„Sūduvą“ pirmajame Čempionų lygos atrankos etape burtai suvedė su Talino „Flora“ iš Estijos. S.Širmelio vyrai rimtai prakaitavo estų tvirtovėje, tačiau galiausiai po 11 metrų baudinių serijos šoko pergalės šokį.
Vis tik tai buvo vienintelis džiaugsmas šiame europiniame kelyje. Antrajame etape „Sūduvos“ jau laukė sužeistas žvėris Tel Avivo „Maccabi“, prieš kurį sensacingai dar Vladimiro Čeburino vadovaujami Lietuvos čempionai dukart laimėjo pernai.
Šiemet vaizdas buvo visiškai kitoks – nė vieno smūgio į varžovų vartus iš žaidimo ir pralaimėjimas 0:3.
Iškritusi į Europos lygos atranką „Sūduva“ buvo suporuota su Kuopijo KuPS ekipa iš Suomijos. Ketvirtadienio vakarą būtent Suomijoje ir baigėsi marijampoliečių kelionė – pralaimėta 0:2.
– Treneri, apie rungtynes jau kalbėjote ankstesniame interviu, gal dabar tiesiog galėtumėte apžvelgti šios vasaros europinę kelionę, kokia ji buvo, ko joje pritrūko? – 15min paklausė S.Širmelio.
– Sunku pasakyti, nes vienu momentu varžovas mums buvo sunkiai įveikiamas – kalbu apie „Maccabi“, ten be jokių variantų. Kiti du, kurie pasitaikė, buvo, turbūt, panašaus pajėgumo. Aišku, KuPS kiek stipresnė komanda nei „Flora“, bet buvo mums įveikiamas varžovas.
Teko bendrauti Suomijoje su žmonėmis, kurie turėjo informacijos iš varžovų komandos vidaus, tai jie buvo labai pasitikintys savo jėgomis. Jie nedaug sukuria progų ir savo čempionate, bet tas, kurias sukuria, jomis sugeba pasinaudoti. Nereikėjo net progos pirmo įvarčio atveju. Pirma pusprogė – įvartis. Buvo labai svarbu, kas įmuš pirmąjį įvartį, čia, manau, jis ir buvo lemtingas, nes tada reikia labiau atsidaryti, lėkti į priekį, o varžovai kontratakose labai pavojingi. Tada jie pasinaudojo standartine padėtimi, tai irgi jų ginklas.
Tokia ta kelionė... Ji baigėsi, bet manau, kad galėjo šiek tiek ilgiau tęstis.
– Kokios buvo komandos ambicijos, kai į ją atvykote, kaip arti jų įgyvendinimo buvote?
– Nežinau, jos man nebuvo konkrečiai įvardintos. Aišku, kad neturėtų būti niekada žemesnės nei buvo prieš tai. Kaip čia dabar vertint... Žingsniu žemiau mes, ne atkrintamajame etape.
– Ketvirtadienį į aikštę metėte ir naujoką argentinietį Nicolasą Gorobsovą. Kokį įspūdį jis palieka treniruotėse, kokį paliko aikštėje?
Tokia ta kelionė... Ji baigėsi, bet manau, kad galėjo šiek tiek ilgiau tęstis
– Situacija verčia tai daryti, nes tos pozicijos žaidėjas mums labai reikalingas. Čia buvo toks patikrinimas jo, nors informacijos apie jį turime daug. Reikės laiko įsivažiuoti, problema buvo ta, kad jis truputį jautė kojos skausmu, kai gavo krūvį, dar ta dirbtinė aikštė kažkiek pridėjo ir jis nebaigė rungtynių.
Ne dėl to, kad trauma būtų rimta, bet paprasčiausiai reikia galvoti ir apie ateitį. Pamatėm, kad jis turi ir dispečerio savybių, yra kovingas aikštėje. Šeštas numeris turėtų būti komandos smegenys. Jei tai pavyks patvirtinti su juo – bus gerai.
– Ar galima teigti, kad šios „Sūduvos“ didžiausias trūkumas buvo kūrybos stygius aikštės viduryje?
– Manau, kad taip. Kūryba, aišku, didele dalimi priklauso nuo to, ką tau leidžia varžovas. Suomiai ne tik mums neleido, bet ant popieriaus stipriausias varžovas jiems buvo Bratislavos „Slovan“. Ši komanda ir mūsų, ir KuPS biudžetą viršija kelis ar keliolika kartų, bet ir „Slovan“ ne ką daugiau sukūrė prie suomių vartų. Kūrybos ir jiems pritrūko, nors ten žaidėjų su patirtimi, su gera mokykla tikrai yra.
– Semiras Kerla po rungtynių su „Maccabi“ kolegai iš delfi sakė, kad komandoje kažkas yra negerai, kad kažkas turi keistis. Kaip jūs reaguojate į tokius pasisakymus ir ar išvis į juos reaguojate?
– Atvirai pasakius, labai menkai. Kiekvienas turi teisę reikšti savo nuomonę. Yra komandų, kurios mažiau demokratiškos ir ten žaidėjai nuomonę gali reikšti tik klubo tinklapyje, pas mus to nėra. Manau, kad tie pokyčiai, kurie reikalingi padaryti, yra klubo vadovybės prerogatyva.
Esu tris mėnesius komandoje, todėl apie kažkokius įkvėpimus ir išsikvėpimus ne man kalbėti
– Į komandą atėjote šiemet, kiek jau yra įgyvendinama jūsų filosofija, kiek iki jos trūksta, ar bus dar pokyčių šį sezoną?
– Na, kad čia kažkokių mano daug idėjų yra, tai tikrai ne. Labai pavojinga keisti komandą, kuri ketverius metus žaidžia vienaip. Galiu pasakyti, kad daug kas yra ne taip, kaip aš matyčiau, nes 3-5-2 nėra mano mėgstama schema.
Čia drastiškų pakeitimų daryti nėra kaip, nes komanda formuota būtent šiai schemai, žaidėjai pripratę. Būtų labai didelis laužymas tradicijų žaidybinių, vos ne gyvenimo būdo laužymas. Ne laikas daryti tokius revoliucinius žygius. Reikia baigti šį sezoną sėkmingai ir tiek.
Ne laikas daryti tokius revoliucinius žygius
– Daug kalbama apie tą pertrauką A lygoje, kuri tęsiasi ilgiau nei mėnesį. Ar ji buvo jums naudinga, ar gal kažkiek per tą laiką pametėte žaidybinį ritmą?
– Gali būti du atsakymai... Jei lygos rungtynės, kaip vyks ir toliau, vyktų tokiu pačiu tempu, tai jos visiškai nualina žaidėjus šitoje nelengvoje situacijoje, nes komanda nėra gerai pasiruošusi, o rungtynės žaidžiamos kas penktą dieną. Buvome priėję ir tokią kritinę ribą. Aišku, būtų geriau gal ritmo nepamesti žaidžiant oficialias rungtynes, bet ne tokiu tempu.
– Dar viena vyraujanti nuomonė tokia, kad „Sūduva“ po ankstesnių sėkmingų žygių kiek išsikvėpė, ar sutinkate su tuo?
– Nemanau, kad žaidėjai praradę kažkokią motyvaciją eiti toliau, bet čia, turbūt, ne man vertint. Esu tris mėnesius komandoje, todėl apie kažkokius įkvėpimus ir išsikvėpimus ne man kalbėti.
