Afrikos futbolo čempionato finalas Rabate (Marokas) baigėsi stebuklinga istorija.
Prieš tai protesto vardan palikusi aikštę, paskui 11 metrų baudinį paskutinėmis sekundėmis atrėmusi Senegalo rinktinė triumfavo visą mėnesį vykusiame turnyre Maroke, per pratęsimą palaužusi šeimininkų rinktinę 1:0.
Pratęsimo pradžioje į priekį pasileidęs Pape Gueye prasiveržė pro Maroko kapitoną Achrafą Hakimi ir šovė kamuolį į vartus.
Senegalo „liūtai“ triumfavo Afrikos čempionate, iki šiol vienintelį kartą auksą laimėję 2021 metais, o dabar pakartoję savo auksinę sėkmę, tik daug labiau dramatišku būdu.
Neapsakoma sumaištis kilo 98 mačo minutę, kai teisėjas skaičiavo pridėto laiko paskutines minutes.
Iš pradžių per Senegalo ataką buvo neįskaitytas įvartis dėl pražangos prieš šeimininkus. Tada, jau 98 minutę buvo skirtas 11 metrų baudinys į Senegalo vartus.
Tai El Hadji Malickui Dioufui buvo skirta pražanga, arbitrui po VAR peržiūros nusprendus, kad Senegalo futbolininkas nugriovė Brahimą Diazą, kuomet Marokas kėlė kampinį.
Senegalo komanda pradėjo aktyviai protestuoti, o teisėjui parodžius kelias geltonas korteles, įsismarkavo dar didesnis chaosas ir tribūnose, ir aikštėje. Senegalo sirgaliai ėmė veržtis į aikštę.
Senegalo treneriui Pape Thiaw pašaukus, komanda paliko aikštę. Senegalo futbolininkai nukeliavo link savo suolo, o kai kurie patraukė į persirengimo kambarį taip protestuodami prieš skirtą 11 metrų baudinį.
Maroko futbolininkai pradėjo įkalbinėti varžovus grįžti – padėtis kažkiek priminė 1995 metų Europos krepšinio čempionato finalą, kai teisėjais pasipiktinę Vlado Garasto treniruojami Lietuvos krepšininkai norėjo nebetęsti rungtynių, bet Aleksandras Džordževičius ėmė įkalbinėti Šarūną Marčiulionį, kol galiausiai lietuviai grįžo ir aikštėje pralaimėjo finalą 90:96 tuometinei Jugoslavijai.
Sekmadienį Maroko stadione Senegalo rinktinės žvaigždė Sadio Mane ėmėsi taikdario veiksmų – 33 metų puolėjas pasileido į tunelį ir sukvietė visus grįžti į aikštę. Netrukus senegaliečiai grįžo kaukiant 70 tūkst. žmonių stadione.
Po 20 minučių sumaišties akys nukrypo į B.Diazą. Maroko futbolo žvaigždė iš Madrido „Real“ klubo pabandė įmušti baudinį Panenkos stiliumi, – t.y. prieš smūgį stabtelėjęs ir smūgiavęs į vartų vidurį.
Tačiau vartininkas Edouardo Mendy niekur nesitraukė – jis atlaikė baudinį, ištraukdamas Senegalą, o tuo pačiu ir visą finalą nuo milžiniško skandalo, nes baudinys buvo tikrai abejotinas.
Senegalo kelias
Senegelas buvo viena rezultatyviausių turnyro komandų (tik Nigerija pelnė daugiau įvarčių).
Grupės varžybose Senegalas 3:0 įvekė Botsvaną ir Beniną, tarp šių dvejų rungtynių sužaidęs 1:1 su Demokratine Kongo Respublika.
2021 metų Afrikos čempionai atkrintamosiose varžybose 3:1 eliminavo Sudaną, 1:0 Malį, o pusfinalyje po ypač atkaklios kovos 1:0 palaužė Egiptą po Sadio Mane įvarčio.
33 metų Sadio Mane, anksčiau žaidęs „Liverpool“ ir „Bayern“, yra bene žinomiausia Senegalo rinktinės žvaigždė, bet ryškių talentų Senegalas turi ir daugiau: Ilimanas Ndiaye, Nicolas Jacksonas, Habibas Diallo, Ismaila Sarras ir 17-metis Ibrahimas Mbaye – visi pavojingi puolime.
Dėl kortelių finale „liūtai“ finale negalėjo remtis Kalidou Koulibaly ir Habibu Diarra, bet turėjo praėjusio triumfo 2021 metais aukso kalvius: vartininką Edouardą Mendy ir vidurio saugą Pape Gueye.
Būtent jie ir išgelbėjo 18,8 mln. gyventojų turinčio Senegalo rinktinę finale prieš Maroką, kuris siekė pirmo titulo nuo 1976 metų.
Maroko kelias
Laimėti Afrikos čempionatą buvo ilgalaikis Maroko projektas – karalius Mohammedas V dar 2008 metais aptarė socialinius ir ekonominius veiksnius, kaip vystyti šalyje futbolą, ir įliejo daug pinigų į Maroko futbolą – nuo vaikų iki vyrų rinktinės per daugiau nei dešimtmetį.
Nors Maroko futbolininkai nebuvo laimėję Afrikos čempionato nuo 1976 metų, ši Šiaurės Afrikos šalis sulipdė stiprią komandą, reguliariai rungtyniaujančią pasaulio pirmenybėse.
Nuo tada didelės sumos buvo nukreiptos į stadionų statybas ir renovacijas. 2009 metais duris atvėrė nacionalinė futbolo akademija, o 2019 metais – valstybinis treniruočių kompleksas.
Daug saldžių pergalių nuraškė ne Atlaso liūtais vadinama vyrų rinktinė, nors ji ir tapo pirmąja Afrikos komanda, pasiekusia pasaulio čempionato pusfinalį (2022 m. Katare).
Maroko jaunimo U-23 rinktinė laimėjo bronzą Paryžiaus olimpinėse žaidynėse 2024 metais, o jaunimo U-20 komanda tapo pasaulio čempione pernai spalį, įveikusi Argentiną.
Marokas laimėjo tris pastaruosius Afrikos tautų čempionatus – turnyrus vietos žaidėjams (2018, 2020 ir 2024 m.), ta pati sudėtis laimėjo ir FIFA Arabų taurę praėjusį mėnesį.
Afrikos čempionate Marokas vienintelį sykį triumfavo 1976 metais Etiopijoje.
Šiame čempionate Maroko futbolininkai grupės varžybose 2:0 įveikė Komorų salas, sužaidė 1:1 su Maliu bei 3:0 sutriuškino Zimbabvę.
Atkrintamosiose varžybose Marokas 1:0 nugalėjo Tanzaniją, 2:0 – Kamerūną, o pusfinalyje baudinių serijoje 4:2 palaužė Nigeriją po 0:0 pasibaigusio mačo.
Ryškiausi Maroko žaidėjai buvo B.Diazas ir A.Hakimi, bet ir „Roma’ saugas Neilas El Aynaoui sužaidė labai gerą turnyrą.
Per 7 rungtynes Šiaurės Afrikos komanda įmušė 9 įvarčius, praleido tik 2.
