Tiek K.Ramoška, tiek į susitikimą atvykę Dakaro dalyviai Rokas Baciuška, Nerimantas Jucius ir Albertas Veliamovičius norėjo tiesiogiai išsakyti problemas, dėl kurių jaučiasi ignoruojami arba nevertinami.
Tris kartus ralio reidų pasaulio čempionas Rokas Baciuška 15min sakė, kad dėl autosporto finansavimo yra bandęs prašytis į svečius pokalbiui pas skirtingų vyriausybių atstovus, tačiau iki šiol nebuvo pakviestas pokalbiui.
„Noriu tikėti, kad tie laikai, kai už aukštus rezultatus autosporte būdavo dovanojamos žvakės ar puodeliai, jau praeityje. Mes labai daug investuojame, kad pasiektume aukštų rezultatų, kovodami su garsiausiais pasaulio lenktynininkais“, – sakė R.Baciuška. Šiemet jis tapo gamyklinės „Defender“ komandos pilotu, o praeityje kartingų čempionatuose varžėsi su Lando Norrisu (dabar – „McLaren“ F1 komandos lenktynininkas).
Padalintas finansų pyragas olimpinėms ir neolimpinėms sporto šakoms
K.Ramoška atkreipė dėmesį į esminę problemą: techninių sporto šakų atstovai negali pretenduoti į valstybės finansavimą arba gauna labai simbolinę jo dalį, nes, tarkime, autosportui taikomi tokie patys kriterijai, kaip plaukimui ar krepšiniui.
Pavyzdžiui tam, kad automobilių, motociklų, aviacijos ir vandens (techninės) sporto šakos pretenduotų į finansavimą, varžybose turi dalyvauti mažiausiai 16 šalių atstovai. Karolis Ramoška pateikė pavyzdį: jei „Formulės 1“ varžybose, sutraukiančiose milžinišką auditoriją, varžytųsi lietuvis, jis į valstybės paramą pretenduoti negalėtų (nes nėra 16-os valstybių dalyvių).
Todėl, pavyzdžiui, motorlaivių sporto federacija metams gauna 12 tūkst. Eur, nors trečius metus iš eilės turime pasaulio F2 vandens formulių vicečempioną (Edgarą Riabko), garsinantį Lietuvą. Tas pats pasakytina apie Dakaro dalyvius – jie iš valstybės negauna nieko, net diplomų. Tačiau nusifotografuoti su Dakaro kariais nori visi.
K.Ramoška pateikė iliustraciją – Lietuvos sporto agentūros (LSA) paskelbtą aukšto sportinio meistriškumo programų finansavimo projektą 2026 m. Jame paskirstyta 20 mln. Eur valstybės lėšų. Olimpinėms sporto šakoms – 84,3 proc., Neįgaliųjų sporto organizacijų pateiktoms Programoms įgyvendinti – 8,6 proc., neolimpinėms sporto šakoms – 7,1 proc. Tuos 7 procentus turi dalintis penkios dešimtys federacijų.
Apie tas pačias problemas 15min rašė ne kartą, pavyzdžiui 2021 m.
Kaip „išnaudoti“ Dakaro dalyvius
Dar vienas varbus niuansas – Dakaro patirtis galėtų būti panaudota Lietuvos gyventojų saugumui užtikrinti. Karolio Ramoškos teigimu, specialiųjų tarnybų ir policijos vairuotojai mokosi vairuoti ekstremaliomis sąlygomis ne iš geriausių Lietuvos sportinio vairavimo meistrų, o tradicinėse vairavimo mokyklose. Kodėl čia nebūtų galima rasti geriausio bendro sprendimo?
Dar vienas niuansas – Dakaro kariai negali pretenduoti į valstybines rentas. Todėl, investuodami daugybę pinigų į savo treniruotes, į lenktynių techniką bei sveikatą (ypač motociklininkai patiria daug traumų), turi kurti verslus, kurie padėtų išgyventi baigus aktyvią sportinę karjerą.
Vyriausybės vadovė Inga Ruginienė sakė, kad išgirdo Dakaro lenktynininkų balsą ir kad supranta, mato pagal didžiulį susidomėjimą, kad Lietuvoje populiarus ne tik krepšinis. Todėl žadėjo ieškoti išeities, kaip finansų pyragą skirtingoms sporto šakų federacijoms pagal poreikius ir realius pasiekimus padalinti teisingai.
I.Ruginienė sausio pradžioje startuosiantiems Dakaro ralyje lenktynininkams įteikė Lietuvos valstybės vėliavas.
Kitų metų sausio 3 d. startuojančiame Dakaro ralyje varžysis 13 ekipažų, kurių nariai yra Lietuvos sportininkai. Sausio mėnesį Dakaro ralis sutraukia milžinišką auditoriją – šis ralis yra vadinamas sunkiausiomis lenktynėmis pasaulyje.
