Černycho šimtukas už rinktinę: kodėl FIFA „nukando“ keletą mačų?

Šeštadienio vakarą Takalyje 34-erių puolėjas veikiausiai pakartos pasiekimą, kurį iki šiol pavyko pasiekti vos vienam Lietuvos futbolininkui.

Prieš dvejus metus savo karjerą baigęs Saulius Mikoliūnas už nacionalinę komandą yra sužaidęs 101 mačą ir yra vienintelis „šimtukininkas“.

Visgi per akimirką nuo istorinio riboženklio esančio F.Černycho pasiekimas dar kol kas vertinamas rezervuotai. Nors Maltoje puolėjas su rinktinės marškinėliais į aikštę išbėgs 100-ąjį kartą, ne visus šiuos mačus FIFA yra pripažinusi oficialiai.

Artėjant šiai istorinei ribai, Lietuvos futbolo federacija netgi nusiuntė į FIFA užklausą ir buvo gautas atsakymas, kad kol kas oficialiai yra pripažįstami 95 Fiodoro sužaisti mačai.

FIFA atsiųstame laiške teigiama, kad oficialiomis nelaikytos rinktinės dvikovos su Albanija (2013), Čekija (2017), Azerbaidžanu (2019) ir Estija (2021).

nuotr. Elvio Žaldario/LFF/Fiodoras Černychas

Visgi šių statistinių niuansų pastarojo dešimtmečio Lietuvos futbolo veidas nesureikšmina.

„Malonu ir tikrai didelė garbė. Niekada negalvojau, kad toks momentas mano gyvenime ateis. Kažkada svajojau bent debiutuoti rinktinėje, o dabar... 100. Kosmosas ir tikrai nesitikėjau. Šis skaičius kelia pasididžiavimo jausmą – šimtą kartų buvau reikalingas savo šaliai. Aišku yra ir nostalgijos, nes supranti kiek metų praėjo, kiek rungtynių sužaista. Kiekvienas futbolininkas būtų pamalonintas“, – 15min sakė F.Černychas.

Per šias 99 dvikovas su F.Černyhu rinktinė iškovojo 16 pergalių, 23 kartus sužaidė lygiosiomis ir patyrė 60 pralaimėjimų, įmušė 69 įvarčius, praleido – 177. 50 šių dvikovų puolėjas ryšėjo kapitono raištį.

Pirmą kartą nacionalinės komandos marškinėlius puolėjas apsivilko 2012-ųjų lapkritį draugiškame mače Jerevane prieš Armėniją.

Tuomet Navapolacko „Naftan“ klubui atstovavusiam Fiodorui buvo 21-eri.

„Puikiai prisimenu tas rungtynes. Debiuto niekas nepamiršta, nors jis ir nebuvo pats geriausias. Pralaimėjome tada 2:4. Treniravo komandą Csaba László, buvau pakeistas, kai atsilikome 0:4... Pralaimėjome, bet prisimenu, kad tikrai buvau labai laimingas gavęs šansą. Labai daug metų link šio taško ėjau ir pagaliau tai įvyko. Gaila tik, kad komandai tas vakaras labai nenusisekė“, – prisiminė F.Černychas.

Elvio Žaldario/LFF nuotr./Fiodoras Černychas

Per keturiolika rinktinei atiduotų metų – daug kas pasikeitė.

„Štai Georgas Freidgeimas, – į šalia praeinantį rinktinės atletinio rengimo trenerį su šypsena dėmesį atkreipia veteranas. – Tuomet kartu gyvenome viename kambaryje, o dabar jis mane treniruoja.“

Paklaustas, kuris mačas per šį ilgą kelią buvo pats įsimintiniausias, F.Černychas susimąsto.

„Buvo keletas. Vienas tokių Škotijoje, Glazge 2016-aisiais. Tuomet sužaidėme 1:1, įmušiau įvartį po kurio pirmavome, atmosfera stadione buvo fantastiška, buvo daug iš Lietuvos atvykusių sirgalių.

Taip pat paminėčiau rungtynes Portugalijoje. Jos nebuvo pačios sėkmingiausios rinktinei (0:6), bet nuo mažų dienų buvau Cristiano Ronaldo fanas, buvo nuostabus jausmas prieš jį žaisti jo šalyje.

Taip pat labai gerus jausmus kelia mačas 2023-aisiais Kaune su Juodkalnija (2:2) , kai paskutinę minutę įmušiau išlyginamąjį įvartį“, – kertinius karjeros rinktinėje momentus dėliojo komandos veteranas.

Sauliaus Čirbos/LFF nuotr./Fiodoras Černychas

Per šiuos keturiolika metų su rinktinės marškinėliais F.Černychas atstovavo dvylikai skirtingų klubų. Už nacionalinę komandą jis yra įmušęs penkiolika įvarčių ir pagal šį rodiklį nusileidžia tik visų laikų rezultatyviausiam šalies futbolininkui Tomui Danilevičiui (19).

„Laiko praėjo tikrai daug, su daug žaidėjų teko žaisti..., – susimąstė rinktinės kapitonas. – Ir komanda per šiuos metus stipriai pasikeitė. Atsimenu pirmaisiais metais teko aikšte dalintis su daug vyresniosios kartos meistrų. Tuomet į rinktinę kviesdavo vos vieną kitą geriausią futbolininką iš A lygos, visi kiti buvo legionieriai, žaisdavo užsienyje. Jaunam žaidėjui pradėti žaisti šalia tokių iškilių žaidėjų buvo didžiulė garbė ir nuostabi patirtis.

Kai išėjo ši karta, likome mes su Arvydėliu (Arvydu Novikovu – aut.past.). Buvo sunkiau. Užsienyje rungtyniavę žaidėjai praktikos turėjo mažiau, radosi vis daugiau žaidėjų iš vietinio čempionato. Šie 4-5 metais buvo sunkus laikotarpis. Tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Važiuodavai į rinktinę ir žinodavai, kad greičiausiai tau „pakraus“.

Dabar su jaunimu vėl šviesesni laikai. Kažkiek panašu į tuos metus, kai debiutavau rinktinėje – daugelis žaidėjų nuolat žaidžia užsienyje geruose klubuose, Konferencijų lygoje. Lygis tikrai kyla. Rinktinės veidas pasikeitė – žaidžiame akiai patrauklų futbolą, gerai atrodome aikštėje, mušame įvarčius. Toks vaizdas, kad kaip pradėjau, taip ir pabaigsiu (juokiasi).“

Kai išėjo meistrų karta, likome mes su Arvydėliu. Buvo sunkiau...

Didžiąją šios įspūdingos kelionės dalį F.Černychas įveikė su savo vaikystės draugu Arvydu Novikovu - žaisdami kartu rinktinei yra atstovavę 77 kartus.

Dar visai neseniai atrodė, kad savo kartos lyderiai yra realiausi pretendentai pasikėsinti į S.Mikoliūno rekordą, tačiau pastaraisiais metais šis tandemas išsiskyrė.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Fiodoras Černychas ir Arvydas Novikovas

34-erių A.Novikovas išgyvena sunkesnį karjeros etapą, žaidžia antrajame pagal pajėgumą šalies divizione ir stabtelėjo rinktinėje sužaidęs 96 mačus.

„Apmaudu. Turėjome planą šią ribą pasiekti abu kartu. Vienu metu pagal rungtynių skaičių už rinktinę buvome „susilyginę“. Dabar situacija pasikeitė. Panašu, kad šią ribą aš pasieksiu pirmas, bet neabejoju, kad Arvydas irgi tai padarys. Tai labai geras futbolininkas, greitai grįš į savo vėžes ir tikėkimės, kad rugsėjo mėnesį jį vėl išvysime su rinktinės marškinėliais“, – savo bičiuliui sėkmės linkėjo F.Černychas.

Sustoti kol kas neketina ir pats Fiodoras.

„Jau anksčiau esu sakęs, kad kol būsiu reikalingas rinktinei ir kviečiamas, tol visada atvyksiu“, – užtikrino veteranas.