„Geri prisiminimai. Greičiausiai tai buvo geriausias etapas (mano karjeroje), kurį turėjau čia prieš dvejus metus, – trečiadienį sostinėje spaudos konferencijoje apie sugrįžimą į „Žalgirį“ kalbėjo P.Golubickas.
– Smagu sugrįžti. Manau, adaptacija nebus ilga. Pažįstu ir lygą, ir žaidėjus, ir trenerius. Turiu ir papildomos motyvacijos, nes praėję metai man pačiam asmeniškai nebuvo patys geriausi. Norisi vėl pažadinti savyje tą žvėrį ir kovoti tik dėl aukščiausių vietų“.
Su iš pagrindų atsinaujinančiu Vilniaus „Žalgiriu“ atakuojantis saugas pasirašė net 4-erių metų sutartį, galiosiančią iki 2030-ųjų pabaigos.
Suprasti akimirksniu
- 2023–2024 m. sezonuose P.Golubickas buvo itin svarbi Vilniaus „Žalgirio“ sudėties dalis. Per šį laikotarpį saugas sužaidė 65 rungtynes, pelnė 11 įvarčių ir atliko 15 rezultatyvių perdavimų visuose turnyruose.
- 2023 m. kartu su „Žalgiriu“ jis iškovojo LFF Supertaurę ir laimėjo sidabrą Lietuvos čempionate, o 2024 m. sezone – A lygos auksą. Tame sezone P.Golubickas buvo pripažintas ir geriausiu A lygos žaidėju.
- Po etapo Vilniuje P.Golubickas karjerą tęsė Lenkijoje. Atstovaudamas Radomo „Radomiak“ klubui, rungtyniaujančiam „Ekstraklasa“ pirmenybėse, saugas per 12 rungtynių atliko 1 rezultatyvų perdavimą.
- 2025-ųjų rugpjūtį saugas buvo paskolintas Kuopijo „KuPS“ ekipai, su kuria tapo Suomijos čempionu, o šalies pirmenybėse sužaidė 8 rungtynes ir atliko 2 rezultatyvius perdavimus.
- P.Golubickas yra ir Lietuvos rinktinės atstovas – vilkėdamas šalies marškinėlius jis sužaidė 39 rungtynes ir pelnė 2 įvarčius.
Tiesa, net ir sugrįždamas į pažįstamą aplinką P.Golubickas išvys naujus veidus – vyr. trenerio poste kazachą Vladimirą Čeburiną (suteikusį šansą P.Golubickui dar Marijampolės „Sūduvoje“) pakeitė Rolandas Džiaukštas, visiškai atsinaujino ir klubo vadovybė.
„Mėgstu ambicijas. Mane sudomino klubo ambicijos, įvykę pokyčiai. Nesakau, kad buvo blogai tada, kai žaidžiau čia anksčiau, bet tai, kad esu čia dabar, irgi yra susiję su tomis didelėmis ambicijomis, klubo planais. Patikėjau jais. Manau, šis pasirinkimas bus geras“, – tęsė saugas, vilkėsiantis 10-uoju numeriu pažymėtus marškinėlius.
– Buvote pristatytas kaip ryškiausia atsinaujinančio Vilniaus „Žalgirio“ žvaigždė, klubo veidas. Ar toks spaudimas padeda?
– Sunku pasakyti... Aišku, kaip žaidėjas vis tiek seki žiniasklaidą, naujienas, bet aš aikštėje visada atsiduodu maksimumą – gal tai kaip tik duos tos papildomos motyvacijos? Kad galiu pasirodyti dar geriau nei anksčiau? Ambicijų turiu, o tai, kas buvo – jau praeitis. Reikia žiūrėti į priekį ir atiduoti viską aikštėje dėl savęs, dėl klubo, dėl sirgalių.
– Pernai įvykęs persikėlimas į Lenkijos aukščiausiąją lygą atrodė logiškas žingsnis, bet ten užsikabinti nepavyko. Kaip manote, kodėl? Galbūt per fiziškas, per grubus futbolas jums?
– Turbūt taip, kaip ir sakote – ta fizika... Dar ir charakterį tame lygyje reikėtų pakeisti. Kaip daug kas kalba ir Lietuvoje – gal esu per geras kaip žmogus... Nesakyčiau, kad nedirbu ar panašiai, bet aikštėje reikia daugiau savanaudiškumo. Gyveni ir mokaisi, o tos patirtys – irgi gerai. Gal tie metai nebuvo patys geriausi, bet kažko išmokau, pažinau save ir stengsiuosi tai pataisyti. O tos gerosios mano savybės, manau, niekur nedingo. Lieka prie jų pastiprinti tas silpnesnes vietas ir, manau, tapsiu dar brandesniu žaidėju. Ir man pačiam bus gerai, ir komandai.
– Kalbant apie jūsų sugrįžimą į Lietuvą, turbūt blogiausiai saugota paslaptis buvo ta, kad pasiūlymus teikė ir Vilniaus „Žalgiris“ ir „Kauno Žalgiris“. Kas galiausiai nusvėrė, kad pasirinkote sostinę?
– Ir paties noras, ir didelis klubo noras. Tie nauji pokyčiai, nauja struktūra – tai irgi labai... Aišku, ir tas praėjęs etapas čia buvo labai geras, ir sirgaliai mėgsta. Ir aš klubą mėgstu, pasikartosiu. Tokio vienintelio faktoriaus įvardinti negaliu – jų visuma. Gal svarbiausia, kad buvo bendras noras – ir iš manęs, ir iš klubo, ir iš trenerių štabo.
– Komandą dabar treniruoja Rolandas Džiaukštas. Ar esate pažįstami? Ir kokį įspūdį jums palieka šis specialistas?
– Esu šiek tiek bendravęs, kai jis dar dirbo rinktinėje asistentu. Smagu, kad lietuvis. Alkanas treneris, sakyčiau. Jam – tai irgi naujas iššūkis. Tai – emocinis treneris, reikalaujantis. Man, kaip žaidėjui, tai – labai svarbu. Matysime eigoje, kaip viskas seksis.
– Labai neįprastas jūsų sutarties ilgis Lietuvoje – net 4 metai...
– Iš kurios pusės pažiūrėsi... Ambicijų aš visada turiu. Jeigu tik yra galimybė išvykti, manau, ir klubas tikrai pasidžiaugtų, jei turėtum gerą sezoną ir iškeliautum. Kontrakte yra visokių susitarimų... Manau, dabar ir klubui yra gerai, ir man pačiam. Reikia žiūrėti į ateinantį sezoną, o tie papildomi metai priklausys nuo šio sezono. Į jį ir koncentruojuosi, nes reikia žiūrėti į tai, kas yra čia ir dabar, o ne kas bus toliau (ateityje). Matysime, manau, kad bus geras sezonas. Reikia tik gerai pasiruošti.
– Ar derybos, svarstymas sugrįžti į „Žalgirį“ buvo ilgas?
– Užtruko apie mėnesį, manau... Kalbų buvo ir apie užsienį, bet pasveri minusus, pliusus... Nežaidžiau tiek daug praėjusiais metais, atsižvelgiau ir į tai.
– Buvo etapas ir Suomijoje, kokie atsiminimai liko iš jo? Pamokos?
– Man ten tikrai patiko. Pradžia tikrai buvo nebloga. Po to turėjau tokių mini traumelių... Ir tokiais kertiniais momentais... Kai jau atrodo, kad žaisi, bet patiri traumelę, pasodina (ant suolo), kažkas kitas užima tavo vietą, gerai sužaidžia, o tada jau nekeisi jo... Bet treniruočių sistema, komandos žaidimas, rungtyniavimas Europoje – tai gera patirtis. Tik tų minučių mažiau, bet visa kita buvo gerai.
– Turbūt viena akimi sekėte ir praėjusių metų A lygą. Kaip jums atrodo, ar čempionas „Kauno Žalgiris“ toli pabėgo nuo kitų?
– Sunku įvardinti... Taip, Kaunas pernai laimėjo, bet dabar čia (Vilniuje) – pokyčiai, nauja sistema. Manau, klubui tai atsilieps gerai. Sunku dabar pasakyti, kas yra priekyje. Manau, laukia konkurencinga lyga. Reikia nepamiršti ir kitų komandų. Jos taip pat komplektuojasi, nori būti geresnės. Manau, A lyga auga, tampa konkurencingesnė ir bus dar sunkiau. Dėl to tik smagiau. Gerai ir pačiai lygai, ir mums, žaidėjams.
– Praėjęs sezonas Vilniaus „Žalgiriui“ buvo turbūt labiausiai turbulencinis, kokį tik esame matę... Kaip jums viskas atrodė iš šono?
– Buvo gaila, iš tikrųjų... Vis tiek buvau čia žaidęs, turėjęs gerą sezoną. Su didele dalimi žaidėjų pats žaidžiau, kurie čia buvo likę. Buvo liūdna, aišku. Nors ir nebuvau pernai komandoje, bet buvau joje anksčiau, tad norėjosi, kad jai sektųsi, kad ji ir toliau judėtų į priekį. Iš kitos pusės, futbole būna visko. Gal ir turėjo nutikti tokie metai, kad įvyktų šie pokyčiai. Ir gerai, ir blogai. Metus gal buvo blogiau, bet bus tikrai geresnių.
– Pristatydamas jus naujasis klubo prezidentas A.Tapinas teigė, kad jūsų kontraktas „laužo viską, kas iki šiol buvo įprasta Lietuvos futbole“. Ar tikėjotės, kad vieną dieną iš Lietuvos klubo sulauksite tokio pasiūlymo, kuris, kaip kalbama, yra didžiausias A lygoje? Prilygstantis pasiūlymams, kurių sulaukėte iš užsienio klubų?
– Manau, taip. Lygis čia vis tiek auga. Manau, tikrai bus ir dar geresnių laikų čia, ir žaidėjų... Gal ir pats dar pasikelsiu vertę (šypteli)? Laikas parodys. Dabar tiesiog noriu koncentruotis į pasiruošimą sezonui, mažiau kreipti dėmesį į kalbas, o viską parodyti aikštėje.
