TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Žmonių merai“ nebūtinai taps savivaldybių šeimininkais

Savivaldos rinkimai
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Savivaldos rinkimai
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvoje vis dar neįteisinti tiesioginiai mero rinkimai, tačiau rinkėjai, savivaldos rinkimuose reitinguodami partijų ir koalicijų sąrašus, pasufleravo politikams, ką norėtų matyti miestų ir rajonų vadovais. Vis dėlto politinė realybė gali būti visiškai kitokia: naujųjų merų kandidatūras lems ne tik partijų susitarimai dėl valdančiųjų koalicijų, bet ir asmeninis politikų pasirinkimas.

Rinkėjai, savivaldos rinkimuose balsuodami už partijų ir koalicijų sąrašus, galėjo reitinguoti pretendentus – skirti pirmumo balsus remiamiems kandidatams ir taip pakeisti partijų sudarytą išankstinę eilę, kurie sąrašų dalyviai pateks į tarybas. Tam skirtuose langeliuose neįrašius norimų kandidatų numerių, pirmumo balai atiteko partijų numatytiems pirmiems penkiems sąrašų nariams.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, teise skirti pirmumo balus pasinaudojo 83 proc. rinkėjų, taigi galima daryti išvadą, kad galutiniai reitingavimo rezultatai atitinka daugumos balsavusiųjų nuomonę. Deja, jiems teks nusivilti.

Klaipėda: meru greičiausiai taps antras pagal populiarumą politikas

Pavyzdžiui, Klaipėdos meru greičiausiai taps ne tas žmogus, kuriam rinkėjai skyrė daugiausia simpatijų. Klaipėdiečiams liks džiaugtis, kad tai tos pačios partijos – rinkimus laimėjusio Liberalų sąjūdžio (LS) atstovas. Daugiausia pirmumo balų – 5 096 – uostamiesčio rinkimuose gavo LS sąrašo vedlys Eugenijus Gentvilas. Tačiau Klaipėdos jūrų uosto vadovas ir prieš rinkimus, ir dabar neslepia, kad atsidūrė sąrašo priekyje tik siekdamas naudos partijai.

Tikruoju kandidatu į merus Liberalų sąjūdžio atstovai vadino ir vadina dabartinį Seimo narį Vytautą Grubliauską. Tiesa, neskaitant E.Gentvilo, jis rinkimuose tapo populiariausiu politiku uostamiestyje. V.Grubliauskas išankstiniame LS sąraše buvo ketvirtas, tačiau rinkėjai pakėlė jį į antrą vietą, skirdami 4 773 pirmumo balus.

Trečias pagal klaipėdiečių simpatijas – taip pat LS atstovas Artūras Šulcas (3 940 balų). Tik ketvirtas „žmonių mero“ hierarchijoje – partijos Vilniaus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Naglis Puteikis, gavęs 3 721 pirmumo balą.

Šiauliai: „žmonių meras“ neapsisprendęs

Esame rinkimų sistemos įkaitai, – konstatavo politologas Algis Krupavičius.Šiauliečių balsas taip pat gali likti neišgirstas. „Žmonių meru“ šiame mieste galima tituluoti Seimo Socialdemokratų frakcijos narį Edvardą Žakarį. Partijos sąrašo lyderis Saulės mieste gavo 4 429 pirmumo balus. Žemiau likusių sąrašų lyderės – „tvarkietė“ Daiva Matonienė ir konservatorė Birutė Marija Paplauskienė – gavo perpus mažiau pirmumo balų. Už jas daugiau surinko pirmi penki socdemų sąrašo nariai.

Didelę rinkėjų paramą turėtų jausti ir nepartiniai kandidatai Artūras Visockas bei Stasys Tumėnas. Jie ne pirmumo balų, o tikrų balsų gavo daugiau nei kai kurios į tarybą patekusios partijos: A.Visockas – 2 645, S.Tumėnas – 2 233. Nors socialdemokratai iškovojo daugiausia – 10 iš 31 vietos taryboje – dar nėra galutinai aišku, ar jie bus valdančiojoje daugumoje. Dar mažiau aiškumo dėl kandidatų į merus – neatmetama, kad E.Žakaris vis dėlto nuspręs likti Seime.

Vilnius: nežinia, kas valdys

Vilniuje dar deramasi, kokios politinės jėgos jungsis į valdančiąją koaliciją, tačiau rinkėjų pasirinkimas iš esmės aiškus. Daugiausia – 18 609 pirmumo balus – rinkimuose į sostinės tarybą surinko savo vardo nepartinių koaliciją vedęs Artūras Zuokas.

Antroje vietoje „žmonių mero“ rinkimuose liko Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Valdemaro Tomaševskio blokas“ pirmasis numeris – V.Tomaševskis (13 942 pirmumo balai), nedaug nuo jo atsiliko TS-LKD lyderis Raimundas Alekna (13 348 balai). Tačiau V.Tomaševskis dar prieš rinkimus neslėpė savo vardu tik remiantis kandidatų sąrašą, o iš Europos Parlamento atvykti dirbti į sostinę neketinantis. Likę du politikai neslepia, kad norėtų tapti sostinės meru.  

Kaunas: kėdės gali negauti ir vienas absoliutus lyderis

Kauno politikai į rinkėjų balsą greičiausiai įsiklausys – dabartinis meras, TS-LKD narys Andrius Kupčinskas, surinkęs 12 054 pirmumo balus, vadinamas realiausiu pretendentu toliau vadovauti miestui. Šiuo aspektu jis absoliutus rinkimų lyderis laikinojoje sostinėje.

Antroje vietoje „žmonių mero“ rinkimuose liktų save išsikėlusių kandidatų koalicijos „Vieningas Kaunas“ lyderis Visvaldas Matijošaitis (4 738 balai). Trečias – socialdemokratas Gintautas Labanauskas, kurį rinkėjai, skyrę 4 113 balų, pakėlė iš šeštos partijos sąrašo vietos į pirmą.

Tačiau ir laikinosios sostinės vadovu gali tapti ne „žmonių meras“. Penkios opozicinės frakcijos, tarp kurių nėra TS-LKD, antradienį vakare paskelbė susitarusios dėl valdančiosios koalicijos formavimo. Kartu jos turi 22 iš 41 vietos miesto taryboje.

Rinkėjai – sistemos įkaitai

„Esame rinkimų sistemos įkaitai“, – situaciją, kai liaudies balsas lieka tik patariamasis vietos valdžiai renkant merą, apibūdino politologas Algis Krupavičius. Anot jo, partijoms patogi dabartinė sistema, todėl jos nelinkusios jos keisti ir sudaryti sąlygų tiesioginiams merų rinkimams.

„Merais paprastai tampa tie tarybų nariai, kurie atstovauja didžiausių partijų frakcijoms taryboje. Jeigu meras būtų renkamas tiesiogiai, piliečiai patys nuspręstų, kas turi vadovauti jų savivaldybei. Bet diskusija dėl tiesioginių merų rinkimų baigėsi be rezultatų ir dabartinė rinkimų sistema leidžia partijoms susitarti, kas turėtų tapti meru“, – kalbėjo pašnekovas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą