Tarp jų – ir vos iš Dakaro grįžęs, 3 vietą „Dakar Classic“ įskaitoje iškovojęs Karolis Raišys su Ovidijumi Meilūnu, važiuojantys „Jaguar MKII“ automobiliu, bei Tadas Vitkevičius su Linu Žvinakevičiumi, važiuojantys „Saab 9-6“. Nors į greičio ruožus dalyviai išvažiuos tik vasario 1 dieną, istorinis ralio formatas lėmė, kad lenktynes pralaimėti buvo galima ir iki tol.
Startas iš skirtingų Europos miestų
Monte Karlo ralis vyksta nuo 1911-ųjų, tai seniausias vis dar vykstantis ralis. Prieš prasidėjus Pasaulio ralio čempionatui 1973-iais metais, šių lenktynių formatas buvo kiek kitoks, ir prieš 27 metus istorinių automobilių ralį rengti pradėjęs Monako automobilių klubas jį atgaivino.
„Rallye Monte Carlo Historique“ prasideda skirtinguose Europos miestuose. Šiemet – Reimse Prancūzijoje, Bad Homburge Vokietijoje, Turine Italijoje ir pačiame Monake. Sausio 30-osios vakarą kiekviename miestų dalyviai užvažiuoja ant pakylos, ir pamojus tos valstybės vėliavą leidžiasi į naktinę kelionę per kalnus šių metų ralio centro Valance mieste Prancūzijoje link.
„Mes per visą naktį ir dar kitą dieną važiuojame iš Monako į Valence. Nors šiuos miestus jungia gana geras tiesus magistralinis kelias, organizatoriai sudėjo tarpinius finišus įvairiuose Alpių kalnų miesteliuose, kuriuose privalome atsižymėti,“ – paaiškino 8-tą kartą „Monta Carlo Historique“ startuojantis „Ovoko Racing“ ekipažo vairuotojas Karolis Raišys.
Iš Monako iki Valance dalyviams reikėjo įveikti daugiau nei 400 km nakčia Alpių serpantinais.
Kaip galima pralaimėti nepradėjus lenktyniauti?
„Organizatoriai tokį pasivažinėjimą vadina koncentracijos etapu, surenkančiu dalyvius iš skirtingų miestų į ralio centrą. Kalbant paprastais ralio terminais, tai yra tiesiog labai ilgas pervažiavimas su keliais skirtingais atsižymėjimais. Važiuojame ne greičiui, ne rezultatui, taigi nieko išlošti negalima, bet galima pralaimėti ralį jo dar nepradėjus“, - paaiškino ilgametis šių prestižinių lenktynių dalyvis, keturis kartus nugalėjęs seniausių automobilių kategorijoje.
Pralaimėti šį ralį galima pavėlavus į tarpinius finišus, už vėlavimus yra dalinamos baudos. O užtrukti Alpių serpantinuose pavojų tikrai buvo. Naktį pakalnėse ir slėniuose lijo, o pakilus į kalnus drėbė šlapdriba ir snigo. Nepaisant prastų kelio sąlygų ir blogo matomumo lenktynininkai, kad spėtų pravažiuoti reikiamą nuotolį per duotą laiko normą, turėjo palaikyti gana didelį tempą. Sniegu padengtas asfaltas, vietomis formuotis pradėjęs plikledis ne vienam ekipažui pridarė nuostolių: keli automobiliai trinktelėjo į akmenines sienas ir aplamdė buferius, keli buvo išslydę iš kelio.
Lietuviai sėkmingai įveikė iššūkius
„Ovoko Racing“ ekipažo techninės pagalbos automobiliui, naujajam „Defender“ traukti iš griovio 1961 metų gamybos „Jaguar MKII“ nereikėjo, Karolis Raišys su Ovidijumi Meilūnu sėkmingai įveikė koncentracijos etapą ir ilgesnę laiko normą turinčiame pervažiavime tarp Gap ir Crest miestelių netgi kelias valandas nusnūdo sportinėse automobilio sėdynėse.
„Melga“ labai gerai parinko mums padangas. Važiuoji, matai kad ant kelio sniegas, bet automobilis puikiai laikosi posūkiuose, buvo net įdomu, kur tos sukibimo ribos, tačiau kadangi važiavome ne greičio ruožais, o viešame eisme, jų nepasiekėme“, - sakė K. Raišys.
Gap mieste „Ovoko“ ekipažas susitiko su iš Turino startavusiais Tadu Vitkevičiumi ir Linu Žvinakevičiumi, kurie, važiavę kitu keliu taip pat gavo „paragauti“ sniego. Su „Saab“ važiojančiam Tadui tai jau antrasis startas „Monte Carlo Historique“. Abu čia dalyvaujantys lietuvių ekipažai sėkmingai įveikė koncentracijos etapą ir pasiekė ralio centrą Valence mieste.
Vasario 1 dieną jau prasidės tikrosios lenktynės greičio ruožuose. Per 4 dienas sportininkams teks įveikti daugiau nei 1600 km, iš kurių 402 km bus greičio ruožais. Ralio finišas numatomas naktį iš vasario 4-os į 5-ą, po naktinių „Col de Turini“ greičio ruožų.
