J grupėje – pasaulio čempionai su Messi, paskutiniai žvaigždžių šokiai ir „Mazadona“

Pasaulio futbolo čempionatas vyks birželio 11 – liepos 19 dienomis, Kanadoje, JAV ir Meksikoje.

J grupės komandos žais Kanzas Sityje, Santa Klaroje ir Arlingtone (JAV).

Visas naujienas apie pasaulio futbolo čempionatą rasite čia.

Argentina

Pasaulio čempionai į planetos pirmenybes atvyksta su vienu tikslu – apginti trofėjų.

Argentiniečiai, iš viso stipriausiais pasaulyje tapę tris sykius, sieks prisijungti prie Italijos (1934 ir 1938 m.) ir Brazilijos (1958 ir 1962 m.), kurioms vienintelėms iki šiol buvo pavykę apginti čempionų titulus.

Be to, triumfo atveju, Argentina pasivytų Italiją ir Vokietiją bei pagal pasaulio čempionų taurių skaičių atsiliktų jau tik nuo penkiskart nugalėtojų brazilų.

Nuo 2021 m. visus įmanomus turnyrus (2021 ir 2024 m. Pietų Amerikos čempionatus, 2022 m. pasaulio čempionatą ir „Finalissima“, kurioje žaidžia Pietų Amerikos ir Europos čempionai) laimėję argentiniečiai savo nemąžtančias ambicijas pademonstravo ir atrankoje į planetos pirmenybes, kai bilietą į turnyrą užsitikrino iki jo likus dar 15 mėnesių, o galiausiai finišavo visus varžovus aplenkę bent 10 taškų skirtumu.

Atrankoje argentiniečiai dusyk įveikė ir amžiną varžovę Braziliją: iš pradžių triumfavo legendinėje brazilų „Maracana“, įrašydami jiems pirmą pralaimėjimą namuose per pasaulio čempionato atrankų istoriją, o vėliau sutriuškino ir namuose, pasiekdami didžiausią pergalę prieš šiaurinius kaimynus nuo 1963 metų.

Argentina į pasaulio čempionatą atsiveža net 17 pasaulio čempionų iš 2022-ųjų.

Dalis jų, kaip 27-erių Alexis MacAllisteris, 26-erių Julianas Alvarezas ar 25-erių Enzo Fernandezas žengė žingsnius į priekį ir turėtų atlikti dar svarbesnius vaidmenis nei Katare, bet didelė dalis Argentinos auksinių berniukų jau žengė į vėlyvąją savo karjeros stadiją ar net išgyvena karjeros saulėlydžius.

„Scanpix“ nuotr./Julianas Alvarezas

Ne išimtis ir ryškiausia Argentinos bei viso pasaulio žvaigždė Lionelis Messi, kuriam tai bus jau šeštas pasaulio čempionatas – jis kartu su portugalu Cristiano Ronaldo ir meksikiečiu Guillermo Ochoa turėtų pagerinti visų laikų rekordą.

L.Messi jau dabar yra sužaidęs daugiausiai mačų turnyro istorijoje (26), o su 13 pelnytų įvarčių nusileidžia tik Miroslavui Klose (16), Ronaldo (15) ir Gerdui Mulleriui (14).

„Scanpix“ nuotr./Lionelis Messi

Vis dėlto trejus metus veteranų rojumi vadinamoje JAV futbolo lygoje MLS praleidęs L.Messi veikiausiai jau nebus toks viską keičiantis žaidėjas kaip 2022-aisiais, tad jo bendravardžiui Lioneliui Scaloni teks ieškoti kitokio būdo nužygiuoti iki liepos 19-ąją „MetLife“ stadione numatyto finalo ir tapti vos antruoju treneriu po italo Vittorio Pozzo, kuriam pavyktų pasaulio čempionatą laimėti dusyk.

48-erių specialistui, prie savo šalies rinktinės vairo stovinčiam dar nuo 2018 metų, daugiausiai galvos skausmo turėtų kilti rikiuojant komandos gynybą, kurioje – žymūs, bet nebūtinai geriausios formos vardai.

„Scanpix“ nuotr./Lionelis Scaloni

Vis dėlto abejonių mažai – Argentina ir vėl yra mažame ryškiausių turnyro favoritų ratelyje ir niekas nenustebtų, jei L.Messi iškeltų pasaulio čempionų taurę dar kartą.

Austrija

Austrai į ryškiausią pasaulio futbolo sceną sugrįžta po 28 metų pertraukos – pastarąjį kartą joje Das Team buvo dar 1998-aisiais.

Į elitą austrus sugrąžino „gegenpresingo krikštatėvis“ Ralfas Rangnickas.

„Scanpix“ nuotr./Ralfas Rangnickas

2022-aisiais austrų rinktinės vairą perėmęs 67-erių vokietis pavertė šią komandą ir vienu maloniausių 2024 m. Europos pirmenybių siurprizu, kai Austrija grupių etape po kojomis paguldė net Nyderlandų rinktinę ir aplenkė Prancūziją, o atranką į 2026 m. pasaulio čempionatą austrai praskriejo laimėdami šešerias rungtynes iš aštuonerių ir iškovodami tiesioginį bilietą į Šiaurės Ameriką.

Maloniu akiai atakuojančiu stiliumi ir žaibiškomis kontratakomis žaidžianti komanda prieš dvejus metus skaudžiai nudegė aštuntfinalyje prieš Turkiją ir vis dar lieka be pergalės didžiųjų turnyrų atkrintamosiose nuo 1954 metų, tad šių metų turnyras atrodo kaip geriausia proga nutraukti šią ilgus dešimtmečius užsitęsusią sausrą.

Daugiausiai rungtynių (132) rinktinėje sužaidęs ir daugiausiai įvarčių (47) įmušęs 37-erių Marko Arnautovičius, ko gero, žaidžia paskutinį didelį turnyrą Austrijos nacionalinėje komandoje, kaip ir ryškiausia šalies futbolo ikona 33-erių Davidas Alaba, kaip tik atsisveikinęs su Madrido „Real“ po penkerių Ispanijos sostinėje praleistų metų.

„Scanpix“ nuotr./Davidas Alaba

Ne pirmą jaunystę išgyvena ir dar dvi kertinės austrų kolonos 32-ejų Marcelis Sabitzeris ir Michaelis Gregoritschas, o Miuncheno „Bayern“ atstovas Konradas Laimeris atrodo kaip tik pasiekęs savo piką – šiam gynėjui/saugui 29-eri.

Kada, jeigu ne dabar?

Alžyras

2014-aisiais būsimą pasaulio čempionę Vokietiją aštuntfinalyje net iki pratęsimo nusitempę alžyriečiai kitas dvejas planetos pirmenybes stebėjo tik per televizorius.

Visgi Afrikos atranką į pasaulio čempionatą su vos vienu suklupimu per 10 rungtynių įveikę dukart žemyno čempionai sugrįžta kupini ambicijų ir žinomų vardų futbolo pasaulyje.

Ryškiausiam pastarojo dešimtmečio Alžyro futbolo vardui 35-erių Riyadui Mahrezui tai bus antrasis pasaulio čempionatas ir galimybė galbūt skambiai atsisveikinti su rinktine.

„Scanpix“ nuotr./Riyadas Mahrezas

31-erių Dortmundo „Borussia“ gynėjas Ramy Bensebaini turėtų būti tvirtas Alžyro ramstis savo aikštėje pusėje.

Tuo tarpu kitoms alžyriečių žvaigždutėms viskas dar – tik priešakyje.

24-erių Rayanas Ait-Nouri praėjusiame sezone tapo svarbia figūra Pepo Guardiolos treniruotame „Manchester City“. „Wolfsburg“ puolėjas Mohamedas Amoura ką tik paminėjo 26-ąjį gimtadienį, bet jau spėjo sumušti 19 įvarčių rinktinėje, iš kurių 10 – atrankoje į šį pasaulio čempionatą.

O bene įdomiausia figūra Alžyro rinktinėje gali tapti 20-metis Ibrahimas Maza. Vokietijoje gimęs ir savo šalyje „Mazadona“ vadinamas Lėverkuzeno „Bayer“ puolėjas jau dabar vadinamas R.Mahrezo įpėdiniu ir pasižymi ne tik talentu, bet ir žaismingumu aikštėje, galinčiu sužavėti milijonus pasaulio čempionatą stebėsiančių akių.

„Scanpix“ nuotr./Ibrahimas Maza

Ramybės ir stabilumo „dykumų lapėms“ turėtų pridėti patyrusi galva šalia šoninės linijos. 62-ejų bosnis Vladimiras Petkovičius jau yra treniravęs Šveicariją 2018 m. pasaulio pirmenybėse, o Alžyro futbolo vadovai nesudvejojo bosnio ateitimi net po to, kai komanda sužaidė nuviliantį Afrikos čempionatą ir pasitraukė ketvirtfinalyje.

„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Petkovičius

Alžyriečiai gerai prisimena, kaip prieš ketverius metus jų didžiausias varžovas Marokas nužygiavo iki pusfinalio pasaulio čempionate.

Kodėl to paties negalėtų padaryti ir jie?

Jordanija

J grupės nykštukė Jordanija yra viena iš keturių pasaulio futbolo čempionate debiutuojančių šalių.

Artimųjų Rytų komanda tik 2004 metais pirmą kartą pateko į Azijos čempionatą, bet prieš kelerius metus jau šoko į žemyno elitą – 2023 m. pirmenybėse pusfinalyje sensacingai paguldė Pietų Korėją ir tik finale krito prieš Kataro rinktinę.

Visgi patriukšmauti Šiaurės Amerikoje bus gerokai sunkiau.

Vos du Jordanijos rinktinės žaidėjai žaidžia Europos klubuose ir tik vienas iš jų rungtyniauja vienoje iš penkių stipriausių lygų Senajame žemyne: rinktinės kapitonas Musa Al-Taamari atstovauja „Rennes“ (Prancūzija).

Kartu su atrankoje į pasaulio čempionatą žibėjusiu Ali Olwanu jie turėtų sudaryti pavojingiausių Jordanijos žaidėjų porą, nors neabejotinai kur kas daugiau krūvio teks šios šalies komandos gynybai ir vartininkui – grupėje su argentiniečiais, austrais ir alžyriečiais sunku tikėtis, kad Jordanija galėtų susikurti daug progų pasižymėti.

„Scanpix“ nuotr./Ali Olwanas

Jordanijos rinktinę treniruoja 55-erių marokietis Jamalas Sellami, 1998-aisiais pats rungtyniaudamas savo šalies rinktinėje patyręs, ką reiškia būti pasaulio čempionato dalimi.

Buvęs saugas bando diegti struktūruotą ir disciplinuotą žaidimo stilių, o jeigu auklėtiniai jį išgirs, J.Sellami neabejoja, kad Jordanija gali pakartoti ankstesnes didžiules pasaulio čempionatų sensacijas: Alžyro pergalę prieš Vokietiją 1982 m., Kamerūno triumfą prieš Argentiną 1990 m. arba Senegalo laimėjimą prieš Prancūziją 2002 m.

„Scanpix“ nuotr./Jamalas Sellami

„Šie rezultatai – mūsų sirgalių vilčių ir ambicijų šaltinis. Jie gali apie tai svajoti“, – prieš turnyrą sakė Jordanijos treneris.

Parengta pagal AP, „Sports Illustrated“ ir „Reuters“ publikacijas.