Pirma priežastis – 2016-ųjų Dakare dalyvaus visa automobilių sporto žvaigždžių grietinėlė. Nani Roma, Stephane‘as Peterhanselis, Nasseras Al-Attiyah, Carlosas Sainzas ar Marcas Coma jau nieko nenustebins, tačiau prie jų prisijungia turbūt geriausias visų laikų klasikinio ralio lenktynininkas Sebastienas Loebas, o apie derybas su partneriais buvo užsiminę ir Petteris Solbergas bei Mikko Hirvonenas.
Be šių skambių pavardžių, Dakare matysime ir tris lietuviškus ekipažus. Prie patyrusių lietuvių Dakare Antano Juknevičiaus ir Benedikto Vanago prisijungia Vaidotas Žala – naujokas, kurio surinkta komanda patirtimi dykumų maratonuose nenusileidžia kitų dviejų lietuvių ekipoms.
Būtent šios trijulės pasiekimus visi lietuviai seks kiekvieną vakarą budėdami prie kompiuterio ekranų, o ryte dešimtys tūkstančių skaitys naujienas ir stebės vaizdo siužetus apie kiekvieną sportininką. Kiekvienas jų deklaruoja skirtingus tikslus Dakare, tačiau ko galima realiai tikėtis iš lietuviškų ekipažų?
Benediktas Vanagas
„Toyota Hilux“ pasirinkimas ir ketvirta vieta viename greičio ruože 2015-ųjų Dakare parodė, kad B.Vanagas gali važiuoti labai greitai. Puikiai sustyguota komanda, rimtas pasiruošimas ir treji metai Dakaro ralyje bei nuolat gerėjantys rezultatai leidžia iš žinomiausio Lietuvos lenktynininko tikėtis daug. Bent jau daugiau nei 2015-ųjų sausį, kai su šturmanu Andrejumi Rudnickiu iš Baltarusijos jam pavyko užimti 24-ą vietą.
2016-ųjų ralyje B.Vanagas važiuos su nauju šturmanu, lenku Sebastianu Rozwadowskiu, kuris turi daugiausia patirties klasikinio ralio varžybose, tačiau ir ralio reiduose nėra naujokas. Dvejos ralio maratonų varžybos Italijoje ir Lenkijoje padėjo ekipažui rasti bendrą kalbą, o naujos techninės problemos – dar labiau patobulinti ir taip patikimą „Toyota Hilux“.
2016-ųjų Dakare konkurencija bus didesnė nei 2015-ais, tačiau B.Vanagas vargu ar būtų patenkintas žemesniu rezultatu nei šių metų sausį. 2012-aisiais, pristatydamas Dakaro projektą, jis kalbėjo apie du penketus: penkeri metai ir greičiausiųjų penketukas. 2016-ieji – ketvirtas Dakaro maratonas, tačiau apie greičiausiųjų penketuką daugiau nei viename greičio ruože kalbėti būtų naivu. Pats lenktynininkas yra pripažinęs, kad kalbėdamas apie penkerius metus nuvertino Dakarą – šis projektas greičiausiai bus ilgesnis.
Ateinančių metų maratone patekimas į „Top 20“ B.Vanago ir S.Rozwadowskio ekipažui būtų geras pasiekimas. Kita vertus, jis nebus toks geras, jeigu A.Juknevičiaus rezultatas bus aukštesnis – konkurencija tarp šių lietuvių kitąmet bus akivaizdi, nors ir sukurta daugiau žiniasklaidos ir gerbėjų nei pačių lenktynininkų.
Antanas Juknevičius
Dakare jis kelis metus buvo šturmanas, kelis – vairuotojas, o kelis – komandos vadovas. Vienerius metus jis netgi bandė derinti vairuotojo ir komandos vadovo pareigas.
Tai žmogus, tarp lietuvių turintis daugiausia patirties dykumų lenktynėse, o jo nuotykiai su ne pačiais patikimiausiais automobiliais pastaruosiuose Dakaro raliuose visiems įrodė, kad ir užsispyrimo bei techninių žinių jam netrūksta. Niekas nenustebtų, jeigu A.Juknevičius Dakarą sugalvotų įveikti be šturmano ir mechanikų komandos ir tą padarytų sėkmingai.
Šiemet ekipaže greta A.Juknevičiaus sėdės Mindaugas Slapšys – patyręs motociklininkas, 2009-aisiais dvirate transporto priemone Dakaro finišą pasiekęs 99-oje vietoje. Buvęs A.Juknevičiaus šturmanas, Edvardas Duoba, 2016-ųjų maratone atliks komandos vadovo pareigas.
Vis tik didžiausia naujovė A.Juknevičiaus stovykloje – automobilis. Kitų metų Dakare lietuvis startuos „Toyota Hilux“ – automobiliu, techniškai panašiu į B.Vanago.
A.Juknevičius teigia, kad jo tikslas – pagerinti geriausią lietuvių pasiektą rezultatą Dakare, praėjusiais metais B.Vanago su A.Rudnickiu užimtą 24-ą vietą.
Pastaruosius dvejus metus A.Juknevičius nemažai daliai Dakaru besidominčių lietuvių tapo puikaus lenktynininko, kuris neturi gero automobilio, sinonimu. Paskui B.Vanagą neretai velkasi atvirkštinis šleifas – vidutinio lygio lenktynininko, kuris turi puikią techniką ir komandą. Ar šie stereotipai yra teisingi, visi išvysti galės jau po trijų mėnesių.
Anksčiau technikos ir komandos skirtumas galėjo būti paaiškinimas, kodėl B.Vanago rezultatai ženkliai geresni nei A.Juknevičiaus, 2016-ųjų sausį šis argumentas nebeveiks. Abu startuos techniškai panašiais automobiliais, abu yra patyrę Dakaro ir kitų maratonų lenktynininkai ir turi gerai sustyguotas komandas.
Turbūt pirmą kartą Dakaro istorijoje dvi lietuvių komandos kausis ne tik siekdamos įveikti visą maratoną, bet ir jų rezultatus bus galima lyginti tarpusavyje. Tai suteiks šioms lenktynėms žavesio, kokio aukščiausios klasės automobilių sporte lietuviai dar nėra regėję.
A.Juknevičius savojo „Toyota Hilux“ pristatymo metu aiškiai deklaravo tikslą Dakare – užimti bent 23-ią vietą. Jį galima papildyti – 23-ia vieta, arba 1 pozicija aukščiau už B.Vanagą. Dvi lietuvių komandos „Top 20“? Kodėl gi ne.
Vaidotas Žala
Žmogus, labai greitas lietuviško klasikinio ralio trasose (šiemet jį bendroje sezono įskaitoje aplenkė tik V.Švedas), tačiau turintis kur kas mažiau patirties bekelės lenktynėse.
Nepaisant to, jo komandoje – itin patyrę žmonės. Saulius Jurgelėnas yra vienas geriausių šturmanų, o Darius Biesevičius – vienas geriausių mechanikų Lietuvoje. Abu ne kartą savo akimis regėję tiek Dakarą, tiek kitus dykumų maratonus.
S.Jurgelėnas sako, kad su V.Žala ekipaže jaučiasi komfortiškiau nei su bet kuriuo kitu vairuotoju. Jis rimtai žiūri į savo darbą, klauso šturmano ir daug treniruojasi – tai atspindi ir rezultatai.
Kitas šios komandos „naujokas“ – automobilis, „SEAT Leon Dakar“. Jis projektuotas ir kurtas D.Biesevičiaus komandos rankomis. Visus metus „seatukas“ buvo testuojamas, gabenamas į varžybas, kuriose pasirodė daug techninių bėdų, tačiau komandos nariai dėl jų nesijaudina – gerai, kad tos bėdos pasirodo ne Dakaro metu.
Iki automobilis turės būti transportuotas į keltą, plaukiantį iš Prancūzijos į Pietų Ameriką, komanda tikisi automobilį išbandyti ir jį dar patobulinti. Tam jie laiko turi iki lapkričio 19-os.
D.Biesevičius Dakaro maratonuose dirba jau daug metų ir iki šiol visi jo komandos aptarnauti automobiliai atvažiavo iki finišo. V.Žala juokavo, kad tai suteikia nemažai pasitikėjimo, nors „SEAT Leon Dakar“ ir visiškai naujas.
Būtent automobilis yra didžiausias iššūkis šiai komandai. Apie aukščiausias pozicijas V.Žala nesvajoja, jis būtų patenkintas patekęs į greičiausių penkiasdešimtuką – tokio rezultato turėtų užtekti, kad T3 automobilių klasėje komanda patektų į greičiausių trejetuką.
Pernai šioje klasėje vos trys automobiliai iš septynių startavusių pasiekė finišą, tad tikslas neatrodo neįgyvendinamas. Pirmą vietą T3 klasėje užėmęs prancūzas Williamas Alcarazas su „Polaris“ visureigiu liko 46-as bendroje įskaitoje.
Krepšinio čempionatuose, suskirsčius komandas į grupes, dažniausiai kiekvienoje jų yra po „juodąjį arkliuką“ – komandą, iš kurios nieko nesitikima, bet ji gali padraskyti akis favoritams ir netyčia laimėti vienas kitas rungtynes.
Panašų vaidmenį turi V.Žala – būtų stebuklas, jeigu jis aplenktų kažkurį kitą lietuvišką ekipažą maratono finiše, tačiau viename ar kitame etape visko gali būti.
Vis tik tikslas – „Top 50“ – yra realus, kadangi Dakare finišą pasiekia apie 60-70 automobilių ekipažų. Pažvelgus iš kitos pusės, jis labai aukštas, nes maratoną pradeda apie 150 automobilių ekipažų. Tokio lygio varžybose pirmą kartą dalyvaujančiam vairuotojui, lenktyniaujančiam naujai sukonstruotu automobiliu, aplenkti du trečdalius kitų dalyvių? Optimizmo šiai komandai netrūksta.
