„Susirinkome pasidžiaugti, kad Kaunas ryškiai 1:0 laimi prieš Vilnių. Gerai, gal net ne 1:0. Pastaruosius dvejus ar trejus metus Kaunas stipriai išsiplėtė sporto infrastruktūroje“, – pareiškė V.Matijošaitis, taip pat priminė, kad neseniai atidaryta dviejų aikščių ledo arena, netrukus bus atidarytas didžiausias Baltijos šalyse baseinas Nemuno saloje.
Anot jo, iki S.Dariaus ir S.Girėno stadiono atidarymo liko „mėnuo ir maksimum dvi savaitės“. Belieka užbaigti vejos klojimo darbus, įrengti švieslentes, atlikti vidaus apdailą.
Statybų užbaigimo aktą pasirašyti planuojama liepos 15–20 dienomis.
Šiuo metu yra ieškoma koncesininko, kuris, tikimasi, valdys ne tik stadioną, bet ir šalia esančią Kauno sporto halę. Kas juo taps, turėtų paaiškėti dar šį mėnesį.
„Šis stadionas, manau, bus pigiausias visose Baltijos šalyse. Kaina sieks apie 43 mln. eurų. Vilnius tokio pačio dydžio stadioną žada statyti daug brangiau“, – patikino Kauno meras.
Tiksli stadiono atidarymo data priklausys, pasak jo, nuo koncesininko, kaip seksis jo paieškos, taip pat nuo to, kaip pavyks „susiūti“ veją.
„Čia nėra taip, kad kavinę atidarai – pasidėjai šampaną, susirinkai ir atidarei. Reikės futbolo rungtynes suorganizuoti, kažką įdomaus padaryti. Apie koncertą negalvokit, atidarymui turi būti žaidžiamas futbolas“, – žadėjo V.Matijošaitis, taip pat dėkojo Sauliui Skverneliui už ankstesnės Vyriausybės skirtus 10 mln. eurų.
Numatytas statybų terminas, pasak mero, pailgėjo tik dviem mėnesiais. Tiesa, keitėsi ir pats projektas – iš pradžių planuota palikti senas konstrukcijas, vėliau jas teko ardyti.
„Išardai ir randi ne taip gerai padarytą, kaip galvojai“, – paaiškino V.Matijošaitis.
Šis stadionas, manau, bus pigiausias visose Baltijos šalyse.
Įgyvendinta 90 proc. darbų
UAB „Autokausta“ projekto vadovas Lauras Zakaras teigė, kad įgyvendinta 90 proc. statybos darbų.
Šiuo metu klojama veja, įrenginėjamos bėgimo takų dangos, užbaigiami apdailos darbai. Žolę šildys po ja išvedžiota 33 km ilgio vamzdelių sistema, o drėkins – per tuziną laistymo purkštukų.
„Kloja natūralią veją ir atvažiuoja įsiūti dirbtiną“, – patikino pašnekovas.
„Pirmas toks stadionas Lietuvoje, tad nėra eilinis projektas. Lyginant su pirminiu projektu, reikėjo viską kardinaliai griauti. Tai buvo didžiausias iššūkis. Dėl karo Ukrainoje strigo medžiagų tiekimas, jos pabrango. Ukrainiečių darbuotojų daug nebuvo, tad problemų dėl to nekilo. Šiuo metu objekte pluša 200–250 darbuotojų“, – teigė L.Zakaras.
Paklaustas, ar reikėjo perdaryti tai, ką spėjo atlikti ankstesnysis rangovas iš Turkijos, L.Zakaras patikino, kad šiek tiek remontuoti teko.
„Turime vejos specialistų, mokslininkai konsultantai dirba, prižiūri darbus nuolat“, – į klausimą, ar nekils problemų, kaip dažnai Lietuvoje nutinka, su veja, atsakė projekto vadovas.
Kodėl nebeliko medienos fasado?
Futbolo bendruomenė, ir ne tik, niršo, kai buvo paskelbta, kad keičiasi pirminiame projekte numatytas ir išskirtiniu vadintas stadiono fasadas: vietoj medžio – aliuminio lamelės. Architektas Tomas Kuleša patikino, kad tik išoriškai atrodo, jog labai daug kas pasikeitė, realiai – pokytis nedidelis, tik architektūrine, idėjine prasme.
„Pasikeitė tik pati medžiaga. Pasikeitimas nėra esminis. Vertinant medinio fasado eksploatacinius kaštus, paaiškėjo, kad reikalinga nuolatinė priežiūra, norint, jog būtų įgyvendinti gaisrinės saugos reikalavimai. Medinių konstrukcijų dengimui priešgaisrinėmis medžiagomis reiktų apie 120 tūkst. eurų per metus. Pasirodė, kad tai – per didelė našta miestui.
Diskutuojant su miestu paaiškėjo, kad galbūt tai nėra vienintelis geras sprendimas. Pasirinkome optimalesnį variantą. Aliuminio žaliuzės leidžia labiau atspindėti šviesą renginių metu. Bus galima daug plačiau panaudoti fasadą.
Didžiausi pasikeitimai, manau, buvo konstrukcinėje dalyje – ką rangovas rado, pradėjo ardyti“, – paaiškino T.Kuleša ir pabrėžė, kad norint, jog objektas įsilietų į išskirtinę aplinką – Ąžuolyną, svarbus yra ne tik medžiagos rūšies pasirinkimas.
Kauno miesto Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius paaiškino, kad 30 cm pločio medinių lamelių atsisakyta dar ir dėl to, jog buvo abejota, ar jos neišsikraipys, dažai nenusilups, o kur dar apsamanojimo tikimybė.
„Priežiūra kainuotų brangiai. Priešgaisrinis dažymas turi būti atliekamas kas 2–3 metai. Dažytojų brigada ratu turėtų ir važiuoti kiaurus metus, kad vieną galą pabaigus kitą pradėtų dažyti. Vaizdas bus geresnis, ypač po metų kitų, kai aliuminis šiek tiek oksiduosis“, – patikino V.Abramavičius, pasidžiaugęs, kad stadionas baigtas statyti laiku, dabar jo kaina būtų 70–80 proc. didesnė.
Tiesa, medinį fasadą keičiant aliuminiu sutaupyta nebuvo – toks sprendimas kainavo brangiau.
Jis negalėjo pasakyti, kiek kainuos stadiono išlaikymas.
Pasirinkta šildoma veja
Kaip išskirtinį statinio bruožą architektas išskyrė sezoną pratęsiančią šildomą veją. Pasak V.Abramavičiaus, sezonas dėl žolės šildymo prasidės mėnesiu anksčiau ir užsibaigs mėnesiu vėliau. Žiemą veja nebus šildoma ir sniegas, susikaupęs ant jos, nebus tirpinamas.
„Jei norime kovo mėnesį jau turėti žalią žolę, tai vasarį turime paleisti šildymą, kad vegetacija prasidėtų anksčiau nei natūralioje gamtoje. Kainuos tiek išlaikymas, kiek kainuos. Šiuo metu tai yra nenusakomi skaičiai, neskaičiavome. Tam, kas organizuos renginį, bus pateikta sąskaita – Lietuvos futbolo federacija ar renginių organizatoriai turės už tai susimokėti“, – paaiškino Statybos valdymo skyriaus vedėjas.
Netrukus turėtų atvykti šveicarų specialistai, kurie atliks natūralios vejos „prisiuvimo“ prie pagrindo procedūrą.
Anot V.Abramavičiaus, vejos priežiūros specialistų Lietuvoje yra, jiems tik reikia „atitinkamai mokėti“. Klojant iš Anykščių atkeliavusią veją (40 cm pločio ir 2,5 metro ilgio ritinėliai) Kauno stadione, pataria mokslų daktaras iš VDU Žemės ūkio akademijos. Jis konsultuoja ir ruošiant juodžemio mišinį.
„Taip, Jonavos stadione laistymo sistema buvo įrengta nekokybiškai. Pasižiūrėjome, atkreipėme dėmesį, išbandėme laistymą, diametrai paskaičiuoti, vandens spaudimas – taip pat. Kas antras lietuvis, turėdamas veją prie namų, sugeba ją prižiūrėti. Taip, tokį objektą prižiūrint išlaidos bus didelės, nebus lengva“, – teigė V.Abramavičius.
Tarptautinės futbolo organizacijos inspektorius buvo atvykęs stadiono apžiūrėti prieš keletą mėnesių, atsivežė klausimyną, žymėjosi pliusus bei minusus.
„Pasakė, kad atvažiuos tuomet, kai vyks pirmosios oficialios rungtynės, kad per jas galėtų patikrinti, ar tie minusai klausimyne buvo išspręsti. Tą mes pasižadėjome padaryti. Pirmosios rungtynės gali būti sužaistos rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo pradžioje“, – paaiškino V.Abramavičius.
Bėdos dėl vietų automobiliams nemato
Užsimindamas apie Lietuvą nuolat kamavusią gėdą dėl stadionų būklės, architektas T.Kuleša patikino, jog tikėjosi, kad Kauno stadionas bus pastatytas, kitaip nebūtų šio projekto pradėjęs.
Stadione iš viso įrengta apie 15 100 sėdimų vietų žiūrovams. Tribūnas dengia stogas.
Žurnalistams numatyta apie 50 vietų. VIP tribūnoje laiką leis apie 1000 stadiono svečių – jiems numatyta atskira automobilių statymo vieta.
„Parkinge numatytos 94 ar 95 vietos. Tik aptarnaujančiam personalui ir organizatoriams, tikėtina“, – patikino V.Abramavičius.
Paklaustas, kur tuomet tie 15 tūkst. žiūrovų pasistatys savo automobilius, pašnekovas atsakė, kad tokių klausimų sulaukė ir kai buvo statoma „Žalgirio“ arena.
„Klausė, kodėl tik 300 vietų prie arenos automobiliams. Matome, kad susirenka 15–16 tūkst. žiūrovų, į SEL koncertą – ir 22 tūkst. Kažkaip visi susirinko ir išsirinko. Manau, miestas darys savo transporto sistemą, kaip ir išveža iš arenos. Iš centro įmanoma ateiti, iš studentų miestelio per Ąžuolyną – taip pat. Nebūtina su mašina važiuot. Linkiu, kad tik būtų tų renginių, kad tie 15 tūkst. susirinktų. Barselonoje vidury miesto stovi arena, parkingo – nulis, ir niekas nemato problemos. Aš ir nematau“, – patikino Statybos valdymo skyriaus vedėjas.
Stadione, kuris atitiks UEFA 4 kategorijos reikalavimus, nuolat veiks restoranas, renginių metu – laikinos maitinimo vietos.
Pernai spalį Kaune viešėjo ir statybų progresą įvertino FIFA prezidentas Gianni Infantino. Svečias neslėpė susižavėjimo vaizdinga stadiono vieta, ribojantis su atnaujinto Ąžuolyno parko erdvėmis.
Daugiafunkciame sporto centre vyks ir didelio masto koncertai ar kiti renginiai. Skaičiuojama, kad juose tilps apie 30 tūkst. žmonių.
Stadionas taps epicentru visame Žaliakalnio sporto ir laisvalaikio komplekse. Jį papildys šiemet baigiamas tvarkyti Ąžuolynas, Sporto halė, taip pat – pradėtas statyti Lengvosios atletikos maniežas ir rekonstrukcijos pabaigos laukianti Sporto gatvės aikštė su būsima Šlovės alėja.
