Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lukas Spalvis: „Sekasi geriems. Netrukus pradės sektis ir mums“

Lukas Spalvis Interviu
Gretos Skaraitienės nuotr. / Lukas Spalvis
Šaltinis: Futbolas.lt
0
A A

Kryžminius raiščius nutraukęs geriausias praėjusių metų Lietuvos futbolininkas Lukas Spalvis kol kas toli nuo sugrįžimo į aikštę. Tačiau net ir šis faktas nepriverčia jo dažniau įsijungti televizorių (ar kompiuterį), kad galėtų daugiau stebėti savo mylimiausią sportą. Aišku, išskyrus atvejus, kai žaidžia jo draugai nacionalinėje Lietuvos rinktinėje.

„Per daug futbolo nežiūriu, bet kai žaidžia rinktinė ir sergu, ir palaikau, ir nervinuosi. Tiek su škotais, tiek su slovėnais sudeginau ne vieną nervų ląstelę“, – pokalbį su portalu futbolas.lt pradėjo L.Spalvis.

– Lukai, sakykite, kaip jums atrodo, kodėl su Škotija ir Slovėnija nebuvo pergalių?

– Visų pirma, noriu akcentuoti, kad visos trejos rungtynės buvo sužaistos labai gerai. Kalbant apie dvikovą su Slovėnija, tai galvoju, kad komanda nepatikėjo, jog pirmauja 2:0 ir gali laimėti. Be to, pabaigoje pritrūko jėgų, o ir sėkmė buvo ne mūsų pusėje. Įprastai sekasi geriems. Neabejoju, kad netrukus pradės sektis ir mums.

– Komanda nepatikėjo, kad gali laimėti, o jūs būtumėt patikėjęs?

– Be abejo. Aš kiekvieną kartą į aikštę einu laimėti. O su Slovėnija trūko tikrai nedaug. Būtumėm įmušę trečią įvartį – rungtynės būtų baigtos.

– Ką galvojate tuo metu, kai komanda nepasinaudoja puikia proga? Mąstote, ką būtumėt daręs kitaip?

– Ne, nes puikiai žinau, jog būnant aikštėje ir stebint iš šalies, viskas matyti skirtingai. Pavyzdžiui, aikštėje tu turi 5 metrus laisvės ir žiūrovai tą mato, o būnant aikštėje atrodo, kad turi vos 50 centimetrų. Sprendimui priimti kartais turi tik pusę sekundės, todėl nematau prasmės galvoti, ką daryčiau, jeigu daryčiau.

Sprendimui priimti kartais turi tik pusę sekundės, todėl nematau prasmės galvoti, ką daryčiau, jeigu daryčiau.

– Kaip su sveikata reikalai?

– Sunku pasakyti. Vieną savaitę lyg ir geriau, kitą – vėl blogiau. Nėra taip, kad ji gerėtų dienomis. Kita vertus, taip ir neturėtų būti. Reikia daug kantrybės, daug nervų ir tikėtis. Į aikštę grįšiu tik tada, kai būsiu pasiruošęs šimtu procentų. Kada tai bus, kol kas atsakyti negaliu.

– Ar labai skiriasi šios traumos gydymas nuo pirmo karto, kai nusitraukėte raiščius?

– Skirtumas yra turbūt tik vienas – dabar žinau, kaip viskas vyksta. Pirmu atveju daug ko bijojau. Dabar ne. Kaip minėjau, reikia kantrybės ir laiko.

– Grįžkime prie rinktinės reikalų. Po poros savaičių Lietuva žais Slovakijoje. Ar nebus taip, kad komanda turės kovoti ne tik su varžovais, tačiau ir su papildomu sirgalių spaudimu, kuris susijęs su gerokai išaugusiomis ambicijomis?

– Nemanau. Juk kai eini žaisti už šalį, tas spaudimas visada buvo. Kartais didesnis, kartais mažesnis, bet buvo visada. Sutinku, kad ciklo pradžia yra geriausia per daugelį metų, o rungtynės Slovakijoje atsilieps visam ciklui. Psichologine prasme, ši akistata be proto svarbi.

Ir anksčiau būdavo gerų ciklo pradžių, bet vėliau krisdavome į duobę. Tam, kad nekristumėm dabar, Slovakijoje turime sužaisti maksimaliai gerai.

Futbolas.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką