Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 25, 13:22

Lietuviška šachmatų partija Kroatijos futbolo lentoje

Šachmatams neabejingo Lietuvos futbolo didmeistrio ir Kroatijos populiariausio klubo sąjunga, panašu, kad buvo užrašyta žvaigždėse.
Mindaugas Nikoličius ir Valdas Dambrauskas Tik 15min
Mindaugas Nikoličius ir Valdas Dambrauskas / 15min paveikslas

Tarptautinės šachmatų federacijos (FIDE) protokoluose nesunkai galima rasti Valdo Dambrausko pavardę su 2014-ųjų gegužę užfiksuotu rekordiniu 1749 Elo reitingu.

Sėsti prie lentos ir analizuoti partijų debiutus 45-erių metų pakruojiškiui tenka vis rečiau, tačiau simboliška, jog geriausias Lietuvos futbolo treneris dirba šalyje, kurios herbą puošia raudonai baltas šachmatinis skydas.

Pagal senovinę legendą, kroatų karalius Svetoslavas Suronja X a. su Venecijos dožu Pjetru II sužaidė šachmatų partiją, o laimėjęs ją gavo teisę valdyti Dalmatijos miestus.

Didžiausiame šio istorinio Adrijos jūros regiono mieste Splite istoriją kuriantis V.Dambrauskas ketvirtadienį sužais vieną svarbiausių karjeros partijų – jo treniruojamas „Hajduk“ Kroatijos taurės finale kausis su „Rijeka“.

HNK Hajduk Split nuotr./Valdas Dambrauskas
HNK Hajduk Split nuotr./Valdas Dambrauskas

Vieta nugalėtojų nuotraukai

Žilų vešlių poilgių plaukų Franjo yra ilgametis Splito „Poljud“ stadiono gidas.

Vos įžengus į pirmą koridorių kroatas išdidžiai rodo sieną, kurioje išvardinti „Hajduk“ ekipos laimėjimai.

9 Jugoslavijos čempionų titulai, 9 Jugoslavijos taurės, 6 Kroatijos pirmenybių aukso medaliai ir 6 šalies taurės.

– Ketvirtadienį šią sieną turėsite perdažyti? – šypteliu savo asmeniniam gidui.

– Žinoma. Esu net specialiai tam palikęs vietą. Kaip ir nuotraukai ant sienos, kurioje įrėmintos visos „Hajduk“ trofėjus laimėjusios komandos. Neabejoju, kad laimėsime.

Taurėmis, medaliais, istoriniais marškinėliais ir nuotraukomis nusėtame klubo muziejuje lietuviškų akcentų kol kas nėra daug, bet jų tikrai netrukus atsiras.

Bent jau Franjo tuo neabejoja.

Supratęs, kad turi reikalų su svečiu iš Lietuvos, gidas tuoj pat mane veda į įspūdingą „Hajduk“ jaunimo komandų trofėjų kambarį ir primygtinai siūlo atkreipti dėmesį į vieną šviežiausių trofėjų.

„Jį gavome už sėkmingą pasirodymą UEFA Jaunimo lygoje, kur „Hajduk“ pateko į atkrintamąsias ir tik po baudinių šešioliktfinalyje nusileido Madrido „Atletico“, kuris vėliau nužingsniavo iki pusfinalio. Jaunimo komandos lyderis yra amerikietis su lietuviškom šaknim Rokas Pukštas. Jo tėtis buvęs maratonininkas net dalyvavo olimpinėse žaidynėse“, – bando nustebinti Franjo.

„Hajduk“ klubo nuotr./Rokas Pukštas su „Hajduk“ vadovais
„Hajduk“ klubo nuotr./Rokas Pukštas su „Hajduk“ vadovais

„Hajduk“ visada buvo didžiausia Kroatijos futbolo talentų kalvė, kurioje žaisti nori kiekvienas šalies berniukas, bet pagrindinės komandos trofėjų lentyna jau gerokai apdengta laiko dulkėmis.

Kroatijos čempionu „Hajduk“ pastarąjį kartą tapo 2005-aisiais, Rabuzino saule – šalies taurės trofėjumi, pavadintu kroatų naivizmo dailininko Ivano Rabuzino garbei – Splitas džiaugėsi 2013-aisiais.

Tuo metu komandai vadovavo Igoras Tudoras – legendinis iš Splito kilęs kroatų rinktinės gynėjas, didžiąją savo karjeros dalį praleidęs „Hajduk“ ir Turino „Juventus“ klubuose, o šiuo metu treniruojantis „Serie A“ komandą iš Veronos.

Mano laisvalaikio marškinėliai su italų futbolo legenda Andrea Pirlo „Poljud“ stadiono sielai kelia šypseną.

„Pirlo buvo nuostabus menininkas aikštėje ir siaubingas treneris. Įdomiausia, kad I.Tudoras irgi buvo laikomas labai perspektyviu specialistu, bet tapo A.Pirlo asistentu „Juventus“ komandoje ir visiškai sudegė. Turino klubas liko tik ketvirtas, tad dabar, kai Igoras sugrįžta į Splitą, vietiniai klube nuolat patraukia jį per dantį, kad yra vienas tų, kurie nuvarė legendinę italų komandą“, – linksmą istoriją apie klubo simbolį pasakoja gidas.

Tvirtą nuomonę Franjo turi ir apie dabartinį „Hajduk“ vairininką.

„Dambrauskas yra geriausia, kas šiam klubui nutiko per keletą pastarųjų metų. Matėme, kaip gerai jis tvarkėsi su kukliu „Gorica“ klubu, o vėliau sėkmingai dirbo ir Bulgarijoje. Kai į Splitą atvyko Mindaugas Nikoličius, slapta galvojau, kad galbūt jis pasikvies ir Dambrauską. Taip ir buvo, viskas suveikė. Puikus treneris ir žmogus“, – pasakojo ilgametis „Hajduk“ darbuotojas.

„HNK Hajduk Split“ nuotr./Valdas Dambrauskas ir Mindaugas Nikoličius
„HNK Hajduk Split“ nuotr./Valdas Dambrauskas ir Mindaugas Nikoličius

Lietuviai, kuriais tiki

„Valdas keičia „Hajduk“ mentalitetą. Jis šiemet buvo tas, kuris bene labiausiai tikėjo, jog Splitas gali laimėti abu trofėjus, nors miestas apie dideles pergales pastaruoju metu buvo pamiršęs“, – 15min pasakojo netikėtai prie „Poljud“ stadiono sutiktas Justinas Gasiūnas.

37-erių specialisto raktų pakabuką puošia miniatiūrinės vartininko pirštinės. Kaip ir V.Dambrauskas, svarbiausius karjeros žingsnius jonaviškis žengė Jungtinėje Karalystėje, kur buvo „Brentford“ ir „Brighton & Hove Albion“ akademijų treneris. Vėliau jis trejus metus plušėjo su Lietuvos rinktinės vartininkais, kol 2021-ųjų lapkritį sulaukė V.Dambrausko kvietimo atvykti į Splitą.

„Pasikviečiau jį, nes yra aukščiausio lygio specialistas, kokius Lietuvoje galime suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Tokiuose klubuose kaip „Ludogorec“ ar „Hajduk“ vien „dėl draugystės“ nepadirbsi“, – įsitikinęs V.Dambrauskas.

Be J.Gasiūno, Dalmatijos sostinėje su V.Dambrausku dirba ir ištikimiausias jo ginklanešys Marius Skinderis, kuris geriausiam šalies treneriui talkino ir per jo sėkmingą karjeros etapą Rygoje, ir bandant išlaviruoti bulgariškuose futbolo labirintuose.

„HNK Hajduk Split“ nuotr./Valdas Dambrauskas
„HNK Hajduk Split“ nuotr./Valdas Dambrauskas

„Hajduk“ trenerių štabas – tarptautinis. Be lietuvių, jam priklauso asistentas bosnis Mislavas Karoglanas, fiziniu rengimu rūpinasi vietos specialistas Šime Veršičius, o įvairiausius statistinius ir fizinius duomenis analizuojančiam departamentui vadovauja škotas Ianas Collas.

Ir, žinoma, M.Nikoličius – talentingiausias visų laikų Lietuvos futbolo vadybininkas, padėjęs tautiečiams išplaukti į kur kas platesnius tarptautinius vandenis.

38-erių iš Nidos kilęs M.Nikoličius jau dirbdamas Lietuvoje įrodinėjo, kad sugeba talentingai žaisti gyvą „Footbal Manager“ turėdamas ypač ribotus resursus.

Kai jis nusprendė perkrauti karjerą ir priėmė kroatišką „Gorica“ iššūkį, lietuvio talentas atsiskleidė naujomis spalvomis – paaiškėjo, kad kukli Zagrebo apylinkių komanda gali konkuruoti su keturiais Kroatijos futbolo banginiais netgi turėdama kelis kartus plonesnę piniginę.

„HNK Gorica“ nuotr./Mindaugas Nikoličius ir Valdas Dambrauskas
„HNK Gorica“ nuotr./Mindaugas Nikoličius ir Valdas Dambrauskas

Lietuvoje nedaug kas žino, kad kelią į Kroatiją M.Nikoličiui padėjo nutiesti lažybų bendrovės „TOP Sport“ savininkas Gintaras Staniulis. Buvęs krepšininkas ne vienerius metus rėmė Vilniaus „Žalgirio“ klubą, kai jame dirbo M.Nikoličius, ir sutiko su juo nerti į dar vieną avantiūrą bei buvo tapęs vienu didžiausių „Gorica“ akcininkų.

Bet negailestingame futbolo pasaulyje pirmenybę dažniausiai turi didesnis žvėris.

Kai populiariausio Kroatijos klubo Splito „Hajduk“ naujasis prezidentas Lukša Jakobušičius geriausiu HNL lygos sporto direktoriumi išrinktam M.Nikoličiui pateikė neatremiamą pasiūlymą, lietuviškas nuotykis Velika Goricoje baigėsi ir persikėlė į Adrijos jūros pakrantę.

„Teko girdėti, kad „Gorica“ su Niko išsiskyrė ypač skausmingai. Klubo prezidentas Nenadas Črnko dėjo visas pastangas, kad lietuvis liktų, bet Splito kvietimas buvo per stiprus. Tarp abiejų stovyklų liko nemažai nuoskaudų, nes kartu su Mindaugu klubą paliko ir investuotojas iš Lietuvos, pardavęs savo akcijų dalį. Dabar N.Črnko santykiai su Niko nėra patys geriausi, ko tikrai nepasakyčiau apie Valdą – su „Gorica“ treneris atsisveikino labai šiltai“, – apie Kroatijos futbolo užkulisius 15min pasakojo RTL žurnalistas Aldo Franičevičius.

Kunkuliuojantis ugnikalnis

Bet Goricos etapas jau seniai liko praeityje. Dabar M.Nikoličius ir V.Dambrauskas dairosi į naujus medžioklės plotus, bando užkariauti naujas viršūnes.

O tiksliau – prikelti „Hajduk“ galybę.

73 tūkst. narių turinti komanda kroatų širdyse visuomet turėjo išskirtinę vietą. Tai yra vienintelė buvusios Jugoslavijos komanda, kuri sugebėjo išgyventi Antrąjį pasaulinį karą, nes atsisakė žaisti fašistinės Italijos futbolo lygoje.

Visos kitos prieškario didžiosios regiono komandos buvo išformuotos, o vietoj jų sukurtos naujos, įskaitant Belgrado „Crvena zvezda“, „Partizan“, Zagrebo „Dinamo“, Skopjės „Vardar“ ir kt.

„Hajduk“ buvo partizanų komanda, o Splitas – antifašistinis miestas. Pro jį ar šalia jo praėjo daugybė imperijų, čia buvo romėnai, graikai, bizantiečiai, osmanai, venecijiečiai, italai, fašistai komunistai.

Turbūt dėl to Splite yra susiformavęs labai stiprus dalmatų ir kroatų identitetas, taip pat nuožmus pasipriešinimas bet kokiems svetimšaliams. Miestas turi netgi specialų žodį, reiškiantį priešinimąsi ir nepaklusnumą viskam, nepaisant kokios bus pasekmės. Dišpet reiškia būti prieš viską.

Ir „Hajduk“ visiškai pateisina dišpet reputaciją. Tai yra maištinga maištingo miesto komanda.

Ir turbūt tai geriausiai paaiškina, kodėl Splitas treneriams yra tarsi minų laukas, kuriame išlaviruoti sekasi ypač retam.

V.Dambrauskui ketvirtadienio taurės finalas bus jau 26 mačas ir tai yra daugiau nei aštuonių prieš tai Splite dirbusių strategų.

„HNK Hajduk Split“ nuotr./Valdas Dambrauskas
„HNK Hajduk Split“ nuotr./Valdas Dambrauskas

Iš užsieniečių per klubo istoriją čia ilgiau dirbo vienintelis ispanas Joanas Carillo, 2016–2017 m. sezoną spėjęs suvadovauti 35 rungtynėse.

Splito komandą V.Dambrauskas į savo rankas paėmė, kai ši 1.HNL turnyro lentelėje užėmė tik ketvirtą vietą, šešiais taškais atsilikdama nuo „Rijeka“ ir „Osijek“ komandų.

Nuo to laiko per 23 lygos mačus „Hajduk“ iškovojo 15 pergalių, 6 kartus sužaidė lygiosiomis ir patyrė tik du pralaimėjimus, iš kurių vienas – nieko nelėmusiame paskutiniame mače su „Dinamo“.

„Jei skaičiuosime taškus nuo lapkričio pradžios, kai Dambrauskas perėmė komandą, jis yra absoliutus čempionas. Akivaizdu, kad tokį pergalių procentą demonstravusi „Hajduk“ komanda būtų tapusi čempione, o titulą pralaimėjo tik dėl pirmtako nesėkmių“, – įsitikinęs Jurica Radičius iš „Sportske novosti“.

2 vidutiniškai renkami taškai per rungtynes – geriausias „Hajduk“ rezultatas nuo 2013–2014 m. sezono, kai lygoje liko 10 komandų.

Švedas Jensas Gustafssonas per pirmas trylika sezono rungtynių pralaimėjo keturis sykius, tarp kurių ne tik nesėkmės prieš tiesioginius oponentus „Osijek“ ir „Rijeka“, bet ir prieš kur kas kukliau vertinamus „Šibenik“ ir Koprivnicos „Slaven Belupo“. Maža to, klubas apmaudžiai paliko UEFA Konferencijų lygą, kapituliavęs prieš kazachų Kostonajaus „Tobol“.

Reikia pažymėti, kad V.Dambrauskas sezono pabaigoje turėjo kur kas stipresnę komandą nei jo pirmtakas, tačiau istorijoje lieka tik skaičiai, o jie – negailestingi švedui ir žymiai palankesni lietuviui.

Per mačą V.Dambrausko komanda rinko 2,22 taško ir toks rezultatas viso sezono metu Splitui būtų garantavęs titulą.

Po priešpaskutinių lygos rungtynių su „Istra“ V.Dambrauskas spaudos konferencijoje sulaukė įdomaus klausimo, jeigu nuo sezono pradžios būtų vadovavęs komandai, ar „Hajduk“ būtų tapusi čempione?

Užsiimti spekuliacijomis treneris nebuvo linkęs. Kaip visada. „Negaliu apie tai kalbėti, nes viskas priklauso nuo Dievo ir žaidėjų“, – ramiai nedaugžodžiavo lietuvis.

HNK Hajduk Split nuotr./Valdas Dambrauskas
HNK Hajduk Split nuotr./Valdas Dambrauskas

Nei gausios ovacijos iš tribūnų, nei klausimai apie titulą nepakeitė 45 metų specialisto veido išraiškos.

Jis puikiai suprato, jog kai dominuoja forma, nukenčia turinys. Turinys aikštėje ir turnyro lentelėje jam buvo svarbiausias.

Splite V.Dambrauskas dirba septintą mėnesį, bet vietos žurnalistų teigimu, per šį laikotarpį keitėsi nestipriai.

Nei Valdas daug kalbėjo, nei jo daug klausinėjo.

Visada ramus, visada šaltakraujiškas, jokių išsišokimų. Jis retai atsipalaiduoja bendraudamas su žiniasklaida. Liko apatiškas netgi tada, kai sezono pabaigoje vietos žurnalistai vienas po kito pradėjo publikuoti liaupsinančią statistiką.

– Esu stipriai nustebęs. O kur ponas Toni Biličius? Tikiuosi, jam viskas gerai. Net nežinau, kaip mes išsiversime be jo? – vieną paskutinių sezono spaudos konferencijų pradėjo treneris iš Lietuvos ir šis jo flirtas apie tai, jog nemato ilgamečio „Hajduk“ klubo metraštininko ir žurnalisto, sukėlė nemažą nuostabą.

Stopkadras/Valdas Dambrauskas ir Toni Biličius
Stopkadras/Valdas Dambrauskas ir Toni Biličius

Daugeliui tai buvo netikėta.

Bet tai tik dar sykį parodo, kaip lietuvis geba mokytis ir prisitaikyti.

Dirbant Velika Goricoje jį siejo ne tokia reikli aplinka. Augdamas joje treneris vietos žurnalistams padėjo populiarinti šiuolaikinio futbolo žodyną, noriai aiškindavo savo taktinius sumanymus ir idėjas, o kuklus „Gorica“ klubas tapo didžiausiu 1.HNL išsišokėliu.

Splite viskas yra kitaip. Jau pirmojoje savo spaudos konferencijoje V.Dambrauskas buvo priverstas žongliruoti tarp elementarių ir populistinių frazių apie aistrą, trofėjus ir sirgalius bei daugiasluoksnių minčių apie savo ir komandos tobulėjimą.

Tačiau „Hajduk“ kylant turnyro lentelėje, kilo ir V.Dambrausko pasitikėjimo lygis.

Kartą kalbėdamas apie komandos tobulėjimą treneris numetė pagaulią repliką apie tai, kad „grįždamas namo žmogus neskrenda iš karto į dešimtą aukštą, o kyla liftu iš lėto aukštas po aukšto“.

„HNK Hajduk Split“ nuotr./Valdas Dambrauskas
„HNK Hajduk Split“ nuotr./Valdas Dambrauskas

Šis pusmetis aiškiai parodė, kad V.Dambrauskas auga kartu su „Hajduk“, bet visas Splitas įsitikinęs, jog lietuviui reikia trofėjaus, kad dar labiau sustiprintų savo charizmą.

Nors ir dabar jis kroatams yra kitoks nei dauguma buvusiųjų „Hajduk“ strategų.

Jis yra pirmasis klubo istorijoje treneris, kuris niekada nežaidė futbolo profesionaliai, o dėl odinio kamuolio pamišusioje pasaulio vicečempionų šalyje tai nėra įprasta.

Iš dešimties 1.HNL lygos komandų užsieniečius trenerius turi vos dvi – Splitas ir Pulos „Istra“, kuriai vadovauja ispanas Gonzalo Garcia.

Visi kiti vietos specialistai, tad nenuostabu, kad Kroatijoje įdėmiai stebimas kiekvienas V.Dambrausko žingsnis ir staigesnis judesys.

Kroatų žiniasklaida suskaičiavo, jog literatūrai neabejingo trenerio „Goodreads“ paskyroje yra daugiau nei 300 perskaitytų knygų. Vietos žurnalistams jis yra prasitaręs, jog per rinktinės pertraukas, kai darbo tempas kiek sulėtėja, literatūrai išleidžia 400–500 eurų.

Kroatus žavi ir tai, kad prieš imdamasis darbo treneris nemažai domėjosi „Hajduk“ ir miesto istorija, o nuotrupomis iš knygų kartais vis pasidalija ir spaudos konferencijų metu.

„Kiekvienos rungtynės, kaip ir kiekvienas tekstas, yra nauja galimybė pažinti, tyrinėti ir prisitaikyti. Baimė nustoti mokytis ir tobulėti yra vienas didžiausių spąstų, į kuriuos žmogus gali patekti“, – visai neseniai savo požiūrį dėstė strategas.

„HNK Hajduk Split“ nuotr./Valdas Dambrauskas
„HNK Hajduk Split“ nuotr./Valdas Dambrauskas

Prie komandos vairo stojus V.Dambrauskui „Hajduk“ stipriai pasikeitė. Dabar tai vėl yra komanda, kuri gali įveikti priešininkus įvairiais būdais.

Buvo įstabių triuškinančių laimėjimų, buvo sunkių pergalių per prievartą paskutinėmis minutėmis, buvo ir tokių, kurios ištrauktos naudojantis elementaria taktika ir kliaunantis vien futbolininkų talentu.

Kroatijos futbolo apžvalgininkai pažymi, jog V.Dambrauskas nemažai mėtėsi tarp skirtingų sistemų, tačiau jo vadovaujama komanda taip niekada ir neatsidūrė laisvajame kritime.

Pažymima, kad lietuvio ėjimai kartais gal ir stabilizuodavo kolektyvą, bet beveik visada buvo pamatuoti ir prasmingi, skirtingai nei pirmtakų apsimetinėjimas. Lietuvis žaidimo planą ir schemas keitė atsižvelgdamas į personalo problemas arba stengdamas įgyti konkurencinį pranašumą prieš varžovą.

Varžovų silpnų vietų identifikavimas yra viena esminių V.Dambrausko stiprybių, nors priklausomybė nuo Marko Livajos ir Filipo Krovinovičiaus individualaus talento ne kartą badė akis.

Kaip sugrąžinti tikėjimą

Ketvirtadienį „Hajduk“ laukia paskutinis ir svarbiausias sezono mūšis, nuo kurio galbūt stipriai priklausys ir V.Dambrausko ateitis, bet panašu, kad pirmąjį egzaminą Dalmatijoje lietuvis išlaikė.

Po dešimties metų, o tiksliau devynių sezonų, „Hajduk“ sugrįžo į antrąją Kroatijos čempionato vietą.

Sunku patikėti, bet labiausiai palaikomas šalies klubas per šį laikotarpį penkis kartus finišavo trečias, triskart ketvirtas, kartą net penktas...

Ne vienas šiomis dienomis 15min kalbintas Splito gyventojas įsitikinęs, kad palikti už nugaros išpūstų ambicijų bei biudžetų „Osijek“ ir „Rijeka“ klubus – didelis dalykas.

„Hajduk“ vėl teikia džiaugsmą ir tikėjimą, o dažnas klubo gerbėjas vis garsiau pasvarsto, kas būtų, jei V.Dambrauskas į Splitą būtų atvykęs iš karto po Goricos, o ne pasirinkęs degančią kėdę Bulgarijoje, kur turėjo laviruoti ypač nemalonioje ir priešiškai nusiteikusioje aplinkoje?

Šiandien Splite nuotaikos visai kitokios nei buvo prieš keletą metų.

„Hajduk“ vėl taikosi į viršūnę, „Poljud“ stadiono tribūnos net kelis kartus buvo užpildytos sausakimšai, miestiečiai eina iš proto, nes jų mylima komanda vėl yra prekės ženklas, kuris traukia minias, kuriuo pasitikima, kuris kuria vertę ir džiaugsmą.

„HNK Hajduk Split“ nuotr./Mindaugas Nikoličius
„HNK Hajduk Split“ nuotr./Mindaugas Nikoličius

Ir čia yra M.Nikoličiaus nuopelnas. Lyginant su sezono pradžia, į „Poljud“ buvo atvežti devyni nauji žaidėjai.

„Svarbiausia, jog „Hajduk“ vėl sugeba prisikviesti nugalėtojų mentalitetą turinčius futbolininkus. Tik tokiu būdu galime užmiršti pilką pastarąjį dešimtmetį“, – įsitikinęs šalia „Poljud“ stadiono esančioje ir tik gėrimais prekiaujančioje užeigoje sutiktas Komnenas.

Jis sako palaikantis klubą keturis dešimtmečius ir džiaugiasi, kad lietuviškos idėjos „Hajduk“ ambicijų laužą kursto antrą sezoną iš eilės.

Galima tik prisiminti, jog prieš pusantrų metų, kai neseniai prezidentu tapęs L.Jakobušičius į sporto direktoriaus postą prisiviliojo M.Nikoličių, „Hajduk“ lygoje užėmė vos penktąją vietą ir svajodama apie Europą privalėjo pagauti 13 taškų daugiau turėjusią „Gorica“ ekipą. Futbolo vadybininkas nuo Baltijos jūros krantų šį tikslą pasiekė.

Kas toliau?

Kad ir kaip susiklostys taurės finalas, šie metai į istoriją įeis kaip laikotarpis, kai pagaliau buvo prabudintas ilgai miegojęs Kroatijos futbolo milžinas.

Specialistų teigimu, tai buvo vienas konkurencingiausių ir įdomiausių sezonų per visą lygos istoriją.

„Dinamo“ vėl tapo čempione. 23-ąjį kartą istorijoje, penktą iš eilės ir 16-ąjį sykį per pastaruosius 17 sezonų.

Bet ne viskas buvo taip paprasta ir lengva.

Šiemetinį titulą sostinės komandai atnešė tik sezono finiše laikinuoju treneriu paskirtas Ante Čačičius. Turtingiausią šalies komandą nuolat krėtė vidinės rietenos ir permainos, o to didžiausi kaltininkai buvo V.Dambrauskas ir „Hajduk“. Po to, kai Splitas antrą kartą šį sezoną įveikė „Dinamo“, šio strategui Željko Kopičiui buvo įteiktas atleidimo lapelis.

Kroatijos įmonės į pasienyje įsikūrusį „Osijek“ supumpavo per 160 mln. kunų (apie 22 mln. eurų), bet charizmatiškojo Nenado Bjelicos komanda vis tiek užėmė tik trečią vietą. Aritmetiškai su čempionų titulu Bijelo-plavi atsisveikino 34-ajame ture, bet skęsti pradėjo gerokai anksčiau.

Bene išvaizdžiausią futbolą iš stipriausiųjų ketverto demonstruojanti „Rijeka“ čempioniško tempo neatlaikė dar anksčiau bei buvo kritikuojama už tai, kad perleidinėja savo jaunus futbolininkus autsaideriui „Hrvatski Dragovoljac“ ir taip bando išgelbėti šią komandą nuo iškritimo iš lygos.

Keturių didžiausių 1.HNL klubų pinigai (Eur)
Klubas GNK Dinamo Zagreb NK Osijek HNK Hajduk Split HNK Rijeka
Išlaidos 59 mln. 22.6 mln. 18.5 mln. 13.2 mln.
Atlyginimai žaidėjams 20.1 mln. 7 mln. 6.7 mln. 5.3 mln.
Pajamos 59.9 mln. 22 mln. 15.1 mln. 13.2 mln.
Balansas 0.8 mln. 0.6 mln. -3.4 mln. -0.01 mln.
TV transliacijų teisės 0.4 mln. 0.3 mln. 0.2 mln. 0.35 mln.

„Hajduk“ laikėsi ilgiausiai ir iki priešpaskutinio turo vis dar puoselėjo viltį laimėti „dublį“. Pastarąjį kartą tai padaryti Splito komandai buvo pavykę 1995-aisiais, kai V.Dambrauskui tebuvo aštuoniolika.

Splitas jau šiemet galėjo pasinaudoti daugybe „Dinamo“ silpnų vietų ir nugvelbti titulą, tačiau objektyvumo dėlei reikėtų pastebėti, kad savo futbolininkams „Hajduk“ išleidžia tris kartus mažiau nei didžiausias konkurentas. Įdomu tai, kad Zagrebo komandos biudžetas yra toks, kaip likusiųjų trijų konkurentų „Hajduk“, „Osijek“ ir „Rijeka“ kartu sudėjus.

Specialistai pažymi, kad šį sezoną „Hajduk“ išgyveno du lūžio taškus. Pirmasis – 2:3 pralaimėjimas „Slaven Belupo“ komandai, po kurio klubo vadovų kantrybė baigėsi ir J.Gustafssonui buvo tarta „sudie“.

Antrasis – nulinės lygiosios sezono finiše su tuo pačiu priešininku Koprivnicoje. V.Dambrausko komanda jau buvo patikėjusi, jog gali išlaikyti intrigą kovoje dėl aukso iki pat lemiamų sezono rungtynių ir vis labiau didinti spaudimą „Dinamo“, tačiau be diskvalifikuotų lyderių M.Livajos ir Nikola Kaliničiaus žaidusiam „Hajduk“ mačas baigėsi didžiuliu nusivylimu.

„HNK Hajduk Split“ nuotr./Valdas Dambrauskas, Marius Skinderis ir Marko Livaja
„HNK Hajduk Split“ nuotr./Valdas Dambrauskas, Marius Skinderis ir Marko Livaja

Po to „Hajduk“ laimėjo tris lygos mačus iš eilės, bet Zagrebas dar vienos galimybės nesuteikė.

Principinis varžovas iš Zagrebo pavytas nebuvo, bet svarbiausia, kad kol pagrindiniai konkurentai blaškėsi, M.Nikoličius ir L.Jakobušičius subūrė konkurencingą komandą ir nemažai nuveikė šalia aikštės.

Daugelis didžiausių futbolo klubų šiais laikais sėkmę matuoja ne trofėjų skaičiumi, o per finansinę prizmę, tačiau „Hajduk“ yra kitoks, nes didelę klubo pajamų dalį sudaro sirgaliai, kurie mėgstamos komandos labui atiduoda sunkiai uždirbamus savo pinigus.

„Hajduk“ pirmiausia yra žmonių komanda. Didžioji dalis akcijų priklauso Splito miestui, klubo nariai renka valdybą ir turi svarbų balsą sprendžiant esminius reikalus.

„Poljud“ tribūnose šį sezoną buvo tikras pagyvėjimas. Vidutiniškai Splito ekipos namų rungtynes stebėjo 12,5 tūkst. žiūrovų. Visų likusių devynių HNL komandų lankomumo rodiklius sudėjus išeina vos 14,5 tūkst.

Suprasti pergalės kainą

Ir visgi nepaisant viso šiomis savaitėmis Splite tvyrančio optimizmo, laimėti ketvirtadienį taurės finale „Hajduk“ yra gyvybiškai svarbu.

„Jeigu nelaimėsime titulo, būsime kalti tik aš ir sporto direktorius“, – šį mėnesį vykusioje „Hajduk“ asamblėjoje pareiškė klubo prezidentas ir valdybos pirmininkas L.Jakobušičius.

Miestas mano, kad prezidentas yra teisus. Po tokio įkvepiančio sezono niekas neprašo jųdviejų galvų, tačiau akivaizdu, kad „Hajduk“ vadovai suklydo, kai sezono pradžioje komandą atidavė į mažai žinomo švedo rankas.

„HNK Hajduk Split“ nuotr./Lukša Jakobušičius ir Mindaugas Nikoličius
„HNK Hajduk Split“ nuotr./Lukša Jakobušičius ir Mindaugas Nikoličius

Pralaimėjimas Kroatijos taurės finale nebūtų pasaulio pabaiga, bet suduotų stiprų smūgį vis drąsesniems Splito gerbėjų įsitikinimams, kad šiemet viskas yra kitaip. Pergalė euforijos nuotaikas tik dar labiau sustiprintų.

Titulų išsiilgusių vietos sirgalių entuziazmą puikiai atspindi ir bilietų į taurės finalą prekyba.

Visi „Hajduk“ klubui skirti bilietai buvo išparduoti per dvi valandas. Šiomis dienomis juodojoje rinkoje dar buvo galima rasti pavienių bilietų, kurių kainos šoktelėjo daugiau nei 10 kartų.

Įprastas 120 kunų (15 eurų) bilietas rytinėje tribūnoje buvo parduodamas už 1500 kunų (187 eurus).

Tai reiškia, kad norėdama pamatyti svarbiausią sezono „Hajduk“ mačą keturių asmenų šeima būtų priversta išleisti vos ne viso mėnesio vidutinį atlyginimą. Pastaraisiais skaičiavimais, Kroatijos vidutinis atlyginimas siekia 7,4 tūkst. kunų (924 eurus). Tiesa, algos Dalmatijos regione yra kiek mažesnės už tas, kurias gauna sostinės Zagrebo gyventojai.

Taurės finale „Hajduk“ kelią bandysianti pastoti „Rijeka“ – principinis priešininkas tiek Splitui, tiek V.Dambrauskui.

Tiek Rijeka, tiek Splitas priklauso tam pačiam Adrijos jūros pakrantės regionui Dalmatijai. Prieš „Rijeka“ V.Dambrauskas patyrė pirmąjį savo pralaimėjimą vadovaudamas „Hajduk“, kai 25-ajame ture namuose krito 1:3.

Taurės finalas
Hajduk Split Rijeka
1911 Įkurtas 1946
6 (1992, 1994, 1995, 2001, 2004, 2005) Lygos titulai 1 (2017)
6 (1993, 1995, 2000, 2003, 2010, 2013) Taurės trofėjai 6 (2005, 2006, 2014, 2017, 2019, 2020)
Valdas Dambrauskas Treneris Goranas Tomičius
Marko Livaja, Filipas Krovinovičius, Lovre Kaliničius, Janas Mlakaras, Nikola Kaliničius, Emiras Sahiti Lyderiai Josipas Drmičius, Robertas Muričius, Haris Vučkičius, Jorge Obregonas, Andrija Vukčevičius, Prince'as Ampemas
2 Vieta čempionate 4

„Rijeka“ sirgaliams ketvirtadienį finale bus skirta apie 4 tūkst. vietų, tačiau likus porai dienų iki mačo dar nebuvo aišku, ar visas jas svečiai užpildys.

Beje, nemaža dalis „Rijeka“ aistruolių į Dalmatijos pietuose esantį Splitą keliaus specialiai užsakytu maršrutiniu laivu.

Šių svečių sutikimas – papildomas rūpestis vietos policijai, o jų pastarosiomis dienomis Splite tikrai netrūksta.

Savaitgalį didžiuoju šalies derbiu tarp „Hajduk“ ir „Dinamo“ finišavęs šalies čempionatas baigėsi skandalu, apie kurį visą savaitę pirmuose puslapiuose rašė didžiausi šalies dienraščiai „Slobodna Dalmacija“, „Sportske Novosti“, „Jutarni list“ ir „Večernji list“.

Mariaus Bagdono nuotr./Kroatijos žiniasklaida
Mariaus Bagdono nuotr./Kroatijos žiniasklaida

Keli šimtai „Hajduk“ sirgalių greitkelyje tarp Zagrebo ir Karlovaco susirėmė su policijos pareigūnais. Būta visko – fakelai, dūmai, kulkos, žiaurus pareigūnų elgesys. Nakties metu tvyrojusį chaosą geriausiai iliustruoja faktas, jog ištikimiausios Splito komandos fanų grupuotės „Torcida“ atstovai teisme šią savaitę prisipažino, jog mušėsi ir tarpusavyje, pamanę, jog konfliktuoja su „Dinamo“ palaikančios „Bad Blue Boys“ nariais.

Taigi nieko keisto, kad taurės finalo mačui Splite policija skiria ypatingą dėmesį. Rungtynių išvakarėse 15min žurnalistui lankantis „Poljud“ stadiono prieigose aplink jį zujo net keli policijos patrulių automobiliai.

Policija neatskleidžia, kiek pareigūnų rungtynių metu užtikrins saugumą, bet tikina, kad panašūs įvykiai tikrai nepasikartos.

HNK Hajduk Split nuotr./Splito „Poljud“ stadionas
HNK Hajduk Split nuotr./Splito „Poljud“ stadionas

1979-aisiais „Poljud“ stadioną vietos architektas Borisas Magašas suprojektavo taip, kad jo įspūdingas stogas primintų ant Adrijos jūros kranto išmestą kriauklę. Jos perlas „Hajduk“ vietos žmonėms turėjo skleisti džiaugsmą.

Pastaraisiais metais Splito komanda tokia nebuvo. Tai buvo krentanti, besiblaškanti ir beviltiškai pasimetusi ekipa.

Bet lietuviški vėjai sužadino viltį.

Ketvirtadienio vakarą „Hajduk“ turės progą sugrįžti ten, kur nebuvo kone dešimtmetį, o futbolo didmeistris iš Lietuvos – laimėti vieną svarbiausių partijų savo gyvenime.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką