijos „Memel-Nord“ vienas iš prižiūrėtojų ir istorijos entuziastų Aivaras Kurskis pasakojo, kad visuomenei parodant represinio laikotarpio – nacistinės Vokietijos – detales teko sulaukti ir policijos pareigūnų dėmesio. „Tik įėjus į bunkerį lankytojus pasitinka tarytum persižegnojimas – užrašas, kad mes nepropaguojam jokios ideologijos, o tik rodom istoriją“, – kalbėjo jis.

Antrojo pasaulinio karo laikų gynybiniai įtvirtinimai prie Baltijos jūros vis dar traukia daugybę lankytojų. Įžengus į Kukuliškiuose pastatytos pakrantės artilerijos „Memel-Nord“ įtvirtinimų vidų galima nusikelti į laikus, kai pasaulis kariavo, o Klaipėdos kraštą užimti siekė naciai.

Ar galima suprasti nacių karį?

Tačiau dabar nacistinės Vokietijos karių viešpatavimą mena tik istorijos entuziastų kruopščiai rūšiuojami baterijoje atkasti radiniai, pasakojantys lankytojams apie kadaise joje tarnavusių karių buitį.

Nacistinės Vokietijos kario uniformą vilkintis A.Kurskis pasitiko mus prie įėjimo į baterijos vidų. Jo dėvima uniforma – tai tiksli Trečiojo reicho pakrantės artilerijos kario uniformos rekonstrukcija.

„Galima sakyti, kad esu pats pirmas Lietuvoje, kuris tokią uniformą turi. Čia yra sagos su inkarais, antpečiai, ant kurių pavaizduotas inkaras su sparnais ir sviedinys centre. O erelis – geltonas. Beje, šios uniformos diržo sagtis iš pradžių buvo auksinė, bet karo pabaigoje pradėta ją maskuoti, dažyti žaliai“, – pasakojo istorijos entuziastas.

Vyras kalbėjo, kad Antrojo pasaulinio karo metai jį domino nuo pat vaikystės. „Tėvas papasakodavo įdomybių apie tai, kaip pats, būdamas vaikas, rado miške automatą, su kuriuo žaisdavo. Žinoma, vėliau iš jo suaugusieji ginklą atėmė. Tankai, vokiški lėktuvai – visuomet tuo domėjausi. O daugelis pripažįsta, kad ir vokiškos uniformos yra bene vienos įdomiausių.

Jono Valaičio/VE.LT nuotr./Vos įėjus per duris, pasitiko vokiška muzika
Jono Valaičio/VE.LT nuotr./Vos įėjus per duris, pasitiko vokiška muzika

Ir, žinoma, pats laikotarpis labai kontroversiškas. Visi smerkia ir peikia tą paprastą kariaujantį žmogų. Tačiau galbūt jį galima pamėginti ir suprasti?“, – retoriškai klausė jis.

Išplėtota infrastruktūra

A.Kurskis dėstė, kad „Memel-Nord“ gynybinius blokus sudaro pagrindinis pastatas, vadinamas ugnies kontrolės postu. Šalia stovi 2 artilerijos blokai, tiesa, vienas jų buvo susprogdintas – spėjama, kad tai padarė patys nacistinės Vokietijos kariai besitraukdami iš Klaipėdos.

„Artilerijos blokai sudaryti iš kelių dalių – pabūklų aikštelių, amunicijos sandėlių ir karių buitinių patalpų“, – pasakojo A. Kurskis.

Istorijos entuziastas skaičiavo, kad vienas artilerijos blokas aprėpia apie 500 kvadratinių metrų.

„O buvusios „Žuvėdros“ stovyklos teritorijoje buvo dar 2 bunkeriai, išlikę ir dabar. Viename jų buvo jėgainė, ten stovėjo generatorius, o kitas – amunicijos sandėlis, iš kurio amunicija keliaudavo į čia esančius bunkerius. Infrastruktūra buvo itin gerai išplėtota“, – pripažino vyras.

Jis prisiminė, kad 1991 metais, Lietuvai tik ką atgavus Nepriklausomybę, šis objektas liko apleistas – po karo čia įsikūrę sovietų pasieniečiai išsikraustė.

„Kurį laiką čia būta benamių, kurie degino padangas, ėjo vagys, išplėšė laidus, išsinešė lovas, vamzdžius, išardė net ventiliaciją. Ėmė kauptis drėgmė, viskas pradėjo pelyti. Vėliau įsikūrė kažkokia baikerių pogrindinė organizacija. Tačiau vėliau baterija po žemės reformų pateko į Pajūrio regioninio parko teritoriją ir jis ėmė ją prižiūrėti. Būta didelio galvos skausmo, ką čia daryti. Galiausiai atėjome mes ir šią problemą išsprendėme. Norime visuomenei parodyti, kad istorijos nevertėtų užmiršti“, – apie tai, kaip čia buvo įkurtas muziejus, kalbėjo istorijos entuziastas.

Praeities detalės stebina iki šiol

A.Kurskis pasakojo, kad baterija buvo pastatyta 1939 metais, kai tik Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Vokietijos. „Iš pradžių baterija buvo pastatyta kaip jūrinė. Tad ant baterijos pastatyti nuo Pirmojo pasaulinio karo užsilikę jūriniai pabūklai. Žinia, Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai pralaimėjo, pagal Versalio sutartį nusiginklavo, tad jie turėjo atsisakyti viso laivyno. Bet pabūklai liko. Tad kai Antrajam pasauliniam karui statė gynybines linijas, jie labai pravertė“, – rodydamas baterijoje likusias pabūklų liekanas aiškino jis.

Jono Valaičio/VE.LT nuotr./Įrengtame amunicijos sandėlyje pakabintas porą metrų siekiantis ištuštintas sviedinys
Jono Valaičio/VE.LT nuotr./Įrengtame amunicijos sandėlyje pakabintas porą metrų siekiantis ištuštintas sviedinys

Čia įrengtame amunicijos sandėlyje esti ir gausybė sviedinių. „Jie jau ištuštinti, be parako“, – ramino A. Kurskis.

Istorijos entuziastas kalbėjo, kad baterijoje pavyko rasti ir Trečiojo reicho karių ekipuotės dalių, pinigų, apdovanojimų. „Yra ir vokiškų batų. Beje, jie kaustyti tam, kad ilgiau būtų apsaugotas padas“, – aiškino jis.

Beje, A. Kurskis pažymėjo, kad kone dažniausiai apkasuose galima rasti aliumininių konservų dėžučių.

Tarp radinių būta ir perlaužtų karių žetonų. „Perlaužtas žetonas reiškia, kad karys negyvas. Žetonai buvo ovalo formos“, – aiškino A.Kurskis.

Vyras teigė, jog pavyko rasti ir diržų sagčių, kuriose matyti skylės. „Tai vadinamosios denacifikuotos diržų sagtys. Dažniausiai jas rasdavo sovietų kariai arba partizanai. Jie sagtyse išmušdavo skyles tose vietose, kuriose buvo pavaizduoti nacių simboliai. Tais laikais „sueidavo“ viskas – niekas nebuvo išmetama, žmonės elgėsi praktiškai ir nors simbolikos nepripažino, suprasdavo, kad, pavyzdžiui, diržas yra geras“, – paaiškino jis.

Trečiojo reicho kariai Antrojo pasaulinio karo metu naudojo ir elektroniką. Pasirodo, jau tuo metu buvo žinoma, kas yra mobilieji telefonai.

Jono Valaičio/VE.LT nuotr./Tai - Antrojo pasaulinio karo metu naudotas mobilus telefonas, kurį buvo galima užsidėti kartu su dujokauke. Tiesa, šiam telefonui reikėjo ir atskirų ausinių
Jono Valaičio/VE.LT nuotr./Tai - Antrojo pasaulinio karo metu naudotas mobilus telefonas, kurį buvo galima užsidėti kartu su dujokauke. Tiesa, šiam telefonui reikėjo ir atskirų ausinių

„Turime ir labai įdomų eksponatą – „Siemens“ mobilųjį telefoną. Jis buvo jau belaidis. Veikė panašiai kaip racija. Jam reikėjo ir atskirų ausinių. Telefonas buvo su priedu – dujokauke“, – pasakojo vyras.

Jis akcentavo, kad karo pabaigoje baterijoje esančiame kontrolės poste, kuris tuo metu jau nebebuvo naudojamas pagal paskirtį, tarnavo moterys. Jos dirbo ryšininkėmis. „Taigi, dėl šios priežasties tarp radinių galima išvysti ir kvepalų, nagų lako buteliukų. Kai kurios priemonės – garsių firmų, pavyzdžiui, „Nivea“, – aiškino A.Kurskis.

Dar keli eksponatai – rusų kalba parašyti propagandiniai lapeliai, skirti sovietų kariams. „Kareivi, pasiduok“, – tai, kas užrašyta ant jų, citavo vyras. Jis pasakojo, kad vokiečiai šiuos lapelius minosvaidžiais iššaudavo į orą, jie pasklisdavo po teritoriją.

Istorijos lobynas pasmerktas išnykti?

Antrojo pasaulinio karo laikų baterijoje „Memel-Nord“ šiuo metu esti keli tūkstančiai eksponatų, kai kurių jų dalys – geležinės. Deja, tačiau daiktus išbando laikas. Ir kai kurie eksponatai sparčiai rūdija.

Štai A.Kurskis rodė karių naudotą spygliuotą vielą. Jis pasakojo, kad tuomet, kai ją rado, šios spalva dar buvo pilka. Tačiau dabar viela jau pasidengė rūdimis.

Jono Valaičio/VE.LT nuotr./Pasakodamas apie spygliuotą vielą, istorijos entuziastas užsiminė, kad daug eksponatų glemžiasi laikas - jie nėra užkonservuoti, dėl to rūdija
Jono Valaičio/VE.LT nuotr./Pasakodamas apie spygliuotą vielą, istorijos entuziastas užsiminė, kad daug eksponatų glemžiasi laikas - jie nėra užkonservuoti, dėl to rūdija

Pasirodo, kad galimybių užkonservuoti eksponatus muziejus tiesiog neturi.

„Mums reikia finansavimo, projekto. Su parku sekame projektus, ir jeigu kažkokia galimybė bus, mes bandysime. Tačiau šiandien mes neturime galimybių užtikrinti eksponatų apsaugos. Žinoma, labai gaila, kad yra tokia situacija, jog daiktai rūdija. Ši problema yra visuose panašaus pobūdžio muziejuose. Kai kur yra investuojami dideli pinigai, kad atsirastų ventiliacija ir eksponatai būtų apsaugoti. O pas mus to nėra. Žinoma, tikimės, kad ateityje atsiras“, – vylėsi A.Kurskis.

Kvietė policiją

Be to, muziejaus darbuotojai pasakojo, kad kartais susiduria ir su nepagrįstais kaltinimais, esą propaguoja nacių judėjimą. Anot A.Kurskio, tokie kaltinimai – visiškai nepagrįsti.

„Mes vadovaujamės įstatymais. O įstatymai leidžia naudoti simboliką išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai ji demonstruojama švietimo tikslais.“

Jis teigė, kad dėl simbolikos yra tekę aiškintis ir policijos pareigūnams.

Jono Valaičio/VE.LT nuotr./Ant sienos kabo Antrojo pasaulinio karo agresorių nuotraukos
Jono Valaičio/VE.LT nuotr./Ant sienos kabo Antrojo pasaulinio karo agresorių nuotraukos

„Užpernai patyrėme incidentą. Vasarą vyko renginys, susijęs su Napoleono laikmečiu, taip pat – ir Antruoju pasauliniu karu. Rinkosi įvairių laikotarpių rekonstruktoriai. Mes, kaip reprezentuojantys nacistinės Vokietijos laikotarpį, padarėme apkasą, ant kurio buvo nacių vėliava. Ją kažkas pamatė. Pakraupo. Iškvietė policiją“, – pasakojo istorijos entuziastas.

Muziejaus darbuotojai iš pradžių pamanė, kad žmogus, iškvietęs policiją, tik juokauja. „Bet pasirodo, kad buvo kitaip. Galiausiai atvyko policija, išsiaiškino, kad vyko renginys ir mes nieko nešlovinam“, – subliuškusius kaltinimus prisiminė A.Kurskis.

Vakarų ekspresas
Komentarai: 2

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje