TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dalios Grybauskaitės Achilo kulnas: kol prezidentė išdidžiai tyli, apie jos jaunystę pasakoja Leningrado šešėliai

D.Grybauskaitė studijų metais
grybauskaite2014.lt nuotr. / Dalia Grybauskaitė studijų metais
Šaltinis: 15min
0
A A

Artėjant Lietuvos prezidento rinkimams Kremliaus valdoma Rusijos žiniasklaida vis daugiau dėmesio skiria antros kadencijos siekiančiai valstybės vadovei Daliai Grybauskaitei. Kremliaus propagandininkai bando įteigti, kad Lietuvos prezidentė jaunystėje buvo susijusi su KGB. D.Grybauskaitė yra oficialiai pareiškusi, kad su Sovietų Sąjungos slaptosiomis tarnybomis neturėjo jokių ryšių.

Po D.Grybauskaitės sprendimo išbraukti iš Sausio 13-osios atminimo medaliu apdovanotųjų sąrašo Kremliaus propagandininką Dmitrijų Kiseliovą, NTV televizija parodė televizijos reportažą „Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė – KGB skandalo epicentre“.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Dalia Grybauskaitė
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Dalia Grybauskaitė

Rusiją siutina Lietuvos pozicija dėl Ukrainos

Vaizdo siužetas rodytas laidoje „Savaitės apžvalga“ balandžio 6 d. „Kilo milžiniškas skandalas, kurio sūkuryje atsidūrė Rusijos žurnalistai ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tuo metu, kai kitos Europos šalys stengėsi apeiti sankcijų Rusijai ir Krymo temą, kad nebūtų eskaluojamas abipusiai nenaudingas dvišalių santykių atšalimas tarp Rusijos ir Europos šalių, D.Grybauskaitė išnaudojo situaciją netikėtai ir nevienareikšmei savireklamos akcijai“, – prieš vaizdo reportažą kalbėjo Kremliaus propagandininkas.

Kremlius pasinaudojo signataru Z.Vaišvila

Ko lietuviai dar nežinojo apie savo prezidentę? Po šio klausimo parodytas vaizdo reportažas apie mūsų šalies vadovę.

BFL nuotr./Zigmas Vaišvila
BFL nuotr./Zigmas Vaišvila

NTV laidoje, remiantis Z.Vaišvilos teiginiais, bandoma įteigti, kad D.Grybauskaitė, sovietų okupacijos metais dariusi puikią karjerą, galėjo nuslėpti savo ryšius su KGB.

Jame cituojamas buvęs Lietuvos vicepremjeras ir VSD generalinis direktorius Zigmas Vaišvila, teigiantis, kad „nesinori net komentuoti, kai žmogus pretenduoja į prezidento postą slepia biografijos faktus“.

Z.Vaišvila jau seniai kapstosi po D.Grybauskaitės biografiją ir bando įrodyti, jog ji nuslėpė reikšmingus faktus apie savo sovietinę praeitį. Tačiau iki šiol Kremliaus valdoma žiniasklaida į Z.Vaišvilos surinktą medžiagą nekreipė dėmesio.

NTV laidoje, remiantis Z.Vaišvilos teiginiais, bandoma įteigti, kad D.Grybauskaitė, sovietų okupacijos metais dariusi puikią karjerą, galėjo nuslėpti savo ryšius su KGB bei visuomenei pateikė melagingą savo biografiją.

Rusams parūpo ir per TV3 neparodyta R.Janutienės laida

Laidoje primenami ir 2012 m. lapkritį per TV3 neparodyta TV laidų vedėjos Rūtos Janutienės laida, kurioje taip pat buvo kalbama apie D.Grybauskaitės oficialiosios ir tikrosios biografijos nesutapimus bei jos artimuosius.

Ši prieš dvejus metus neparodyta, bet internete paskelbta laida dabar parūpo ir kitai Rusijos žiniasklaidai, kuri nori ją įsigyti bei transliuoti.

D.Grybauskaitę demaskuoja ir ukrainiečiai

Prezidentės jaunyste, apie kurią ji nelinkusi atvirauti, domisi ne tik Kremliaus valdoma Rusijos žiniasklaida, bet ir Lietuvos remiamos Ukrainos mažai kam žinomas interneto portalas socportal.info.

M.Leonovas Sankt Peterburge itin akylai domisi D.Grybauskaitės studijomis Leningrado valstybiniame universitete bei darbu „Rot Front“ fabrike 1976-1983 metais.

Šio portalo korespondentas Sankt Peterburge (buvusiame Leningrade) Maksimas Leonovas apie D.Grybauskaitę paskelbė jau dvi didžiules publikacijas. Jo rašinių kitomis temomis šiame portale nėra.

M.Leonovas Sankt Peterburge itin akylai domisi D.Grybauskaitės studijomis Leningrado valstybiniame universitete bei darbu „Rot Front“ fabrike 1976-1983 metais.

Apie jo tyrimą Lietuvoje tikriausiai niekas iki šiol nebūtų žinojęs, jei ne buvęs pašalintojo prezidento Rolando Pakso patarėjas politologas Alvydas Medalinskas, pareklamavęs jį savo paskyroje „Facebook“ tinkle.

grybauskaite2014.lt nuotr./Pirmoji D.Grybauskaitės komunija
grybauskaite2014.lt nuotr./Pirmoji Dalios Grybauskaitės komunija


M.Leonovas pirmoje savo publikacijoje kovo mėnesį teigė, kad D.Grybauskaitė kalba netiesą sakydama, jog 1976 m. Leningrado „Rot Front“ fabrike dirbo paprasta darbininke. Jis cituoja buvusią fabriko darbuotoją Jeleną Kazancevą, kuri tikino, jog D.Grybauskaitė dirbo ne paprasta darbininke, o fabriko darbininkams skaitydavo politinformacijas ir leido sienlaikraštį (stiengazietą).

M.Leonovas tvirtina, kad D.Grybauskaitė dirbo pagrindiniame fabriko „Rot Front“ ofise kaip Komjaunimo komiteto, o vėliau Komunistų partijos komiteto darbuotoja.

Publikacijoje cituojamas buvęs KGB darbuotojas Nikolajus Stepanovičius (jo pavardė neskelbiama), kuris teigia prisimenantis D.Grybauskaitę iš jos darbo fabrike „Rot Front“ laikų ir tvirtina, kad atvažiavusi į Leningradą D.Grybauskaitė gyveno bute, kuris priklausė KGB Leningrado miesto ir Leningrado apskrities valdybai.

M.Leonovas neteigia, kad D.Grybauskaitė galėjo būti susijusi su KGB, jis daro prielaidą, kad ja rūpintis savo bičiulių paprašė velionis prezidentės tėvas Polikarpas Grybauskas.

15min.lt dėl šioje publikacijoje aprašytų faktų kreipėsi komentarų į Prezidentės spaudos tarnybą. Į redakcijos užduotus klausimus buvo atsiųstas štai toks atsakymas: „Informacinės Rusijos atakos prieš Lietuvą tapo kasdienybe. Tai provokacijų, apie kurias dar pernai rudenį perspėjo VSD, – pradžia. Žiniasklaidoje skelbiamų prasimanymų Prezidentūra nekomentuoja.“

Valstybės saugumo departamentas į 15min.lt klausimus teatsakė, jog publikacijų internete nekomentuoja.

Dalios Grybauskaitės biografija
Dalios Grybauskaitės biografija

Tik mokslai ir jokių pasimatymų

Balandžio 7 d. ukrainiečių portale socportal.info pasirodė naujas M.Leonovo rašinys, pavadintas „Mažas moteriškas Dalios Grybauskaitės karas“. Jame klausiama, kam Lietuvos prezidentė keršija už jaunystėje sudaužytą širdį?

Straipsnyje svarstoma, kodėl D.Grybauskaitė, jaunystėje buvusi idėjinė komunistė ir internacionalistė, staiga tapo aistringa Sovietų Sąjungos ir putiniškos Rusijos priešininke.

Straipsnyje svarstoma, kodėl D.Grybauskaitė, jaunystėje buvusi idėjinė komunistė ir internacionalistė, staiga tapo aistringa Sovietų Sąjungos ir putiniškos Rusijos priešininke. M.Leonovas bando įtikinti, jog dėl tokio virsmo kalta... iki šiol negyjanti širdies žaizda – nelaiminga D.Grybauskaitės meilė aukštam sovietų partiniam funkcionieriui.

„Aš labai gerai prisimenu Dalią Grybauskaitę, – pasakoja jos buvęs bendramokslis Leningrade Valerijus Garbuzovas. – Ji buvo labai rimta studentė ir labai atsakingai mokėsi. Jos ištvermės ir darbštumo galėjo pavydėti bet kuris vyras.“

Tačiau, pasak V.Garbuzovo, D.Grybauskaitė buvo labai uždara: „Dalia, o ji buvo simpatiška mergaitė ir dar turėjo savo gyvenamąjį plotą, niekada neleido sau nukrypti nuo tikslo. Ji nesileido į jokius nuotykius, net į nekaltą flirtą. Neatsimenu, kad su kuriuo nors kurso draugu ji būtų turėjusi romaną ar bent pasimatymą.“

Buvo idėjinė komunistė?

„Aš į Leningradą stoti į universitetą atvažiavau iš Sverdlovsko 1978 metais, – pasakoja M.Leonovui Antonina Gervec. – Kaip ir Dalia, nepraėjau konkurso, bet nutariau pabandyti kitais metais įstoti į vakarinį skyrių. Kad gaučiau registraciją, įsidarbinau fabrike „Rot Front“. Gyvenau bendrabutyje, ten su Dalia ir susipažinau. Ji pas mus ateidavo kaip komjaunimo atstovė, bet pati bendrabutyje negyveno. 1979 m. tarp „Rot Front“ jaunimo ji buvo žinoma kaip labai aktyvi komjaunuolė, kuri sukiojasi pagrindiniame ofise. Tuomet mes, žinoma, buvome tvirti socializmo šalininkai, bet, kaip ir visada jauni žmonės, buvome maištingi, paburbėdavome prieš partinius veikėjus, kad jie puikiai gyvena, o šalyje – deficitinė era, paskaitydavome uždraustus Gumiliovą ar net Solženicyną, paklausydavome Vysockio ar ABBA. O štai D.Grybauskaitė buvo tarsi iš kito laiko. Sakyčiau, iš trečiojo dešimtmečio pradžios. Ji partinį ir komjaunimo darbą dirbo ne todėl, kad už tai gaudavo kokių nors privilegijų, o labai nuoširdžiai, net, sakyčiau, karštai tikėjo koministine idėja. Gali būti, kad tai buvo kaukė, bet labai jau įtikinama.“

A.Gervec iš studijų laikų prisiminė vieną įvykį 1980 m. Tuomet, anot jos, viena jauna fabriko darbuotoja susipažino su Leningrade viešėjusiu suomiu ir pastojo nuo jo. Suomis nepaliko savo mylimosios, o nutarė ją išsivežti į gimtinę ir susituokti.

Fabriko darbuotojos elgesys buvo svarstomas viešame „Rot Front“ komjaunimo narių susirinkime. Mergina buvo pasmerkta, netgi pareikalauta, kad ji nutrauktų ryšius su savo mylimuoju iš Suomijos ir pasidarytų abortą.

A.Gervec prisipažino taip pat balsavusi už tai, kad mergina nutrauktų ryšius ir pasidarytų abortą. Jai iki šiol dėl to gėda.Tačiau nėščia mergina nepasidavė komunistiniam pjudymui, su savo mylimuoju išvažiavo į Suomiją ir ten laimingai pagimdė.

Dalios Grybauskaitės anketa
Dalios Grybauskaitės kadrų įskaitos lapas

M.Leonovas tikina, kad D.Grybauskaitės globėjo duomenys saugomi lyg didžiausia paslaptis.

„Tame susirinkime man labiausiai įsiminė kaip tik D.Grybauskaitė. Ji su tokiu įkarščiu aiškino, kad sovietinė mergina neturi susidėti ne tik su kapitalistais, bet ir su kitais vyrais, ir privalo saugoti savo nekaltybę iki pat pirmosios vestuvių nakties. O paskui aš pamačiau, kaip ji pati tamsiame kampe bučiuojasi su Komjaunimo rajoninio komiteto atstovu. Po kurio laiko jis ėmė kilti karjeros laiptais – buvo pervestas į Komjaunimo miesto komitetą, kur dažnai ėmė rodytis ir Dalia“, – tikina A.Gervec.

Nauja intriga – įtakingas mylimasis

Straipsnio autorius tikina, kad fabriką kontroliavęs KGB darbuotojas Nikolajus Stepanovičius, atsisakęs nurodyti savo pavardę, žinojo apie D.Grybauskaitės simpatiją, tačiau jam neva buvo uždrausta juo domėtis. Jis taip paklusniai įvykdė įsakymą, jog dabar net nepamena to vyro pavardės, tik užsimena, jog jis priklausė tuomečiam kompartijos elitui.

M.Leonovas tikina, kad D.Grybauskaitės globėjo duomenys saugomi lyg didžiausia paslaptis.

Anot jo, D.Grybauskaitės globėjas ją stūmė sovietinės karjeros laiptais tol, kol buvo perkeltas iš Leningrado į Maskvą. D.Grybauskaitė grįžo į Lietuvą, dėstė Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje.

D.Grybauskaitei jau teko viešai aiškintis, kodėl net Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, o Lietuvos komunistų partijai atsiskyrus nuo Sovietų Sąjungos Komunistų partijos, ji vis dar oficialiai dirbo Maskvos pavaldume likusioje Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje.

M.Leonovas rašo, kad ji taip elgėsi ne tikėdama komunizmu, o tarsi kažko laukdama, bet buvo jau vėlu: romanas su Maskvos partiniu veikėju baigėsi išsiskyrimu.

M.Leonovas žada, kad visuomenė dar sužinos, kas buvo tas tariamas ar tikras būsimosios Lietuvos prezidentės mylimasis.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą