Dabar populiaru
Publikuota: 2020 birželio 8d. 14:03

LFF prezidento rinkimų intriga: kandidatai, favoritai, galimybės ir perspektyvos

Liepos pabaigoje LFF turės naują prezidentą
15min koliažas / Liepos pabaigoje LFF turės naują prezidentą

Lietuvos futbolas turi progą pakeisti veidą. Liepos pabaigoje LFF grietinėlė rinksis į rinkiminę konferenciją, kurios metu bus išrinktas naujasis federacijos prezidentas. Rinkiminės kampanijos startas bus duotas dar tik po kelių savaičių, tačiau kai kurie funkcionieriai apie savo ambicijas tapti Stadiono gatvės 2-uoju numeriu pažymėto žalio namo šeimininkais paskubėjo pranešti gerokai anksčiau. 15min žvelgia į LFF prezidento rinkimų dėlionę ir svarsto, kokių – esminių ar kosmetinių – permainų galime tikėtis?

Pokyčiais nekvepia?

Ilgų eilių renkant LFF prezidentą niekada nebūdavo. Panašu, kad jos nenusidrieks ir šiemet. Federacijos šeimininkai, kad ir kas jie bebūtų, susitvarkydavo reikalus ir išsigrynindavo kandidatus dar iki pradedant kristi balsams į urną.

Net kai prieš praėjusios kadencijos rinkimus futbolo kuluaruose kilo sujudimas apie savo ambicijas užimti postą paskelbus trims pretendentams, galiausiai viskas baigėsi šnipštu: į sostą įsėdo senosios sistemos šalininkų kandidatas Edvinas Eimontas, Vilniaus atstovas Benas Renatas Baltusis gavo vos penkis balsus iš 79, o skambiai iš pradžių apie futbolo skaudulius ir permainas kalbėjęs verslininkas Raimondas Karpavičius baltą vėliavą iškėlė dar prieš rinkimus, užleisdamas laisvą kelią iš galinės eilės šeimininkauti federacijoje pradėjusiam Tauragės verslininkui Arūnui Pukeliui.

Praėjo puspenktų metų, o situacija Lietuvos futbole išlieka status quo. Dabartinės LFF valdžios kandidatas bus ryškus rinkimų kovos favoritas, sostinės atstovas mėgins jam sudaryti simbolinę konkurenciją, o rinkimų horizonte galintis pasirodyti trečias dalyvis galbūt kiek ir kelia nerimą dabartiniams funkcionieriams, tačiau vargu ar sugebės įgyti tiek įtakos, kad įstengtų perlaužti valdžios svertus naujam proveržiui.

LFF prezidentai
Nr. Laikotarpis Prezidentas
1. 1992-1999 Vytautas Dirmeikis
2. 1999 Vytautas Zimnickas (laikinai)
3. 2000-2012 Liutauras Varanavičius
4. 2012-2016 Julius Kvedaras
5. 2016-2017 Edvinas Eimontas
6. 2017 Vidmantas Butkevičius (laikinai)
7. nuo 2017 Tomas Danilevičius

Pirmas manevrą atliko Vilnius

Birželio 30-ąją LFF vykdomasis komitetas rengs posėdį, kurio metu bus nustatytos visos būsimos rinkiminės konferencijos gairės. Jame bus pasirinkta ir tiksli konferencijos data, bet, LFF generalinio sekretoriaus Edgaro Stankevičiaus teigimu, naująjį prezidentą federacija tikrai turėtų turėti dar iki liepos pabaigos.

Kol kas apie ketinimus dalyvauti rinkimų kovoje yra viešai pasisakę tik du atstovai – Vilniaus regiono futbolo sąjungos (VRFS) prezidentas Paulius Malžinskas ir dabartinis LFF prezidentas Tomas Danilevičius.

P.Malžinskas apie norą užimti karštą kėdę prakalbo dar kovo 4-ąją, futbolo visuomenei išplatinęs viešą laišką. Pastaraisiais metais vilnietis tapo bene aršiausiu dabartinės valdžios kritiku ir už lojalumo stoką ir kritiškus pasisakymus Vykdomojo komiteto narių adresu jau sulaukė kelių skausmingų sprigtų. Iš pradžių P.Malžinskas buvo pašalintas iš Vykdomojo komiteto, o neseniai sulaukė ir niukso tarptautinėje arenoje – neteko UEFA inspektoriaus pareigų.

Pagrindiniai P.Malžinsko siūlomi pokyčiai – platesnis visos futbolo bendruomenės ir visuomenės įtraukimas į LFF valdymą, didesnis LFF narių skaičius, tiesioginis Lietuvoje veikiančių futbolo klubų įtraukimas į sprendimų priėmimus, aukšti skaidrumo, atvirumo ir etikos standartai.

„Puikiai suprantame ir realiai vertiname situaciją, tačiau VRFS nariai dar praėjusių metų rugpjūtį vykusiame neeiliniame visuotiniame susirinkime ryžtingai pasisakė siekti esminių uždaros LFF valdymo struktūros permainų, o kandidatūros kėlimas ir dalyvavimas rinkimuose yra vienas iš būdų pateikti konkrečius pasiūlymus ir siekti pokyčių“, – teigė P.Malžinskas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Paulius Malžinskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Paulius Malžinskas

Už akių užbėgęs prezidentas

Dėl P.Malžinsko situacija paprasta – jo kandidatūrą nusprendė iškelti Vilniaus regiono futbolo sąjunga (VRFS). Tuo tarpu praėjusį penktadienį spaudos konferencijoje nuskambėjęs viešas T.Danilevičiaus prisipažinimas apie ketinimus likti poste nenustebino, bet buvo kiek netikėtas.

Kandidatūras į LFF prezidento postą gali teikti tik nariai – 8 šakinės ir 10 regioninių asociacijų. Rezultatyviausias visų laikų Lietuvos rinktinės futbolininkas drąsiai užsiminė, jog norėtų likti poste, nors viešai nė vienas iš šių narių palaikymo klaipėdiečiui nėra deklaravęs.

Visgi toks T.Danilevičiaus užtikrintumas nestebina – 15min žiniomis, praėjusį trečiadienį teikti T.Danilevičiaus kandidatūrą panoro Teisėjų asociacija, kuriai vadovauja Sergejus Sliva.

Suprasti akimirksniu

  • Prezidentą renka Konferencija ketverių metų laikotarpiui.
  • Prezidentas gali būti išrinktas kitai (-oms) kadencijai (-oms), tačiau ne daugiau kaip trims kadencijoms iš viso.
  • Tik LFF nariai gali siūlyti kandidatus į prezidento pareigas. Nariai privalo raštu generaliniam sekretoriui pateikti informaciją apie siūlomą kandidatą, nurodant jo vardą bei pavardę, likus bent 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų iki Konferencijos. Generalinis sekretoriatas informuoja LFF narius, paskelbdamas siūlomų kandidatų pavardes, likus ne mažiau kaip 7 (septynioms) dienoms iki Konferencijos.
  • LFF narėmis yra 8 šakinės (teisėjų, vaikų ir jaunių, salės futbolo, masinio futbolo, moterų futbolo, futbolo trenerių rengimo, klubų asociacijos, žaidėjų) ir 10 regioninių asociacijų. Vaikų ir jaunių futbolo asociacija šiuo metu yra suspenduota.
  • Kiekvienas narys į Konferenciją siunčia penkis delegatus, kurie turi po vieną balsą.
  • Išrinktu į LFF prezidento pareigas laikomas tas kandidatas, kuris pirmajame rate gavo daugiau kaip pusę visų Konferencijoje balsavusių delegatų balsų.
  • Jeigu pirmame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, nedelsiant rengiamas pakartotinis balsavimas (antras balsavimo ratas) dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiausia balsų. Kandidatams surinkus vienodą skaičių balsų, dėl jų rengiamas pakartotinis balsavimas.
  • Jeigu pirmame rate dalyvavo vienas kandidatas ir jis negavo reikiamo balsų skaičiaus, ne vėliau kaip po dviejų mėnesio rengiami pakartotiniai rinkimai. Iki šių pakartotinių rinkimų prasitęsia esamo prezidento įgaliojimai.

LFF prezidento pareigas T.Danilevičius eina nuo 2017-ųjų rugsėjo, kai konferencijoje surinko 82 balsus iš 87 ir pakeitė ginklus anksčiau laiko sudėjusį ir mūšį dėl įtakos LFF viršūnėje pralaimėjusį E.Eimontą.

„Eisiu į savo pirmąją kadenciją. Dabar labai populiaru žaisti pusantro rato. Pusę rato jau sužaidžiau, dabar lieka kitas ratas, – šypsodamasis žinią apie siekį ir toliau vadovauti LFF, pranešė T.Danilevičius. – Pirmieji dveji metai buvo nelengvi – tai nepilna kadencija. Turint pilną kadenciją galima visiškai kitaip planuoti savo darbus, pareigas, atsakomybes ir strategijas. Kai perėmiau prezidento pareigas, LFF strategija jau buvo patvirtinta. Didžiąją dalį jos mes įgyvendinome. Dabar manau, jog federacijai yra reikalinga nauja strategija, reikalingas naujas požiūris ir vystymo planas. Jau 8–9 mėnesius dirbame su UEFA, generaliniu sekretoriumi ir įvairiais departamentais dėl naujos strategijos sukūrimo.“

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Tomas Danilevičius
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Tomas Danilevičius

X faktorius

Iš pirmo žvilgsnio T.Danilevičius ne tik turi geriausias startines pozicijas, bet ir yra ryškus būsimų lenktynių favoritas. Visgi šioje kovoje viskas galėtų pasikeisti iš esmės, jei į kovą nuspręstų įsijungti X faktorius.

Realiausia, kad tuo X faktoriumi galėtų tapti buvęs T.Danilevičiaus draugas Lietuvos rinktinėje Deividas Šemberas.

Nors Lietuvos žiniasklaidoje ir futbolo visuomenėje LFF prezidento rinkimai kas kartą sulaukia nemažo šurmulio, derėtų atkreipti dėmesį, jog po pastarojo įstatų pakeitimo 2017-aisiais prezidento pareigoms yra telikęs tik simbolinis ir reprezentacinis statusas.

Tai reiškia, kad visos valdžios virvelės priklauso Vykdomojo komiteto lyderiams, tad ir prezidento kėdę jie gali stumdyti kaip panorėję.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arūnas Pukelis ir Žydrūnas Buzas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arūnas Pukelis ir Žydrūnas Buzas

Verta paminėti, jog šiuo metu įtakingiausi Vykdomajame komitete yra tvirtą kumštį subūrę vaivorykštės spalvų biografijų verslininkai A.Pukelis, Žydrūnas Buzas, Nemunas Dagilis ir Mindaugas Bondauskis. Jiems D.Šembero kandidatūra netgi gali atrodyti patrauklesnė nei T.Danilevičiaus dėl kelių priežasčių.

Pirmiausia – D.Šembero kompetencija užimti šias pareigas neabejoja niekas. Vienas geriausių visų laikų šalies futbolininkų buvo didžiulis autoritetas aikštėje, toks liko ir baigęs karjerą. Kurį laiką legendinis žalgirietis ėjo A lygos prezidento pareigas, bet iš jų pasitraukė prasidėjus trinčiai su direktoriumi Rimvydu Čekavičiumi. Iš pradžių A lygą paliko R.Čekavičius, o netrukus ginklus sudėjo ir pats D.Šemberas.

Baigęs šį etapą, vilnietis pradėjo krimsti mokslus UEFA vadybos mokymuose ir niekada neslėpė noro efektyviai panaudoti žinias bei patirtį LFF.

Prieš dvejus metus LFF jau buvo pakvietusi D.Šemberą rengti naują šalies apskričių darbo strategiją.

D.Šemberas yra vienas artimiausių N.Dagilio bičiulių, reguliariai su juo leidžią laiką teniso korte ir galima tik prisiminti, kad būdamas A lygos prezidentu nesunkiai prisikvietė verslininką paremti tuo metu elitinėje lygoje žaidusį Utenos „Utenį“.

Ši draugystė taip pat galėtų plačiau atverti duris į svarbiausią postą, jei pats žalgirietis to panorėtų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Deividas Šemberas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Deividas Šemberas

Didžiausias klausimas – ar D.Šemberas pats to nori?

Kai prieš keletą savaičių jis skambiai pasitraukė iš Vilniaus „Žalgirio“ sporto operacijų direktoriaus pareigų, Lietuvos futbolo visuomenė suūžė tarsi bičių avilys ir dėl šio sprendimo stipriai sugėlė klubo šeimininkę Vilmą Venslovaitienę.

15min žiniomis, konfliktas tarp legendinio futbolininko ir klubo savininkės brendo jau kurį laiką, nes V.Venslovaitienė visiškai nesidalijo atsakomybėmis – tiek kalbant apie strateginius sprendimus, tiek apie sudėties formavimą.

Bambagyslės nukirpimas su jaunystės laikų klubu tarsi simbolizuoja, kad D.Šemberas gali pradėti dairytis į dar aukštesnius kalnus.

15min paklaustas, ar po išsiskyrimo su „Žalgiriu“ negalvoja apie LFF prezidento postą, D.Šemberas teigė, jog tokios ambicijos šiuo metu neturi.

Visgi tikėtina, kad situacija artimiausiu metu gali pasikeisti, ypač jeigu futbolininkas sulauktų palaikymo ir raginimo.

Net keli šaltiniai lietuviško futbolo kuluaruose patvirtino, kad D.Šemberas gana aktyviai zonduoja esamą situaciją ir galima daryti prielaidą, kad priimtų šį iššūkį tik tokiu atveju, jei turėtų visišką palaikymą ir būtų garantuotas dėl savo pergalės.

Po penktadienį nuskambėjusio T.Danilevičiaus pranešimo, tokia perspektyva atrodo mažiau tikėtina, tačiau klaustukų išlieka. Kaip žinia, T.Danilevičių į federaciją pakvietė jo svainis Nerijus Dunauskas, tačiau per pastaruosius dvejus metus jo svoris LFF būstinėje smarkiai sumenko ir iš generalinio sekretoriaus pareigų jis buvo nuleistas į Futbolo trenerių rengimo asociacijos vadovus.

Sauliaus Čirbos/LFF nuotr./Edvinas Eimontas, Tomas Danilevičius ir Nerijus Dunauskas
Sauliaus Čirbos/LFF nuotr./Edvinas Eimontas, Tomas Danilevičius ir Nerijus Dunauskas

T.Danilevičiaus kandidatūrą iškėlusios Teisėjų asociacijos prezidentas S.Sliva pastaruoju metu LFF valdžiai taip pat negailėjo kritikos, nes ši be jo vadovaujamo organo žinios kreipėsi į UEFA ir paprašė atimti iš P.Malžinsko inspektoriaus postą.

Tiek S.Sliva, tiek N.Dunauskas priklauso dar nuo Juliaus Kvedaro prezidentavimo laikų federacijoje pirmaisiais smuikais griežusiam Kauno blokui, tačiau atėjus A.Pukeliui ir bendražygiams jų raumenys yra stipriai sulysę.

Jei ši trintis per keletą artimiausių savaičių sustiprėtų, ypač LFF renkantis naują aprangos gamintoją, LFF prezidento lenktynių finiše galėtume išvysti intriguojančią buvusių rinktinės žvaigždžių ir neblogų bičiulių – D.Šembero ir T.Danilevičiaus – kaktomušą.

„Facebook“ nuotr./Deividas Šemberas ir Tomas Danilevičius
„Facebook“ nuotr./Deividas Šemberas ir Tomas Danilevičius

Rizikingas statymas

Vis dėlto rinkti pasitikėjimo balsus D.Šemberui gali būti nelengva. 41-erių vilnietis principingu charakteriu garsėjo futbolo aikštėje, toks liko ir pakabinęs sportinius batelius ant vinies.

Jis ne kartą yra viešai kalbėjęs apie Lietuvos futbolo skaudulius ir dar visai neseniai aštriai kritikavo LFF valdymo sistemą.

D.Šembero nuomone, didžiausias sprendžiamasis balsas turėtų priklausyti klubams, o tokios idėjos dabartinei LFF valdžiai akivaizdžiai yra nepriimtinos.

Galime tik prisiminti, kad panašia linkme naują įstatų projektą mėginęs kreipti E.Eimontas buvo tą pačią akimirką išmestas per galines federacijos duris.

Taigi statyti ant D.Šembero kortos LFF senbuviams gali būti rizikinga, nes anksčiau ar vėliau šie sopuliai bus pradėti krapštyti, o tuomet viskas veikiausiai baigtųsi nauju permainų gaisru.

Ankstesni darbai A lygoje ir „Žalgiryje“ aiškiai signalizuoja, kad inteligentiškas vilnietis yra linkęs tuoj pat principingai padėti tašką, jeigu jam kaišiojami pagaliai ir trukdoma dirbti pagal turimą viziją.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Deividas Šemberas, Artūras Krukis, Arūnas Pukelis, Žydrūnas Buzas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Deividas Šemberas, Artūras Krukis, Arūnas Pukelis, Žydrūnas Buzas

Žvelgiant iš šio požiūrio taško, kur kas saugiau būtų rinktis T.Danilevičių, kuris yra žymiai lankstesnis, nuosaikesnis, ne toks principingas ir kur kas labiau orientuotas į užsienio politiką bei LFF atstovavimą tarptautiniame bare, nei į vidinių šalies futbolo problemų sprendimą.

Triušis iš skrybėlės

Rinkiminėje kovoje įmanomas ir dar vienas scenarijus. Gali būti, kad kuri nors asociacija nuspręs ištraukti triušį iš skrybėlės ir iškels netikėtą kandidatą, kaip prieš ketverius metus buvo su Klaipėdos palaikymą turėjusiu R.Karpavičiumi.

Tąkart reformatoriumi prisistačiusį verslininką palaikė ne tik buvę rinktinės senbuviai Valdas Ivanauskas ir Arūnas Šuika, bet ir visuomenės veikėjai: advokatas Česlavas Okinčicas bei politologas Laurynas Kasčiūnas.

Praėjusių metų pabaigoje kovą su klastinga liga pralaimėjęs R.Karpavičius iš pradžių drąsiai kalbėjo apie šalia savo namų rastus baltus balandžius nusuktomis galvomis ir apie tai, jog pranešęs apie ketinimus iš karto sulaukė Kauno daktarų, „Kamuolinių“ gaujų atstovų grasinimų, tačiau visi šie pareiškimai baigėsi mįslingu ir staigiu atsitraukimu, kai rinkimuose iniciatyvą rodyti ir šaškes ant LFF lentos stumdyti pradėjo A.Pukelis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Raimondas Karpavičius su savo komanda.
Luko Balandžio / 15min nuotr./Raimondas Karpavičius su savo komanda.

Taigi tikėtina, kad ir būsimuose LFF rinkimuose staigiai iš cilindro ištrauktas netikėtas zuikis sensacija netaptų ir būtų taip pat greitai sukištas į tą pačią kepurę.

Generalinis sekretorius liks poste?

Pagal naujuosius LFF įstatus daugiausia galių yra sutelkta į LFF Vykdomojo komiteto skiriamo generalinio sekretoriaus rankas. Labai tikėtina, kad dvejus pastaruosius metus šias pareigas einantis E.Stankevičius liks poste net ir prapūtus rinkiminiam vajui.

Apie tai, jog norėtų tęsti pradėtus darbus, 32 metų kaunietis užsiminė ir 15min.

„Apie pavargimą ir krūvius nekalbėsiu, nes einant šias pareigas darbo tikrai užtenka. Visgi norėčiau dirbti toliau. Asmeninių ir profesinių ambicijų turiu, tačiau viskas paaiškės per rinkimus. Kol kas klaustukų yra daug, visos kandidatų į prezidentus pavardės taip pat kol kas nėra žinomos. Kai jos paaiškės, tada ir spręsime bei kalbėsimės – ar tai bus Tomas, ar Paulius, ar dar kažkuris konkurentas. Situacija paprasta – generalinį sekretorių skiria ir atleidžia Vykdomasis komitetas“, – apie perspektyvas likti pareigose 15min kalbėjo LFF generalinis sekretorius.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Edgaras Stankevičius
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Edgaras Stankevičius

15min šaltinių teigimu, labai tikėtina, kad Vykdomojo komiteto galingųjų pasitikėjimą įgavęs E.Stankevičius šias pareigas išlaikytų tiek toliau vadovaujant T.Danilevičiui, tiek vairą perėmus D.Šemberui. Esą neoficialioje aplinkoje E.Stankevičius netgi yra prasitaręs, kad jam būtų įdomu dirbti su D.Šemberu.

Bendraudamas su 15min LFF generalinis sekretorius taip pat neslėpė, kad nusitaikiusiųjų į LFF prezidento postą asmenų sąrašas artimiausiu metu turėtų pailgėti.

„Manau, kad kandidatų bus tikrai ne vienas ir ne du“, – svarstė E.Stankevičius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

30 geriausių restoranų

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką