Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kalnietis: pratinuosi prie Butauto stiliaus

Rungtynių akimirka
Tomo Tumalovičiaus/Reporteris.com nuotr. / M.Kalnietis teigia, kad nelengva persiorientuoti prie R.Butauto žaidimo braižo.
Šaltinis: 15min
0
A A

Kauno „Žalgirio“ įžaidėjas Mantas Kalnietis vėl sulaukė progos išmėginti jėgas Lietuvos rinktinėje. 2006 metais vienintelį kartą nacionalinėje komandoje žaidęs krepšininkas žurnalui „Mūsų krepšinis“ teigė, kad turi derintis prie dabartinio rinktinės vyriausiojo trenerio Ramūno Butauto schemų.

Pats baisiausias sezonas komandai M.Kalniečiui tapo patis geriausias asmeniškai. Finansinių sunkumų gerą pusmetį mėtytas ir vėtytas Kauno „Žalgiris“ anksti atsisveikino su visais legionieriais, todėl pagrindinis vaidmuo atiteko lietuviams. M.Kalnietis buvo vienas iš tų, kuris pasinaudojo atsivėrusia galimybe.

Netrukus 23-iąjį gimtadienį švęsiančio įžaidėjo aikštėje praleidžiamas laikas šoktelėjo trigubai, pagerėjo visi rodikliai, tačiau svarbiausia – grįžo tikėjimas savo jėgomis.

Galiu pasakyti, kad man nėra lengva persiorientuoti prie jo stiliaus, – sakė M.Kalnietis.

„Tie dveji nežaidimo metai žiauriai mušdavo per galvą. Būdavau įmetamas į aikštę, visiškai nejausdavau žaidimo, vos ne kaip iš gatvės atėjęs žmogus. Jei per tas kelias minutes nieko nepadarysi, žinai, kad sėsi ant suoliuko. Per tas kelias minutes nori nuveikti kažką gero, bet esi vos įėjęs į aikštę, šaltas, todėl viskas dažnai išeina atvirkščiai nei norėtum, – du sezonus „Žalgiryje“, kai likdavo DeJuanui Collinsui už nugaros, prisiminė M.Kalnietis. – O šiemet ekonomikos krizė man išėjo į naudą. Tikrai turėjau geriausią sezoną.“

Krepšininkas džiaugėsi, kad „Žalgiris“ išgyveno, nors pripažino, kad padėtis buvo labai sunki. „Iš pradžių spauda tikrai situaciją piešė pernelyg stipriai, nebuvo taip blogai. Bet paskutinės savaitės prieš „Respublikos“ atėjimą tikrai buvo labai blogos. Kai mes negavome pinigų ir praktiškai nebuvo vilčių jų gauti, atmosfera komandoje pašlijo. Jeigu ne lietuviai, išvis būtų buvęs „ragas“. Situacija tikrai buvo rimta, artėjo „Žalgirio“ bankrotas. Visa laimė, kad atsirado gerų žmonių ir mums pasisekė. Buvome sutarę ir rungtynes boikotuoti. Paulius Jankūnas, kaip komandos kapitonas, treneriams ir vadovybei paskelbė, kad nežaisime. Tada „Respublika“ pamatė, kad toks žingsnis žengtas, ir pagelbėjo“, – prisiminė gynėjas.

Nieko keisto, kad po sėkmingo sezono M.Kalnietis vėl sulaukė kvietimo į Lietuvos rinktinę. „Ir ankstesniais metais norėjau patekti į rinktinę, juolab kad jau anksčiau buvau joje. Būdavo sunku žiūrėti, kaip jie žaidžia. Iš kitos pusės, supranti, kad ten surinkti geriausi žaidėjai. Tai buvo tarsi paraginimas grįžti ir tikėtis, kad vieną dieną pateksiu į komandą. Buvo šiek tiek skaudu, bet prisiminus, kad porą sezonų net „Žalgiryje“ ne itin daug žaisdavau, viskas yra suprantama. Bet neabejojau, kad kada nors grįšiu“, – tvirtino įžaidėjas.

Dabar M.Kalniečiui tenka derintis prie nacionalinės komandos vyriausiojo trenerio Ramūno Butauto reikalavimų: „Galiu pasakyti, kad man nėra lengva persiorientuoti prie jo stiliaus. Su juo nebuvau dirbęs, nelengva suvokti kai kurias žaidimo schemas. Kitiems krepšininkams, kurie yra dirbę su R.Butautu, lengviau. Bet esu labai patenkintas, kad mane paėmė į Kiniją ir dabar skiria daug dėmesio, kad po truputį pradėčiau žaisti taip, kaip nori treneris.“

Visą M. Kalniečio interviu skaitykite žurnale „Mūsų krepšinis“

„Mūsų krepšinio“ 21-ajame numeryje taip pat skaitykite:

Broliai Lavrinovičiai: „Atsakomybės nebijome“

Kšyštofas ir Darjušas Lavrinovičiai pasiruošę naujam vaidmeniui Lietuvos rinktinėje. 30-mečiai elitiniams Europos klubams priklausantys broliai dvyniai – vieni vyriausių nacionalinėje komandoje. Nenuostabu, kad iš patyrusių aukštaūgių treneris Ramūnas Butautas tikisi labai daug. „Mūsų krepšinis“ su Darjušu ir Kšyštofu kalbėjosi apie nacionalinės komandos galimybes Europos čempionate, jų žaidimą ir neįgyvendintą galimybę kartu žaisti Sienos „Montepaschi“ klube. Darjušas vasarą iš Maskvos „Dinamo“ perėjo į Madrido „Real“, nors galėjo keltis pas brolį į Italiją. „Būtų daug smagiau rungtyniauti kartu, bet Madrido ekipa irgi yra puikus pasirinkimas. Džiaugiuosi už brolį, kad pasirašė tokią gerą sutartį. Gaila, kad kitąmet Sienoje nebus Rimanto Kaukėno, bet liūdesys ne toks didelis žinant, kad rungtyniaus su broliu. Nuo vieno brolio „užsirovė“ ant kito“, – juokėsi Kšyštofas.

Kaip atrodys naujasis rinktinės starto penketas?

Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Ramūnas Butautas per dvejus darbo nacionalinėje komandoje metus oficialiuose mačuose naudojo tik 5 starto penketo variantus. Dvejus metus Lietuvos rinktinės starto penkete 3 žaidėjai nesikeitė. 2007 metų Europos čempionate ir 2008 metų olimpinėse žaidynėse visas rungtynes nuo pirmųjų minučių pradėjo įžaidėjas Šarūnas Jasikevičius, atakuojantis gynėjas Rimantas Kaukėnas ir lengvasis krašto puolėjas Ramūnas Šiškauskas. Kitose pozicijose krepšininkai keitėsi minimaliai. 2007-aisiais sunkiojo krašto ir vidurio puolėjų pozicijas pasikeisdami užėmė Darius Songaila, Kšyštofas ir Darjušas Lavrinovičiai bei Robertas Javtokas. 2008-aisiais vienintelį kartą per dvejus metus į starto penketo sunkiojo krašto puolėjo poziciją buvo įtrauktas Linas Kleiza. Tai nutiko per rungtynes su mobilia Rusijos rinktine. Šiais metais nacionalinėje komandoje nėra visų trijų nepakeičiamųjų: Š.Jasikevičiaus, R.Kaukėno ir R.Šiškausko. Ar R.Butautas turėtų ieškoti naujo stabilaus starto penketo? O gal reikėtų starto penketą prieš kiekvienas rungtynes formuoti iš naujo? Apie tai „Mūsų krepšinis“ kalbėjosi su krepšinio specialistais.

2010-aisiais – čempionatas įvairiuose miestuose?

Kaune praūžė 2009 metų Europos vaikinų jaunučių (iki 16 metų) čempionatas. Dabar Lietuva sieks teisės kitais metais mūsų šalyje rengti Europos vaikinų jaunių (iki 18 metų) pirmenybes. Sprendimas dėl šių varžybų dar nepriimtas, tačiau apie tai su „FIBA Europe“ atstovais jau kalbėta, Lietuva netrukus pateiks oficialią paraišką. „Bandysime vystyti modelį, kuris bus taikomas 2011 metais rengiant Europos vyrų čempionatą. Tai reiškia, kad norėtume varžybas rengti ne viename mieste. 6 miestų panaudoti, aišku, neišeis, tačiau 3 ar 4 miestai yra įmanomas variantas. „FIBA Europe“ laikosi politikos, kad jaunučių, jaunių, jaunimo čempionatai vyktų viename mieste. Bandysime tartis, kad padarytų išimtį ir mums leistų pasielgti kitaip“, – planus atskleidė Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.

Vienas iš kitų metų čempionato variantų yra toks: grupių varžybos – Šiauliuose ir Panevėžyje, finalo etapas – Vilniuje. Arba antrasis etapas – Kaune, o atkrintamosios varžybos – Vilniuje.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką