Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 birželio 13d. 09:03

„Euro 2020“: vienintelis lietuvis, vartininkai žvaigždės ir kur smūgiuoti nuo 11 metrų

Europos futbolo čempionate tarp 24 komandų vartininkų yra ryškių žvaigždžių, bet net ir geriausi iš geriausių turi silpnybių. Apie šios pozicijos žaidimo subtilybes 15min laidoje „Vieni vartai“ kalbėjo vienas geriausių Lietuvos vartininkų per šalies istoriją – Ernestas Šetkus.

Europos futbolo pirmenybės startavo penktadienį, o maždaug tarp tūkstančio dalyvių – žaidėjų ir trenerių – yra ir vienas lietuvis.

Buvęs mūsų šalies rinktinės vartininkas Gintaras Staučė yra Rusijos rinktinės vartininkų treneris.

„Pamenu dar žaidžiau Vilniaus „Žalgiryje“, kai jis po atostogų sugrįždavo ir prisidėdavo prie komandos ir vesdavo treniruotes vartininkams. Mums tai buvo naujas pasaulis, nes anksčiau to niekada nebūdavo. Ne tik aš, bet ir kiti vartininkai buvo sužavėti juo, – Europos futbolo čempionatui skirtoje laidoje „Vieni vartai“ apie G.Staučę pasakojo Lietuvos rinktinės ir Tel Avivo „Hapoel“ vartininkas Ernestas Šetkus. – Aišku, kalbėti apie jo meistriškumą net neverta – tai vienas geriausių Lietuvos rinktinės vartininkų per mūsų šalies istoriją. Juk jis rungtyniavo Bundeslygoje – vienintelis ten žaidęs lietuvis vartininkas, jei neklystu, vieną sezoną pripažintas geriausiu šios pozicijos žaidėju lygoje. Paskui žaidė Stambulo „Galatasaray“ – jo pėdsakas Europoje tikrai yra ryškus.“

Sport-Express nuotr./Gintaras Staučė ir Igoris Akinfejevas
Sport-Express nuotr./Gintaras Staučė ir Igoris Akinfejevas

G.Staučės karjera jau daug metų sukasi paskui Rusijos trenerį Stanislavą Čerčesovą, taip pat buvusį Maskvos „Spartak“ vartininką, bet ar ramu atstovauti šaliai, pastaruoju metų vykdančiai tokią agresyvią politiką ir be skrupulų susidorojančiai su Kremliaus režimo kritikais?

„Nenoriu suvesti futbolo ir politikos į vieną krūvą, – sakė E.Šetkus. – Komandą įprastai renkiesi ne pagal šalį ar miestą, o pagal jos lygį. Aš nė vienai valstybei nesakau „ne“. Galbūt pagal pastaruosius nemalonius įvykius Baltarusijoje būtų kitoks sprendimas dėl šios valstybės. Norėdamas parodyti solidarumą su savo tėvyne, tikriausiai atsisakyčiau pasiūlymo iš ten.“

„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas Kremliuje priėmė Rusijos futbolo rinktinę, kurioje dirba Gintaras Staučė.
„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas Kremliuje priėmė Rusijos futbolo rinktinę, kurioje dirba Gintaras Staučė.

E.Šetkus nėra tas futbolininkas, kuris pats peržiūri visas rungtynes, bet jam ypač patinka stebėti mačus, kuriuose žaidžia jo profesijos žvaigždės.

„Labiausiai stebiu rungtynes, kuriose žaidžia man patinkantys vartininkai. Tai Vokietijos rinktinės vartininkas Manuelis Neueris ir Prancūzijos rinktinės vartininkas Hugo Lloris, – sakė E.Šetkus. – Išanalizavęs jų žaidimą, stengiuosi tai pritaikyti savo žaidimui.

Neueris pakeitė vartininko žaidimo koncepciją. Jis vienas pirmųjų pradėjo rungtyniauti taip „aukštai“, tarsi anksčiau taip vadinamas atsitraukęs gynėjas „libero“. Neueris kaskart pasaugo gynėjus, labai gerai pats pradeda atakas. Jis pirmasis vartininkas, kuris ryžosi tai daryti. Pamatę, kad toks žaidimas yra naudingas komandai, daug vartininkų ir trenerių analizuoja, mokosi ir stengiasi pritaikyti tą patį.“

„Scanpix“ nuotr./Manuelis Neueris
„Scanpix“ nuotr./Manuelis Neueris

Vienas geriausių pasaulio vartininkų gina Belgijos rinktinės vartus.

Dvimetrinis Thibout Courtois iš Madrido „Real“ atrodo lyg šios pozicijos etalonas dėl savo fizinių savybių ir talento. Ar belgas turi silpnybių?

„Kiekvienas vartininkas turi savų silpnybių. Karjeros metu jis tai žino ir stengiasi ištaisyti arba užmaskuoti savo silpnąsias vietas. Kalbant apie T.Courtois – jis tikrai nežaidžia taip gerai kojomis, kaip Manuelis Neueris ar Marcas Andre ter Stegenas. Bet, žinoma, jis vienas geriausių pasaulio vartininkų“, – kalbėjo E.Šetkus.

„Scanpix“ nuotr./Thibout Courtois
„Scanpix“ nuotr./Thibout Courtois

Th.Courtois moka keturias kalbas – olandų ir prancūzų, taip pat anglų ir ispanų.

Per karjerą Kipre, Baltarusijoje, Turkijoje, Graikijoje, Nyderlanduose, o dabar Izraelyje rungtyniaujantis E.Šetkus kalbų moka dar daugiau. Iš Tauragės kilęs lietuvis įsitikino, kad tai padeda jo darbe.

„Galėčiau kalbėti septyniomis kalbomis, bet kartais jos pradeda painiotis, lįsti vis kitos kalbos žodžiai, – nusijuokė E.Šetkus. – Kiekvienoje šalyje, kurioje žaidžiau, mokėjau gana neblogai kalbėti. Vartininkui gal lengviausia išmokti užsienio kalbą, nes tenka bendrauti su gynėjais. Pradedi kalbėti jų kalba, kad komunikacija būtų greitesnė.

Po pirmosios treniruotės naujoje šalyje paprašydavau, kad surašytų kelis pagrindinius žodžius „į dešinę“, „į kairę“ ir panašiai.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ernestas Šetkus
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ernestas Šetkus

Puikus vartininkas viešėjo Lietuvoje šį pavasarį.

Italijos rinktinės vartų sargas Gianluigi Donnarumma debiutavo Italijos aukščiausioje lygoje būdamas 16-os metų „Milan“ klube, kurį rengiasi palikti dėl 12 mln. eurų (dusyk didesnės nei Milane) per metus algos siūlančio „Paris Saint-Germain“.

„Tai – fenomenas, – apie G.Donnarummą sakė E.Šetkus. – Jis tapo pagrindiniu „Milan“ vartininku būdamas 17-os metų. Futbolo sirgaliai nesupranta, kokia įtampa supa vartininką dideliame klube, kur visi stebi per padidinimąjį stiklą ir teisia už kiekvieną klaidą. Su tokia įtampa gali susidoroti tik didis žaidėjas.

„Scanpix“ nuotr./Gianluigi Donnarumma
„Scanpix“ nuotr./Gianluigi Donnarumma

Dabar jis pagrindinis Italijos rinktinės vartininkas, jam tik 22-eji metai. Manau, kad jis pretenduoja būti geriausiu pasaulio vartininku po metų ar dvejų.“

Prancūzijos rinktinei tapti pasaulio čempione prieš trejus metus padėjo Hugo Lloris – 34 metų vartininkas, labiausiai vertinamas dėl reakcijos, refleksų, žaidimo vienas prieš vieną.

H.Llorisas pasitinka varžovus itin dideliu greičiu ir pasižymi atletiškais šuoliais.

„Pasaulyje jis tikriausiai stipriausias vartininkas pagal refleksus“, – apie prancūzą sakė E.Šetkus.

„Scanpix“ nuotr./Hugo Llorisas
„Scanpix“ nuotr./Hugo Llorisas

Tiesa, H.Llorisas kartais neišvengia klaidų paprastesnėse situacijose.

„Europos ar pasaulio pirmenybėse vis pasitaiko klaidų, po kurių vartininkus iškart nurašo. Buvo tokių klaidų Rusijos vartininkui Akinfejevui, būdavo jų ir Anglijos vartininkams. Įtampa labai didelė, atstovauji Europos pirmenybėse savo šaliai, sirgaliams. Ypač Anglijos viltys būna didelės, – dėstė E.Šetkus. – Per treniruotę atrodo, kad visi kamuoliai limpa prie rankų, bet aikštėje kiekvienas smūgis pavojingas.

Futbolas vis labiau dinamiškas, smūgiai vis stipresni, perdavimai į baudos aikštelę vis stipresni. Vartininkas teturi milisekundės dalį, kad nuspręstų, ar žengti iš vartų, ar toliau. Todėl ir seka klaidos.“

Lenkijos rinktinės vienas lyderių yra Turino „Juventus“ vartininkas Wojciechas Szczesny.

31 metų vartininkas savo žaidimu Londono „Arsenal“ ir Turino „Juventus“ seniai įrodė savo aukščiausią klasę.

Tiesa, žaisdamas Anglijoje, W.Szczesny buvo patekęs į apkalbų ratą, kai po pralaimėjimo užsirūkė komandos persirengimo kambaryje.

„Yra vartininkų, kurie turi ydų. Aišku, mes tiek nebėgiojame, kaip kitų pozicijų žaidėjai, bet kiekvienoje komandoje vartininkai būna patys stipriausi. Pagal šuolį, pagal sprogstamąją jėgą jie būna stipriausi komandoje, – kalbėjo E.Šetkus. – Aš žalingų įpročių nepalaikau, bet jei Szczezsny žaidė „Arsenal“, vadinasi, jam tokios ydos pernelyg netrukdė.“

„Scanpix“ nuotr./Wojciechas Szczesny
„Scanpix“ nuotr./Wojciechas Szczesny

Danijos rinktinės vartus gina Kasperas Schmeichelis. „Leicester City“ vartininkas yra garsiojo Peterio Schmeichelio sūnus.

„Vargu, ar jam pavyks pranokti savo tėvą. Simpatizuoju danui, nes aš jį mėgstu, ypač dėl jo tėvo, kuris man augant buvo vartininkas idealas, nepraleisdavau „Manchester United“ ir Danijos rinktinės rungtynių. Kai 1992 metais Danijos rinktinė tapo Europos čempione ir atrėmė 11 metrų baudinį, man buvo gal 6–7 metai, bet laksčiau po kambarį iškėlęs rankas, – pasakojo E.Šetkus. – Kasperas Schmeichelis dabar yra Danijos rinktinės lyderis, danų sėkmė labai priklauso nuo vartininko. Taip bus ir šiame Europos čempionate. Danija gali tapti atradimu, galbūt net pasiekti pusfinalį.“

„Scanpix“ nuotr./Kasperas Schmeichelis
„Scanpix“ nuotr./Kasperas Schmeichelis

Ispanijos rinktinės vartus veikiausiai gins Unai Simonas, pastaruoju metu jaučiantis didesnį trenerio pasitikėjimą nei Davidas De Gea – daugiausiai uždirbantis (po 375 tūkst. svarų per savaitę) pasaulio vartininkas.

„Manchester United“ vartininkas iki 14 metų žaidė salės futbolą.

„De Gea stipriausia žaidimo pusė – ant vartų linijos. Jis sugeba gerokai sumažinti puolėjui pataikymo kampą, – sakė E.Šetkus. – Pamenu vieną vartininkų trenerį, kuris darydavo analizę. Taip vadinamąjį K elementą, kai vartininkas ištiesia rankas ir vieną koją. Rodė dešimt epizodų, iš kurių beveik visi buvo Davido De Gea. Galbūt jo sportinė forma kiek krito, šis sezonas „Manchester United“ nebuvo sėkmingas, bet gal pakeitus komandą jis gautų vėl naujos motyvacijos?“

„Scanpix“ nuotr./Davidas De Gea
„Scanpix“ nuotr./Davidas De Gea

E.Šetkus teigė, kad pastarąjį dešimtmetį analizė užima vis didesnę treniruočių proceso dalį. Svarbu žinoti stipriąsias varžovo puses, kokia koja smūgiuoja, kaip smūgiuoja, kaip perduoda. Prieš kiekvieną mačą vartininkas susidėlioja rungtynių eigą mintyse.

„Vieni vartai“ laidoje E.Šetkus pasakojo, kad technologijos braunasi ir aprangos manufaktūroje, vis labiau tobulėja vartininkų pirštinės.

Ne tik patikimu žaidimu, bet ilgomis plačiomis pilkomis kelnėmis garsėjęs Vengrijos rinktinės vartininkas Gaboras Kiraly anaiptol nepretendavo į madų vaikino reputaciją, bet vartų sargai dažnai turi tam tikrus įpročius ir savus ritualus.

„Svarbiausia jaustis patogiai. Nuo to viskas prasideda – pirštinės, kuriomis patogiausia gaudyti kamuolį. Paskui – futbolo bateliai. Nemėgstu trumpų šortų – man patinka ilgesni, galima jaustis laisviau. Daug vartininkų dabar mėgsta vilkėti marškinėlius ilgomis rankovėmis, o ant jų – dar vienus trumpomis rankovėmis.

„Scanpix“ nuotr./Gaboras Kiraly
„Scanpix“ nuotr./Gaboras Kiraly

Vartininkai yra įdomūs žmonės. Pamenu, kad žaidžiant su bosniais jų vartininkas Asmiras Begovičius tuo metu rungtyniavo „Chelsea“ komandoje, bet po rungtynių spaudžiant rankomis, mačiau, kad jo pirštinės yra skylėtos“, – stebėjosi E.Šetkus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Asmiras Begovičius
AFP/„Scanpix“ nuotr./Asmiras Begovičius

Nėra abejonių, kad Europos čempionate bus 11 metrų smūgių ir serijų per atkrintamąsias varžybas.

Pats lietuvis sykį Izraelio taurės varžybose yra atrėmęs net tris 11 metrų baudinius.

„Tai – dėl analizės. Kai galima tikėtis 11 metrų serijos, jau yra surinkta informacija apie žaidėjus, kur jie mėgsta smūgiuoti, tad jau būni nusprendęs į kurią pusę kristi, – kalbėjo E.Šetkus. – Tačiau realiai gerai smūgiuotą kamuolį atremti nuo 11 metrų žymės yra beveik be šansų. Dabar negali peržengti vartų linijos iki smūgio, tai dar sunkiau.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ernestas Šetkus
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ernestas Šetkus

Lietuvos rinktinės vartininkas pripažino turintis patarimą žaidėjui, kuris ateina prie 11 metrų žymės spirti kamuolio.

„Manau, kad sėkmingiausias smūgis būtų į vartų vidurį. Tikiesi, kad smūgis bus į vieną arba kitą pusę. Retai vartininkai pasilieka stovėti per vidurį. Pastaruoju metu vis daugiau žaidėjų smūgiuoja į vartų vidurį. Harry Kane'as taip smūgiuoja, Cristiano Ronaldo taip yra pelnęs įvartį man.

Vartininkas dažniausiai spėja kryptį ir krenta, nesiryždamas likti stovėti lyg klounas per vidurį", – juokėsi E.Šetkus.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:37:23

Video

26:24
07:19
07:55

15min metų knygų rinkimai

Ar žinai?

Esports namai

URBAN˙/

Sveikata

Tik prenumeratoriams
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką