Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuviško vyno gamintojas Juozas Vilkenis: „Vyną galima pagaminti net iš bulvės“

Juozas Vilkenis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Juozas Vilkenis
Šaltinis: 15min
3
A A

Ne tik Kastyčio Kerbedžio apdainuotą pienių vyną, bet ir vyną iš miško uogų, obuolių, net dilgėlių ir burokėlių gaminantis vyndarys Juozas Vilkenis įsitikinęs: pagaminti šį gėrimą galima iš bet ko. Tačiau tai padaryti gali tikrai ne bet kas. Pats jis šį amatą sako paveldėjęs: vyną gamino jo senelis, vėliau – krikšto tėvas, dabar jis pats kartu su sūnumi.

„Greičiausiai vyndariu bus ir anūkas“, – sako Kidulių vyno vardą Lietuvoje ir pasaulyje garsinantis vyndarys, neslepiantis, kad keturmetis anūkas jau yra ragavęs vyno.

„O kas čia tokio? Aš pats tokio paties amžiaus jo paragavau“, – tikina J.Vilkenis. Tiesa, netrukus patikslina, kad nei jis, nei mažametis anūkas vyno iš tiesų negeria – ragavimas vyksta įkišus pirštą į taurę, kai pajuntamas tik skonis.

Nuo ko skauda galva?

Natūralumas – būtent taip savo sėkmės formulę įvardina Kidulių krašto etikete pažymėtus vynus gaminantis ir juos pardavinėjantis vyndarys.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Juozas Vilkenis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Juozas Vilkenis

Uogos, žiedai, vanduo ir medus – tai pagrindinės J.Vilkenio gamybos vyno sudėtinės dalys. Jo fermentacija užtrunka maždaug tris mėnesius, tačiau tikslios trukmės nuspėti neįmanoma. Pats vynas „nusprendžia“, kada jį jau galima ragauti.

Po fermentacijos nupilamos nuosėdos ir vynas paliekamas bręsti. Tuo metu vyndarys kartą per mėnesį kiekvieną talpą perpilsto, nes vynas turi išvysti truputį šviesos ir gauti deguonies.

Pasak vyndario, vynas tinkamas gerti jau po metų, tačiau galima ragauti ir jauno, pusės metų vyno. Į butelius jis pilstomas, pasak J.Vilkenio, kai reikia, kai jo trūksta realizacijai. Didžioji vyno dalis vis dėlto paliekama bręsti nerūdijančio plieno talpose.

„Visą darbą atlieku pats, padeda sūnus. Žinoma, turime ir daugiau darbininkų, kurie padeda surinkti pienes, uogas, vaisius. Beveik viskas, iš ko gaminamas mūsų vynas, užauga pas mus ūkyje. Ši vasara, tiesa, buvo prasta – nei uogų, nei vaisių. Gerai derėjo tik pienės. Na, ir, žinoma, dilgėlių netrūksta niekada“, – šmaikštavo vyndarys.

Anot J.Vilkenio, jo vyne nerasite sulfitų. Būtent nuo jų esą ir skauda galvą, nes šie konservantai dažnam sukelia alerginę reakciją.

Tai jis garantavo degustacijoje Kidulių vynus skanavusiems ragautojams. Tiesa, skambius žodžius paneigia vėliau aptikta informacija ant dviejų skirtingų „Kidulių vynų“ etikečių – jose matyti, kad sulfitų šiame vyne vis dėlto yra.

Lietuviams reikia saldumo

Degustacijose, į kurias savo kavinėje „Vilkenta“, įsikūrusioje ant Šakių ir Jurbarko rajonų ribos, bei šalia esančiame Kidulių dvare visus pageidaujančius kviečia J.Vilkenis, jis paprastai pasiūlo paragauti keletą savo ūkio vynų. Dauguma jų – saldūs arba pusiau saldūs, balti ir raudoni. Nors pats vyndarys prisipažįsta, jog jis mėgsta sausą raudoną vyną. Bet juo neprekiauja. Kodėl?

„Priežastis paprasta – lietuviai nemėgsta sauso lietuviško vyno. Pabandėme, nepasiteisino. Todėl dabar jo pasigaminu tik savo reikmėms“, – sakė vyndarys.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kibulių krašto vynas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kibulių krašto vynas

Anot jo, populiariausias iš „Kidulių vyno“ yra apdainuotasis pienių vynas. Tačiau po degustacijų, kuriose vyndarys deramai pristato kiekvieno vyno skonines ir kitokias savybes, nuperkama ir kitokių skonių. Tarp jų – ir gana egzotiškų, kuriuos vyndarys dar tik „testuoja“ su skanautojais. Šiemet tai – Dilgėlių vynas.

Jis nemėgsta užsisėdėti vienoje vietoje ir kasmet greta populiarumą tarp pirkėjų jau pelniusių pienių, šešių uogų vynų pasiūlo kažką naujo. Šiemet metė pats sau iššūkį pabandyti pagaminti vyną iš... bulvės.

Ar tai įmanoma? „Pasakysiu aš jums paprastai: pagaminti vyną galima iš bet ko. Bandžiau iš burokėlių – pavyko. Dabar dilgėlių – irgi. Bulvė, aišku, bus iššūkis. O kas išeis, pamatysime po metų“, – tikino vyndarys.

Jis prisiminė, jog produktai, iš kurių gaminamas jo vynas, labiausiai stebina užsieniečių grupes.

„Viena vokietė ilgai negalėjo patikėti, kad ragavo vyno, pagaminto iš burokėlių. Išvažiuodama sakė, kad grįžusi į Vokietiją, paaiškins vietiniams vyndariams, kokie vynai būna“, – šyptelėjęs prisiminė pašnekovas.

Beje, eksperimentuodamas jis buvo pasigaminęs ir putojančio vyno. Tačiau daugiau to nepraktikuoja. Esą per brangu ir tikrai neverta.

Valdžios užmojai skaudūs ir finansiškai, ir asmeniškai

Nuo vaikystės vyndarystės tradicijas pažinusiam ir pačiam jas natūraliai pratęsusiam J.Vikeniui skaudu matyti tai, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje. Tai, kad kai kurie sprendimai priimami itin asmeniškai, išduoda nenoras atsakyti į klausimus apie sveikatos apsaugos ministrą ir jo bei visos Vyriausybės vykdomą „blaivinimo“ reformą.

Anot vyndario, Lietuvos vyndarystės tradicijos labai senos, tačiau vyndariams visada buvo sudėtinga iš to pragyventi. Dauguma jų ilgainiui tokią veiklą palikdavo tik kaip pomėgį.

„Mes ir dabar turime griežtus apribojimus, kiek litrų vyno galime parduoti (10 tūkst. litrų per metus). Iš to neuždirbsi milijonų. Bet pragyventi užtenka. Savu laiku aš ir kalėjime esu sėdėjęs (už vyndarystę, – aut. past.). Bet noro gaminti vyną man niekas neišmušė. Pasakysiu taip: ne ten ieškoma problemų, ne taip viskas daroma. Kas laimės iš to, kad, pavyzdžiui, šiemet jauno vyno šventė iš Lietuvos buvo priversta persikelti į Latviją?“, – retoriškai klausė vyndarys.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kibulių krašto vynas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kibulių krašto vynas

Degustacijose ne tik apie savo vyną, lietuviškas vyndarystės tradicijas, bet ir apskritai vyno kultūrą daug pasakojantis J.Vilkenis įsitikinęs, jog švietimas ir yra tas kelias, kurį reikėtų rinktis, o ne draudimai.

„Mano šeimoje ant stalo vyno būna per kiekvieną vakarienę ar pietus. Tačiau niekas negeria daugiau nei taurės ar dviejų – juk vynas geriamas ne tam, kad prisigertum, o tam, kad paragautum, paskanautum“, – teigė vyndarys.

Kaip jau minėta, jo Kiduliuose pagaminto vyno paragauti galima tik šeimai priklausančioje kavinėje „Vilkenta“.

Čia juo prekiaujama ir taurėmis, ir buteliais. Taip pat jo galima nusipirkti ir internetu.

Tačiau tiek internetinėje parduotuvėje, tiek kavinėje prekiaujama ne visų rūšių vynais, tik keletu populiariausių. Pavyzdžiui dabar: pienių, vyšnių, midaus, juodųjų serbentų, aronijų, šešių uogų vyno ir rožinio vyno su mėta.

J.Vilkenio ūkis – vienas iš nedaugelio Lietuvoje, kuriame gaminamas vaisių ir uogų vynas. Rinkoje šią nišą užpildo didieji vyndariai „Alita“ ir „Anykščių vynas“. Apie jų produkciją užklaustas vyndarys į diskusiją nesivelia. Anot jo, „kažkam“ naudinga, kad mažieji vyndariai neturėtų galimybės patogiai realizuoti savo produkcijos.

„Vilkenta“
„Vilkenta“

Didžiule laime vyndarys laiko galimybę dalintis patirtimi su tuo besidominčiais. Todėl neretai tikina važiuojantis rengti degustacijų net į tolimiausius kampelius.

„Man svarbu, kad kviečia. Žinoma, yra ir ekonominis aspektas – pasveriu, ar verta (10-ies vynų vienos valandos trukmės degustacijos kaina žmogui – 7 Eur). Tačiau iš patirties pasakysiu, kad labai dažnai būtent per degustacijas parduodu viską, ką atsivežu. Žmonės domisi savo krašto vynu. Dažno senelis, tėvai namuose gamino. Jiems tai kelia gerus prisiminimus“, – sakė vyndarys.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje