Dabar populiaru
Publikuota: 2015 kovo 10d. 17:57 , atnaujinta: 2015 kovo 12d. 13:17

15min.lt debatai. Kandidatė į Klaipėdos merus Agnė Bilotaitė apie Vytauto Grubliausko žmonos algą: „Tokios, manau, daug kas norėtų“

Kandidatai į Klaipėdos merus Vytautas Grubliauskas ir Agnė Bilotaitė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Kandidatai į Klaipėdos merus Vytautas Grubliauskas ir Agnė Bilotaitė

Ketvirtadienį tiesioginėje 15min.lt vaizdo konferencijoje dalyvavo ir į skaitytojų klausimus atsakė kandidatai į Klaipėdos miesto merus liberalas Vytautas Grubliauskas ir konservatorė Agnė Bilotaitė.

VIDEO: 15min.lt debatuose ketvirtadienį – kandidatai į Klaipėdos merus Vytautas Grubliauskas ir Agnė Bilotaitė

Tiesioginių rinkimų į Klaipėdos miesto merus pirmąjį turą laimėjo dabartinis uostamiesčio meras, liberalas Vytautas Grubliauskas, surinkęs 42,08 proc. rinkėjų balsų.

Konservatorė Seimo narė Agnė Bilotaitė pirmajame ture pelnė 11,77 proc. rinkėjų simpatijų.

Antrasis rinkimų turas vyks kovo 15 dieną, sekmadienį.

– Pone V.Grubliauskai, ar jau nesinorėtų grįžti prie džiazo?

V.G.: Širdyje niekada nuo džiazo nenutolau. Jis man skamba visada. Manau, kad būti ištikimam savo pomėgiui yra gera savybė. Širdyje visada būsiu menininkas, kūrėjas. Man muzika artima.

– Pralaimėjusi Seimo rinkimuose Klaipėdos rajone Petrui Gražuliui, po pirmo turo pralaimite ir Klaipėdoje Grubliauskui. Kur kelsitės kitiems rinkimams, jei pralaimėsit ir antram ture?

A.B: Rinkimai toks dalykas, niekada negali žinoti, kaip tau pasiseks. Tai daug dalykų – įdirbis, politinės tendencijos. Kaunuosi su rimtais pretendentais, ir tai rodo, kad nebijau, neieškau lengviausių kelių. Esu klaipėdietė, todėl galiu pasakyti, kad dirbsiu Klaipėdai kiek išgaliu, padarysiu, kad Klaipėda klestėtų.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Agnė Bilotaitė
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Agnė Bilotaitė

– Ar tiesa, kad į koalicijos partnerius imsite V.Tomaševskio bloką? Ką dar kviesite?

V.G.: Pirmiausia, paties V.Tomaševskio Klaipėdoje nėra. Kitas dalykas, kad kalbėti apie konkrečius koalicijos partnerius bus galima, kai rinkimai bus pasibaigę. Dabar Rusų aljansas Klaipėdoje valdančiojoje koalicijoje dirba jau apie dešimt metų. Nereikia pamiršti, kad Klaipėdoje apie 20 proc. rusų tautybės gyventojų. Ir visada taryboje jie turi apie penkis atstovus. Manau, kad logiška, kad jie atstovauja rusakalbių interesams, tačiau kol kas apie koalicijas kalbėti dar anksti. Manau, kad politiškai korektiška būtų tuo kol kas nespekuliuoti.

– Rinkėjai jūsų vedamai partijai suteikė keturis mandatus. Jei nebūsite išrinkta mere, ar išeisite iš Seimo ir liksite miesto taryboje? Gal jus patenkintų vicemerės postas? O jei liksite Seime, ar tai nerodo, kad kandidatavimas į merus buvo vienadienis?

A.B: Atvirai teigiau, kad pretenduoju į mero poziciją, mano tikslas yra juos laimėti. Antras turas parodys, kaip viskas susidėlios. Jei išrinks, dirbsiu mere, o jei ne, aš nacionaliniu lygmeniu dirbsiu Klaipėdai. Tai ne vienadienis dalykas, dirbsiu nuosekliai bet kokiu atveju. Aš tikiu, kad pergalė bus. Mano oponentas to siekia, ir aš to siekiu. Nuoseklumas yra viena iš mano savybių. Jei ko nors imuosi, darau nuosekliai. Nepasisekus aš to nenumetu.

– Pone V.Grubliauskai, pirmą turą laimėjot įtikinamai. Kas jus dar papildomai remia prieš antrą turą?

V.G.: Tikrai niekas papildomai neremia, išskyrus Liberalų sąjūdį. Centrinis partijos štabas skyrė šiek tiek lėšų, tačiau papildomų rėmėjų, pavardžių ar pravardžių, kurios remtų, nebus.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Kandidatai į Klaipėdos merus Vytautas Grubliauskas ir Agnė Bilotaitė
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Kandidatai į Klaipėdos merus Vytautas Grubliauskas ir Agnė Bilotaitė

– Pirmame ture V.Grubliauskas surinko 42 proc. balsų, o jūs tik 11,77 proc. Iš kur tikitės gauti tiek papildomai balsų, kad įvyktų stebuklas ar bent pralaimėtumėte garbingai? Kas iš buvusių oponentų remia jus antram ture?

A.B.: Suprantate, kad pirmiausia nereikėtų visko absoliutinti. Kartais būna persvara pirmajame, o antrajame gali susidėlioti kitaip. Daug priklauso nuo rinkėjų aktyvumo, buvo daug kitų kandidatų. Meras turėjo daugiau galimybių būti matomas, girdimas, tai susiję su jo darbu. Kas nebuvo įmanoma kitiems oponentams. Be oficialių palaikymų, o aš nesuabsoliutinu lyderių kvietimo palaikyti kurį nors kandidatą, ne visada tai suveikia. Tikiuosi palaikymo tų, kurie nori permainų Klaipėdoje. Oficialus palaikymas yra iš R.Cibausko.

– Jūsų biografija tokia: nuo 2003 m. vadovavote šeimos verslo įmonei (neaišku – kiek).  2006 m. dirbote Tėvynės sąjungos Vakarų regiono vadybininke, 2007 m. – Seimo nario padėjėja-sekretore. Nuo 2008 m. – Seime. Iš esmės – beveik jokios administracinio darbo patirties. Kaip jūs vadovausit miestui?

A.B.: Dirbau versle, turiu patirties, du kartus buvau išrinkta į Seimą, politinės patirties turiu, nepaisant amžiaus, dėl ko man bandoma įkąsti. Į kokį darbą ateinu, stengiuosi dirbti maksimaliai gerai, tą ir daryčiau išrinkta į Klaipėdos mero postą.

Atlyginimas, kiek girdėjau, jos yra apie 2 tūkst. eurų per mėnesį, nors festivalį surengti trunka kelis mėnesius. Manau, daug kas norėtų Lietuvoje tokios algos, – apie V.Grubliausko žmoną kalbėjo A.Bilotaitė.

– Kodėl jūs deklaruojate, kad Klaipėda yra džiazo uostas? Ar nemanote, kad truputį esate įsivėlęs į keistus interesus?

V.G.: Absoliučiai nemanau. Žodis „uostas“ turi daug atspalvių – tarp jų romantinį, muzikinį. O visus interesus esu aiškiai nurodęs. Džiazo festivalis Klaipėdoje rengiamas jau 20 metų. Taigi gerokai anksčiau jis prasidėjo, nei mano politinė karjera. Noras dramatizuoti tą džiazo gaidą, spalvą, ieškojimas Achilo kulno, tai čia jis, jei ir yra, yra visai skaidrus. Džiaugiuosi, kad mano žmona vadovauja festivaliui ir aš tik džiaugiuosi jos darbu, o pats esu jo rėmėjas tik kaip meras. Tai visame pasaulyje garsus renginys ir miestui būtų netektis, jei jis staiga nebevyktų. Bandymas spekuliuoti – tai rinkimų kovos dalis. Festivalį remia ne tik savivaldybė, o ir įmonės, kurios visai nesusijusios su miestu, Kultūros taryba.

A.B.: Taip, Klaipėdoje susidaro įspūdis, kad čia yra tik džiazas. Aš manau, kad šioje srityje yra interesų supainiojimas. Kai mero žmona eina prašyti paramos, žmonės gali suprasti, kad čia bus padėka ir merui. Atlyginimas, kiek girdėjau, jos yra apie 2 tūkst. eurų per mėnesį, nors festivalį surengti trunka kelis mėnesius. Manau, daug kas norėtų Lietuvoje tokios algos.

V.G.: Drįsčiau priminti, kad, jei netiksliai žinote, geriau nesakykite. Nemanau, kad mano žmona, gauna 2 tūkst. eurų. Manau, kad tai bus apie 1,5 tūkst., paklausiu tiksliai, kiek, kai grįšiu namo. Festivalis tikrai organizuojamas visus metus, kad pakviestum žvaigždes kartais reikia dirbti ir dvejus, ir trejus metus.

– Miestas skiria nemažai pinigų Klaipėdos „Neptūno“ krepšinio klubui, kitų sporto šakų komandoms. Tačiau ar jums ne gėda, kad Klaipėda nesugebėjo išlaikyti legendinio sportinių šokių ansamblio „Žuvėdra“, kuris dėl lėšų stygiaus išsibarstė? Kodėl taip atsitiko?

V.G.: Matyt, reikėtų pradėti ne nuo dramatizavimo ir pabaigos, o nuo esmės. „Žuvėdra“ yra universiteto kolektyvas, jį kuruoja Švietimo ir mokslo ministerija. Klaipėdos miestas remdavo per programas, didžioji dalis vis dėlto būdavo Klaipėdos universiteto lėšos. Galiu pasakyti, kad netrukus įvyks atsisveikinimo koncertas, esu renginio globėjas, jei būčiau labai prasikaltęs „Žuvėdrai“, vargu ar mane būtų kvietę. Bėda, kad „Žuvėdroje“ visada šokdavo studentai, ji turėjo rotuoti šokėjus ir nebuvo šokančių studentų trūkumo. Pasikeitus tvarkai, kurią visada kritikavau, meninės studijos tiek fakultete, tiek kitur, tapo sunkiai įkandamos, talentingi žmonės nebegalėjo stoti. Tai pagrindinė priežastis, kodėl kolektyvas nebeturėjo galimybės surinkti kontingento. Galimybė galėjo būti, jei kolektyvas būtų mėginęs tapti komercinio pagrindo, mėginti išlaikyti šokėjus, tačiau tai padaryti sunku. Gaila, kad „Žuvėdra“ išskrenda, gerai, kad legenda lieka, bet ir viltis yra, kad ji vis dar pakils.

– Kokius darnios plėtros metodus, kurie būtų mero kompetencijoje, siūlote taikyti Klaipėdos uosto veiklai? Kokiomis priemonėmis siūlote mažinti uosto daromą žalą gyventojų sveikatai?

A.B.: Yra labai svarbi uosto ir miesto partnerystė. Klaipėda be uosto, kur algos didesnės nei kitur, kur darbo vietų daug, neįsivaizduojama. Kita vertus, svarbus yra gyventojų interesas – sveikata, užterštumas, triukšmas. Reikia ieškoti kompromiso. Buvau susitikusi su Uosto direkcija ir jie sakė, kad dialogo trūkdavo. Taip pat kalbėta apie projektų derinimą, kuris trukdavo dešimtmečiais. Tai labai blogai. Nors meras giriasi, kad biurokratinė našta menka, bet verslininkai kalba kitaip. Biurokratų daugėja, apie 90 etatų, bet darbai stovi. Reiktų numatyti nuobaudas už delsimą. Uostas 16 proc. pelno skiria Klaipėdai, bet klausimas, kaip tos lėšos panaudojamos. Gal ta dalis gali dar didėti, bet pinigai turi būti panaudoti tinkamai. Meras su uostu dėl to ginčijosi, kiek konkrečiai skiriama. Tai turėtų būti aišku ir skaidru, turi būti bendradarbiaujama.

Matau problemą, kad uostas rengia atskirą nuo miesto bendrąjį planą. Manau, kad jis turėtų būti derinamas su miesto planu, – atkreipė dėmesį V.Grubliauskas.

V.G.: Pakomentuosiu. Pasakymas, kad projektai guli dešimtmečius, yra netiesa. Kaip tik sakyta, kad per šią kadenciją pajudėjo viskas, kas stovėjo ilgai. Pietinis aplinkkelis, Švyturio, Dariaus ir Girėno gatvių planas. Kaip tik viskas pajudėjo iš mirties taško. Dėl taršos, žinoma, jos yra. Tai pramonė, ji negali nedaryti poveikio aplinkai. Tačiau kietosiomis dalelėmis labiau teršia automobiliai. Čia yra problema. Į gyventojų nuomonę dėl srautų nukreipimo atsižvelgiama, dėl to kalbama apie aplinkkelius. Susikalbėjimas su Uosto direkcija buvo. Galime net vadovui dabar paskambinti, paklausti. Žinoma, yra klausimų, kur nuomonės skiriasi. Matau problemą, kad uostas rengia atskirą nuo miesto bendrąjį planą. Manau, kad jis turėtų būti derinamas su miesto planu.

– Ar esate buvę miesto miško parkuose? Ten šiukšlių krūvos. Melnaragėje miške šalia PC „Maxima“ kažkoks „protingas“ biurokratas nutarė, kad konteinerių nebereikia. Dabar miške šiukšlių kalnai. A.Bilotaitė iki šiol Klaipėdos miesto dar nevaldė, tačiau V.Grubliauskui dėl savo neūkiškumo turėtų būti labai gėda. Klausimas abiem: kaip konkrečiai spręsite šiukšlių tvarkymo problemas mieste ir miesto miško parkuose.

Pirmiausia reikia pradėti nuo to, kad miesto meras turi būti ūkiškas šeimininkas, kuris ryte pravažiuoja ir mato problemas, imasi iniciatyvos , kviečia atitinkamas institucijas atlikti savo darbus, – sakė A.Bilotaitė.

A.B.: Pirmiausia reikia pradėti nuo to, kad miesto meras turi būti ūkiškas šeimininkas, kuris ryte pravažiuoja ir mato problemas, imasi iniciatyvos, kviečia atitinkamas institucijas atlikti savo darbus. Jei yra tokių signalų, juo vertinu paprasčiausiai kaip neveiklumą ir blogą savo pareigų atlikimą. Asmeniškai turi matyti ir domėtis, kas vyksta tavo mieste. Yra žmonės, kurių yra pareigos, už kurias jie gauna atlygį, ir savo darbą jie turi daryti gerai.

V.G.: Labai dažnai pravažiuoju per miestą ir nuolat gaunu signalus. Šitą konteinerį labai gerai žinau, jo nėra. Jis būdavo labai greitai užpildomas, apdedamas sofomis ir klozetais. Aš asmeniškai rūpinausi, kad šiukšlės būtų išvežamos, kaskart reikėdavo kviesti naują mašiną. Stambiagabarites atliekas galima vežti į specialias aikšteles, bet vis tiek žmonės rinkosi tą vietą. Pagauti juos sudėtinga. Todėl konteineris buvo nutemptas. Jis buvo skirtas einantiems iš pliažo. Teritorija dabar yra stebima vaizdo kameromis. Tad dabar ta vieta yra švari, bet, jei žmonės nusiteikę negerbti aplinkos, tai baustina. Tik juos reikia pagauti. Praėjusį penktadienį sukviečiau visus, šiame procese dalyvaujančius, kol žmonės pripras prie naujų konteinerių, kasdien reikia stebėti, kas ten darosi, tai yra daroma. Konteineriai valomi ne pagal nustatytą grafiką, o tada, kai jie užpildomi.

– Klaipėdos verslininkai ir paprasti klaipėdiečiai skundžiasi dėl ištuštėjusio senamiesčio ir centrinės miesto dalies. Daugelyje pastatų langų matyti, kad patalpos išnuomojamos, o jose verslininkai nesiryžta kurtis. Viešojoje erdvėje pasigirsta nuomonių, kad dėl to kaltas automobilių apmokestinimas, dėl kurio žymiai sumažėjo gyventojų srautas į centrą. Ar turite planą, kaip atgaivinti centrinę miesto dalį?

Mano siūlymas, kad senamiestis taptų pėsčiųjų zona. Automobilis čia – ne pats geriausias draugas, jei norime ekologijos. Galima gal per pietus daryti nemokamą automobilių stovėjimą, tačiau suskaičiavus viską pasirodė, kad to daryti neverta, – kalbėjo V.Grubliauskas.

A.B.: Tai labai opi problema. Klaipėda labai nukraujavusi dėl emigracijos. Man atvažiavus į Klaipėdą irgi tenka liūdnai pastebėti, kad Senamiestis ištuštėjęs. Meras sako, kad yra vienuolika naujų kavinių, bet jis nepaminėjo, kad jos atsidarė ten, kur kitos prieš tai bankrutavo. Aš siūlyčiau sekti Kauno pavyzdžiu. Buvo bendradarbiauta su verslu ir net universitetu ten, ir štai rezultatas. Tuo tarpu Klaipėdoje, žinoma, kenkia ir parkavimo taisyklių pakeitimai. Tai prisidėjo prie Senamiesčio apmirimo. Taip pat tai įvyko dėl tilto remonto, kuris taisytas ne laiku. Nebuvo sugalvota, kaip organizuoti judėjimą, kad Senamiestis būtų pasiekiamas. Aš siūlyčiau taikyti lengvatas naujam verslui, lankstesnį parkavimo mokesčio taikymą. Norėčiau įtraukti verslininkus, Klaipėdos universitetą į diskusiją. Dabar mes džiaugiamės, kad į Klaipėdą atplaukia kruiziniai laivai, bet ar keleiviai išlipa iš laivų? Skaičiuojama, kad 50 eurų išleidžia toks vienas turistas, ar ne per mažai. Klaipėda ne kasdien tokia gyva, kaip per Jūros šventę.

V.G.: Mokestis imamas tik iki 18 val. ir tik darbo dienomis. Todėl galėčiau atsakyti į visus A.Bilotaitės komentarus. Lengvatos verslui taikomos, jos per metus sudaro 50–60 tūkst. eurų. Į senamiesčio infrastruktūrą investuojama nepalyginamai daugiau, nei į kitus rajonus. Kalbamės su verslininkais, bet jie patys nėra vieningi. Tikrai atsidarė naujų kavinių, kad ir senose vietose. Mano siūlymas, kad senamiestis taptų pėsčiųjų zona. Automobilis čia – ne pats geriausias draugas, jei norime ekologijos. Galima gal per pietus daryti nemokamą automobilių stovėjimą, tačiau suskaičiavus viską pasirodė, kad to daryti neverta. Dabar vėl ieškome būdo, kaip teisiškai tai padaryti, kad per pietus, jei randa kur, galėtų statyti automobilį nemokamai. Mes kalbame su uostu apie kruizinę laivybą ir galvojame, kaip turistus pritraukti į Senamiestį. Manau, svarbu rasti idėją, kad Klaipėda būtų išskirtinė, kad ji patrauktų turistų dėmesį ir jiems norėtųsi išlipti iš laivo.

Jei norime sugrąžinti išvažiavusius, prikviesti naujų žmonių, nepakanka didesnio darbo užmokesčio, reikia infrastruktūros, tai perspektyvoje bus, – žadėjo A.Bilotaitė.

– Klaipėda yra dviejų kurortų – Neringos ir Palangos apsuptyje. Ar matote potencialą pačiai Klaipėdai tapti jei ne kurortu, tai bent kurortinės vietovės statusą turinčiu miestu?

A.B.: Klaipėda turi uostą, universitetą, miestas prie jūros, galime jį vystyti įvairiomis kryptimis. Imkime pajūrio zoną, turizmo infrastruktūrai yra numatytos teritorijos, tačiau ten dabar jau numatoma statyti gyvenamuosius namus, kur galės gyventi pasiturintys. Tačiau ten būtų galima vystyti SPA centrus, ką reikėtų daryti, turint tokį potencialą. Jei norime sugrąžinti išvažiavusius, prikviesti naujų žmonių, nepakanka didesnio darbo užmokesčio, reikia infrastruktūros, tai perspektyvoje bus. Klaipėdiečiai dėl to yra nuskriausti. Kalbant apie miesto veiklumą, gerbiamas mere, man trūksta proveržio iš jūsų, jūs kalbate apie perspektyvas, bet dirbote ketverius metus, kai galėjote parodyti ryžtą.

Klaipėda turi konkuruoti su kitais Baltijos uostais, jei mes gebėsime su uostu tapti konkurencingi, būsime svarbūs ne tik Baltijos šalyse, bet ir Lietuvoje, – dėstė V.Grubliauskas.

V.G.: Klausausi ir smagu. Pastaruosius ketverius metus Klaipėda buvo pripažinta geriausia savivaldybe. Yra visas spektras, pagal ką tai nustatoma. Kad projektas taptų kūnu, reikia daug derinimo dalykų, ypač, kai tai susiję su ES parama. Todėl neveiklumu kaltinti nelabai galima. Man keistokai nuskambėjo, kad kažkas ruošiasi ant jūros kranto kažką statyti.

Uraganas iš šešių tris statinius nušlavė. Palanga, Nida yra visos Lietuvos vertybė, o Klaipėda – regioninis centras. Aš manau, kad regionas, yra labai didelė ir rimta vertybė, gerokai konkurencingesnė nei pavieniui tie kurortai. Tačiau konkuruoti su kurortais nematau prasmės, jie dirba sezoniškai. Kalbėčiau apie sąlygas klaipėdiečiams ir miesto svečiams mėgautis pajūriu ne blogiau, nei kurortuose. Geriau tegu bus sutvarkyti paplūdimiai, gelbėjimo stotys, tualetai. Klaipėdos konkurentai – ne Palanga ir ne Nida. Klaipėda turi konkuruoti su kitais Baltijos uostais, jei mes gebėsime su uostu tapti konkurencingi, būsime svarbūs ne tik Baltijos šalyse, bet ir Lietuvoje. Siekimas kurorto statuso gal turi viliojančių aspektų, bet reikia nepamiršti, kad reikalavimai kurortinėms teritorijoms uždeda tam tikrus apribojimus, kas trukdytų uostui.

– Ar reikia tunelio arba tilto į Kuršių neriją?

A.B.: Šis klausimas yra labai diskutuojamas. Ar to reikia Klaipėdai? Manau, kad interesas yra ne klaipėdiečių, o kitų miestų turistų interesas. Ar jis sumažintų taršą? Aš turiu rimtų abejonių. Nesu šimtu procentų už. Reiktų dar skaičiuoti ir svarstyti, o tada spręsti. Tai – brangus objektas, o tokie visada pritraukia verslo interesų. Gerai, kai statoma, bet man visada, kaip Antikorupcijos komisijos narei, kyla klausimų dėl interesų. Kuršių neriją reikia saugoti, o klaipėdiečių gyvenimo tiltas nepagerins.

V.G.: Toks statinys tikrai nepablogintų Klaipėdos situacijos. Tačiau Klaipėda neplanuoja finansiškai prisidėti prie statybų. Jei kas nors suplanuoja ir pastato, tai gerai. Ir tai ne tik poilsiautojams svarbu, bet, pirmiausia, reagavimui į ekstremalias situacijas, o antra Kuršių nerijos gyventojų pasiekiamumui gerinti. Dabar situacija komplikuota. Čia yra pagrindinis aspektas. Jei atsirastų tiltas ar tunelis, manau, daugiau keliaujančių būtų dieną ar naktį. Nemanau, kad jis būtų nemokamas. Perėjimas tiltu kainuotų ne mažiau nei  keltas dabar. Dabar dar kalbama, kad dujos bus pristatomos į terminalą dažniau. Tai gali didinti eismą. Todėl, jei manęs klaustų, jei turėčiau pinigų, aš pirmiau ne tiltą statyčiau, bet į infrastruktūrą iki jo – Jakų žiedą, kitas gatves, aplinkkelius, kad privažiuoti prie tilto nereikėtų per miestą. Jei kas statys – padėkosime, kryžiumi prieš nesigulsime, bet patys nestatysime.

– Šalia Klaipėdos esanti Klaipėdos rajono savivaldybė augančiu gyventojų  skaičiumi nustelbia uostamiestį. Didelė dalis rajono gyventojų dirba, mokosi Klaipėdoje ir naudojasi miesto infrastruktūra. Neįstengdami pažaboti šio reiškinio kai kurie miesto politikai buvo pareiškę, kad mieste nedeklaruotų vaikų nebeįsileis į Klaipėdos ugdymo įstaigas. Būta ir tokių pareiškimų, kad į miestą prieš darbo valandas reiktų neįleisti automobilių iš rajoninių apylinkių. Ką manote apie tokius pareiškimus ir kokį sprendimo būdą gyventojų migracijai į rajoną stabdyti matote.

Kad miestas inicijuotų invaziją ne į savo teritorijas, tam nepritariu ir nepritarsiu, – nukirto V.Grubliauskas.

A.B.: Klaipėda yra regiono centras, jis turi būti centras visomis prasmėmis. Reikia galvoti apie GPM įstatymo pakeitimus, kad jis keliautų pagal gyvenamąją vietą. Susiduriama su problema, kad žmonės vienur dirba, o naudojasi kitos savivaldybės infrastruktūra. Reikėtų glaudaus, labai gero bendradarbiavimo su Klaipėdos rajono savivaldybe sprendžiant šiuos klausimus. Esu prieš tokius pasisakymus, kaip galima sakyti, kad neįsileisti. Kaip galima neįsileisti?

V.G.: Na, leisiu sau papildyti jaunosios kolegės žinias. Aš ne tik kalbu apie tai, kad regioninė dimensija yra svarbiausia. Regiono problematika man yra žinoma. Sutinku su jumis, kad iniciatyvumo dėl mokesčių reikia Seime. Didžiųjų ir žiedinių savivaldybių santykis yra viena didesnių problemų. Negalima sakyti, kad nėra bendradarbiavimo. Apmaudu, kad mokesčiai nuplaukia į Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetą. Tačiau gyvenimas už miesto ribos, kalbant apie mokesčius, leidimus verslui, daro gyvenimą ten patrauklesnį. Įstatymuose numatyta įvairių galimybių, ir teritorinių ribų keitimas taip pat, bet kad miestas inicijuotų invaziją ne į savo teritorijas, tam nepritariu ir nepritarsiu.

– Kaip bus išspręsta problema dėl trūkstamų laisvų vietų vaikams Klaipėdos lopšeliuose-darželiuose?

A.B.: Problema didelė. Atsirado privačių darželių, bet naujų valstybinių ne. Kainos tikrai didelės privačiuose, todėl ne visi gali sau leisti. Reiktų galvoti apie plėtrą ir remti privačius, bet ne brangiausius darželius. Manau, kad galima ieškoti patalpų ne darželiuose, o kur nors, kur planuojama, kad bus daugiau vaikų, nes kuriasi jaunos šeimos. Man atrodo, dabar iš anksto apie tai negalvojama. Žinoma, sunku spręsti, ar po dešimt metų tų darželių dar tiek reikės.

V.G.: Auginu keturis vaikus, kurių vienas lanko darželį. Nematau blogybės, kad atsiranda privačių darželių, nes jų neatsirastų, jei nebūtų paklausos. Ir taip pat nepritariu, kad miestas viską paliko šioje srityje privatininkams. Man atrodo, kad tėvai turi galėti pasirinkti, kur vesti vaikus, savivaldybė galėtų dalį privataus darželio mokesčio kompensuoti. Statomas ir naujas darželis. Kita vertus, pritariu skepsiui dėl priešmokyklinių grupių iškėlimo į mokyklas. Kol kas neaišku, nei kur bus keliama, nei už ką. Dabar kiršinami tėvai, audrinama bendruomenė. Gal darželiuose tai vietų skaičių ir padidintų, bet sukeltų naujų problemų. Aš siūlyčiau pirmiausia iš darželių iškraustyti mokyklines pradines klases. Vietą darželyje sukurti kainuoja apie 50 tūkst. lygioje vietoje. Tai brangu.

– Gal galėtų meras patikslinti, kuriuose miestuose parkavimas kiemuose yra mokamas?

V.G.: Jei gyventojai susitvarko kiemus, dokumentus, tada parkavimas yra nemokamas, kai jis yra viešoji erdvė, kaip yra dabar, jis mokamas. Anksčiau suvažiuodavo visi, kurie nenorėdavo mokėti, todėl gaudavome labai daug skundų.

A.B.: Kai buvo įvedinėjamas mokestis, buvo kalbama, kad bus papildomų lėšų, kurios bus skirtos papildomoms aikštelėms. Trečdalis surenkamos sumos yra skiriama administravimui. Tai yra labai didelė suma. Nemaža dalis viešojo transporto kompensacijoms, tačiau pažadėtų aikštelių neturime. Jei būčiau išrinkta, gal ir būtų viena idėjų (atšaukti mokestį), bet dabar labai konkrečiai to pažadėti negalėčiau.

V.G.: Klaipėdos viešasis transportas nėra subsidijuojamas, išsilaiko pats. O kad reikia tobulinti – aš pritariu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Saulius Skvernelis: prezidentė siūlė mokytojams pažadėti bet ką

Aktualu

A.Širinskienės komisija nori tirti pensijų fondų įtaką, A.Kubilius įspėjo apie pavojų finansų sistemai

Aktualu

Atskleistas Lukiškių iškeldinimo planas, žadamas lengvesnis gyvenimas gerai besielgiantiems kaliniams

Verslas

Naujame Nacionalinio stadiono Vilniuje projekte – ir oro gondola

Maistas

Šventinis tortų testas: kur Vilniuje ieškoti skaniausio Napoleono?

Aktualu

Seime verda ginčai dėl LRT komisijos išvadų: opozicija prabilo apie planuotą susidorojimą su žiniasklaida

24sek

Diagnozė: Donatas Motiejūnas šiemet nebežais

Vardai

Buvusi televizijos laidų Aistė Paškevičiūtė laukiasi antro vaiko

15min Kalėdos: tradicijos, dovanų idėjos, stilius, renginiai ir receptai

Gyvenimas

Ištiko paauglystė: kaip kalbėti su vaiku, kuriam staiga tapai niekuo?

Aktualu

Bus kuriamas algoritmas, kaip paprasčiau apskaičiuoti mokytojų algą

24sek

Dėl J.Valančiūno apgailestaujantys komandos draugai: „Jis sugrįš ir toliau dominuos“

Gyvenimas

15min studijoje pokalbis apie agresiją su A.Mockumi: ji mus ar mes ją valdome?

Gazas

Dakaro karštis ar lietuviškas šaltis: kokią įtaką matomumui daro langų skystis?

Sportas

Kraupi tragedija Prancūzijoje – aikštėje lūžus kaklui mirė 19-metis regbininkas

Vardai

Išreklamuota meilė subliuško: vietoj planuotų vestuvių su Nikolajumi Baskovu – kūdikis nuo kito vyro

Vardai

A.Adamovič ir Ž.Gečas šventes pasitiks trise, su Žaku: „Pernai per Kalėdas sužinojome, kad laukiamės“

Aktualu

Seimas – prieš situacijos žemės ūkyje tyrimą

Kultūra

„JCDecaux premija“  atiteko Anastasijai Sosunovai

Aktualu

Britų spauda Th.May laimėtą balsavimą laiko „Pyro pergale“  

Naujienos

Aktualu

Saulius Skvernelis: prezidentė siūlė mokytojams pažadėti bet ką

Aktualu

A.Širinskienės komisija nori tirti pensijų fondų įtaką, A.Kubilius įspėjo apie pavojų finansų sistemai

Aktualu

Atskleistas Lukiškių iškeldinimo planas, žadamas lengvesnis gyvenimas gerai besielgiantiems kaliniams

Verslas

Naujame Nacionalinio stadiono Vilniuje projekte – ir oro gondola

Maistas

Šventinis tortų testas: kur Vilniuje ieškoti skaniausio Napoleono?

Aktualu

Seime verda ginčai dėl LRT komisijos išvadų: opozicija prabilo apie planuotą susidorojimą su žiniasklaida

24sek

Diagnozė: Donatas Motiejūnas šiemet nebežais

Vardai

Buvusi televizijos laidų Aistė Paškevičiūtė laukiasi antro vaiko

15min Kalėdos: tradicijos, dovanų idėjos, stilius, renginiai ir receptai

Gyvenimas

Ištiko paauglystė: kaip kalbėti su vaiku, kuriam staiga tapai niekuo?

Aktualu

Bus kuriamas algoritmas, kaip paprasčiau apskaičiuoti mokytojų algą

24sek

Dėl J.Valančiūno apgailestaujantys komandos draugai: „Jis sugrįš ir toliau dominuos“

Gyvenimas

15min studijoje pokalbis apie agresiją su A.Mockumi: ji mus ar mes ją valdome?

Gazas

Dakaro karštis ar lietuviškas šaltis: kokią įtaką matomumui daro langų skystis?

Sportas

Kraupi tragedija Prancūzijoje – aikštėje lūžus kaklui mirė 19-metis regbininkas

Vardai

Išreklamuota meilė subliuško: vietoj planuotų vestuvių su Nikolajumi Baskovu – kūdikis nuo kito vyro

Vardai

A.Adamovič ir Ž.Gečas šventes pasitiks trise, su Žaku: „Pernai per Kalėdas sužinojome, kad laukiamės“

Aktualu

Seimas – prieš situacijos žemės ūkyje tyrimą

Kultūra

„JCDecaux premija“  atiteko Anastasijai Sosunovai

Aktualu

Britų spauda Th.May laimėtą balsavimą laiko „Pyro pergale“  

Vardai

Ypatingos

05:50
03:17

Gera keliauti kartu

Kviečiame anties

Šiemet buvau geras

Maistas

Dovanoju sveikatą

Sveikata