Situacija tapo nevaldoma
Sutartų rungtynių skandalai mūsų šalies sporte veja vienas kitą. Paskutinė bomba, kaip reikiant sudrebinusi šalies futbolo pamatus, buvo Pakruojo „Kruojos“ pasitraukimas iš stipriausio šalies futbolo diviziono. Ne vieną kartą lažybomis kaltinti pakruojiečiai galiausiai nutraukė savo apgailėtiną Odisėją Lietuvos stadionuose ir vos apskritai nesugriovė ir taip merdėjančios šalies futbolo klubinės sistemos.
Nors apie sutartų rungtynių mastus kalbama vis garsiau, šalinti susitepusius klubus iš pirmenybių Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovams ryžto kas kartą pristinga. Dažniausiai apsiribojama kukliomis pavienių futbolininkų diskvalifikacijomis bei piniginėmis baudomis.
„Šalies sportą krečiantys skandalai parodė, kad iki šiol buvusio teisinio reguliavimo nepakanka. Yra daugybė spragų, o byloms pasiekus teismą buvo nutrauktos net kelios bylos. Dėl to yra parengtas naujas atskiras baudžiamojo kodekso straipsnis, skirtas manipuliacijoms sporto varžybose. Jei Seimas jį priims, atsiras reali galimybė tiek ikiteisminio tyrimo įstaigoms, tiek kriminalinės žvalgybos subjektams realiai pradėti kriminalinį persekiojimą ir tikėtis sėkmingai baigti bylas teisme. Mano nuomone, tai yra viena geriausių prevencijų“, – įsitikinęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.
Per ketverius metus – 77 įtartini mačai
Ministro nuomone, tuščios tribūnos futbolo stadionuose yra geriausias pavyzdys, kad populiariausios sporto šakos varžybos mūsų šalies aistruolius domina vis mažiau, o kone kas savaitę paskui A lygos rungtynes atsiritantis sutartų rungtynių šleifas kasa vis gilesnę duobę futbolo populiarumui.
Anot ministro, iškalbingi yra ir skaičiai – pasaulinės sporto rungtynių stebėjimo agentūros „Sportradar“ duomenimis, per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje buvo nustatytos net 77 įtartinos futbolo rungtynės.
Kad teisinis reguliavimas turi būti tobulinimas, pritarė ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis. „Manome, kad naujosios baudžiamojo kodekso pataisos turėtų palengvinti kovą su sutartomis rungtynėmis. Itin glaudžiai bendradarbiaujame su Interpolu, Europolu, keičiamės informacija su užsienio partneriais, tačiau norint ką nors pakeisti, privalome turėti įrankius. Neturėdami įrankių, mes tiesiog negalime šių reiškinių kontroliuoti ir valdyti“, – pripažino policijos atstovas.
Pripažino bejėgiškumą
Trypčiojimu vietoje ne kartą kaltintos LFF generalinis direktorius Edvinas Eimontas taip pat neslepia, kad situacija šalies futbole tapo nekontroliuojama. Jo teigimu, su šia konkurencingo sporto rykšte susiduria ne tik futbolas, bet ir kitos sporto šakos.
„Sportas vienas apsiginti nuo šios problemos negali. Jei nusikaltėliai mato nebaudžiamumą ir žino, jog jiems nieko neatsitiks dėl nusikalstamos veiklos, tai jie ir toliau veikia bei didina mastus. Džiaugiuosi, kad yra iniciatyva griežtinti baudžiamąjį kodeksą, tačiau tai yra tik instrumentas. Viskas priklausys nuo to, kaip jis bus taikomas“, – įsitikinęs LFF generalinis direktorius.
Šiomis dienomis Lietuvoje viešintis Europos futbolo federacijų asociacijos (UEFA) drausmės ir sąžiningumo padalinio vadovas Emilio Garcia Silvero pripažįsta, kad su panašiomis problemomis susiduria daugelis pasaulio šalių.
Jis pažymėjo, kad Lietuva buvo pirmoji šalis, pasirašiusi Europos tarybos konvenciją dėl manipuliavimo sporte.
„Jei sugebėsite pakeisti ir savo baudžiamąjį kodeksą, tai bus nepaprastai didelis žingsnis kovojant su nesąžiningais susitarimais sporte“, – kalbėjo ispanas.
UEFA funkcionieriaus teigimu, sutartos rungtynės yra globalus reiškinys, todėl privalomas valstybinių institucijų įsikišimas. „Privalome kriminalizuoti šį reiškinį ir įtraukti jį į baudžiamąjį kodeksą. Tuomet kovoti su sutartomis rungtynėmis bus gerokai lengviau. Privalome suvokti, kad šis reiškinys yra susijęs ne tik su lažybomis, bet ir su nusikalstamu pasauliu“, – kalbėjo svečias.
