T.y. tiek kukliausi, prieš keturis dešimtmečius pagaminti ir pačių ralio entuziastų koviniais paversti ratuočiai, tiek visiškai nauji, po ketvirtį milijono eurų kainuojantys gamykliniai monstrai, varžyboms parengti absoliučiai nepriekaištingai.
„Tiesą sakant niekada nebandėme skaičiuoti, kiek mums atsieina vienas „greitas“ kilometras, bet paprastai varžybų savaitgalis su visais startiniais mokesčiais, išlaidomis degalams ir nakvynei, „telpa“ į 1000 eurų. Mes atvažiuojam su vienu padangų komplektu ir be mechanikų pagalbos. Tai ko gero mažiausi pinigai, kuriuos reikia pakloti už galimybę patirti lenktyninių smagumus“, – šypsosi šeimyninio Alfonso ir Mariaus Žiukų ekipažo pilotas.
Gera nuotaika trykštantys sportininkai juokauja priklausą tai ralio gildijos daliai, kuri į lenktynes atvyksta ne kažko aplenkti ar pergudrauti, o pasigaminti adrenalino. Kad ir kaip neįtikėtinai tai skambėtų, bet 1981-aisiasi pagamintas „Volkswagen Golf“ tam visai neprastai tinka.
Tiesa, automobiliukas nuo standartinio kiek nutolęs – turi ne tik saugos įrangą, bet ir kiek galingesnį variklį. Visų per beveik porą dešimtmečių atliktiems patobulinimams išleista suma siekia bemaž 20 tūkst. eurų.
Jaunojo lenktynių talento iš Šakių – Majaus Braškio vairuojamas „BMW 316“ kainuoja apie 30 tūkst., tačiau itin rimtai visiems startams besirengiančios komandos strategas tikina nevedantis tikslios varžybų išlaidų apskaitos, todėl negalįs pasakyti „greito“ kilometro kainos.
Šiauliečių komandos „Rally4Fun“ vadovas Eugenijus Andrulis savo ruožtu tikina, kad „matematika“ ralyje labai paprasta: nori ne tik startuoti, bet ir sėkmingai pasiekti finišą – turi investuoti į patikimumą.
„Daugelis sportininkų praeina „pasidaryk pats“ etapą, kai eksperimentuoja ir konstruoja lenktynių techniką stengdamiesi išsiversti kuo mažesniu biudžetu.
Deja, dažnai tai reiškia, kad įvairūs agregatai nederės tarpusavyje ir neatlaikys visų greičio ruožų. Daugiau investavęs į gamyklinę techniką esi priverstas pagal griežtą sąrašą, kas tam tikrą kilometrų skaičių keisti nurodytas detales. Tarkim N5 pusašius – net jei jie atrodo kaip nauji – kas 1000 kilometrų. Jei paisai tų rekomendacijų – finišo nepasieki tik pats padaręs klaidą, bet ne dėl subyrėjusio variklio ar pavarų dėžės“, – dėsto E. Andrulis.
Šią aksiomą patvirtina ir E. Janavičius. Jo teigimu, sąlyginai brangią techniką įsigiję sportininkai gauna ne tik patikimumą, bet ir stebėtinai gerą FIA homologacijas atitinkančių automobilių likvidumą: net avarijas patyrę, bet profesionaliai suremontuoti bolidai, nuvertėja simboliškai. Tuo metu nacionalinių klasių technika metams bėgant tampa gana sunkia finansine našta.
Šį lenktynių sezoną į „VW Polo R5“ persėdęs Vytautas Švedas komentuodamas su sportinių automobilių nuoma (įskaitant mechanikų paslaugas) susijusių išlaidų skirtumus teigia, kad kiekvienas R5 nuskrietas kilometras vidutiniškai atsieina apie 100 eurų arba beveik dvigubai daugiau nei lenktyniaujant su „Mitsubishi Lancer EVO“. Pasivažinėjimas N5 klasės automobiliu – apie 70-80 Eur/km.
