Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 12d. 15:03

S.Mikoliūnas jau mąsto apie karjeros pabaigą: „Pradėjau lankyti trenerių kursus“

Saulius Mikoliūnas
Sauliaus Čirbos nuotr. / Saulius Mikoliūnas

Vilniaus „Žalgirio“ klubo saugas Saulius Mikoliūnas rengiasi jau penktam sezonui savo sezonui iš eilės Lietuvoje. Nors veteranas čia yra pasiekęs visus įmanomus trofėjus, dabartinė konkurencija su Marijampolės „Sūduva“ jam suteikia didelį azarto ir motyvacijos užtaisą.

Jau vasario 24 d. dvi stipriausios Lietuvos futbolo komandos susitiks 2019 m. sezono premjeros dvikovoje dėl „Betsafe LFF Supertaurės“ titulo.

S.Mikoliūnas šiuo metu yra labiausiai patyręs „Žalgirio“ futbolininkas. 34 metų žaidėjas savo trofėjų kraityje turi du iškovotus A lygos trofėjus (2004, 2016 m.), du LFF taurės aukso medalius (2004, 2018 m.) bei LFF Supertaurės apdovanojimą (2016 m.). Būdamas 21-erių jis paliko FBK Kauno klubą ir 2005 metais su „Hearts“ klubu iškovojo Škotijos taurę, vėliau žaidė Ukrainos ir Baltarusijos klubuose.

Kūrybingas futbolininkas 2016 metais persikėlė į „Žalgirį“ ir išgyveno įvairius etapus – auksinį triumfą A lygoje, apmaudų traumos šešėlį ir intensyvų praėjusių metų sezoną su antruoju asmeniniu karjeroje LFF taurės titulu. Gruodį sutartį su „Žalgiriu“ sutartį pratęsęs S.Mikoliūnas neslepia, jog jo ambicijos yra didelės ir į priekį veda intriguojanti konkurencija.

75 rungtynes Lietuvos rinktinėje sužaidęs saugas lff.lt svetainei papasakojo apie tikslus šiame sezone, aptarė pagrindinius konkurencijos Lietuvos futbole akcentus, ateinančią „Betsafe LFF Supertaurės“ dvikovą bei pasidalijo mintimis apie dabartinę Lietuvos rinktinės situaciją.

– Sauliau, sezono premjera Marijampolėje – jau netrukus. Su kokiomis mintimis pasitinki naujus metus?

– Kaip ir kiekvienais metais, klube keliami aukščiausi tikslai – norime laimėti visus įmanomus trofėjus, susigrąžinti A lygos čempionų titulą ir išlaikyti aukštą kokybės lygį.

– Pradedi jau ketvirtą sezoną iš eilės Lietuvoje, pačiam jau greitai sueis 35-eri. Kaip pats jautiesi žaisdamas čia ir kaip apibūdintum konkurencingumo lygį?

– Kalbant apie mūsų lygį, jis tikrai nėra prastas ir galbūt net kyla. Tą parodė praėjusiais metais geras Lietuvos komandų pasirodymas Europos turnyrų atrankoje. Ir aš niekaip negalėčiau pasakyti, jog galiu žaisti atsipalaidavęs ir viskas rožėmis klota. Reikia save prisižiūrėti, tačiau savo fizine kondicija negaliu skųstis – tikrai gerai jaučiuosi, yra tiek noro, azarto siekti pergalių ir tas veda į priekį.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Saulius Mikoliūnas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Saulius Mikoliūnas

– Jeigu palygintum pirmuosius karjeros metus, kai dar žaidei Lietuvoje ir laikotarpį, kai sugrįžai, ką galėtum pasakyti apie konkurencijos ypatybes aukščiausioje lygoje?

– Tuomet, kai dar žaidžiau FBK Kauno komandoje, kova buvo tarp kauniečių ir Panevėžio „Ekrano“ klubo. Pastarasis turėjo daug gerų ir perspektyvių žaidėjų – Mantą Savėną, Aurimą Kučį, Vitalijų Kavaliauską bei kitus – į kuriuos Lietuvoje buvo dedama daug vilčių. FBK Kaune buvo labiau subalansuota sudėtis, buvo kiek mažiau jaunimo, bet daugiau patyrusių žaidėjų. Panaši, atkakli konkurencija pastaraisiais metais vyksta tarp „Žalgirio“ ir „Sūduvos“. Tačiau, žinoma, būtų smagu šiais metais pamatyti daugiau komandų įsijungiančių į tą kovą.

– „Žalgiris“ antrus metus iš eilės Lietuvos A lygoje lieka antroje vietoje už „Sūduvos“ klubo. Ar karjeroje buvai susidūręs su tokiu atveju, kai teko būti tokiame besivejančiųjų vaidmenyje?

– Didžiąją karjeros dalį praleidau užsienyje ir negaliu pasakyti, jog buvo kažkas panašaus. Škotijoje dominuojančios jėgos visada buvo „Celtic“ ir „Rangers“ klubai, mano komandai „Hearts“ pagrindiniai konkurentai buvo miesto derbio konkurentai „Hibernian“. Taip pat ir Ukrainoje neteko susidurti su tuo, jog reikėtų susigrąžinti titulo, tačiau buvo keliamas tikslas užimti kuo aukštesnę vietą.

Kad ir kaip ten būtų, tai veža – tu nori įrodyti, kad esi stipriausias, dabartinė situacija, kai trokštame susigrąžinti A lygos trofėjų, iššaukia didelį azartą. Tokia konkurencija yra be galo įdomi. Kai pats esi atsiplėšęs, yra daugiau atsipalaidavimo ir iš savęs neišspaudi maksimumo. Tokiai konkurencijai esant tu esi įpareigotas pademonstruoti aukščiausią lygį.

– Kaip apibūdintum pastaruosius du sezonus – ar „Žalgiris“ tikrai nusipelnė tokių rezultatų, kokių pasiekė A lygoje?

– Pirmajame „Sūduvos“ auksiniame sezone (2017 m.) mes kiek užmigome ant laurų, nes buvome atsiplėšę 15 taškų. Atsipalaidavę praradome taškus, o marijampoliečiai atsidūrė pergalių kelyje ir mus nubaudė. Tačiau pernai, mano nuomone, mes buvome labiau verti čempionų titulo – su „Sūduva“ žaidėme šešis kartus ir laimėjome keturis, tačiau kažkur pritrūko sėkmės. Todėl dabar yra tik dar didesnė motyvacija atsigriebti.

Evaldo Gelumbausko nuotr./Saulius Mikoliūnas
Evaldo Gelumbausko nuotr./Saulius Mikoliūnas

– Lietuvos futbolo flagmanai „Žalgiris“ ir „Sūduva“ rengdamiesi naujam sezonui į savo gretas pasikvietė ne vieną jauną lietuvį futbolininką. Kaip manai, ką tai galėtų reikšti?

– Dabar tikrai turime gerų ir talentingų jaunųjų futbolininkų, todėl logiška, jog klubai juos kviečiasi į savo komandas, kodėl gi neleisti jiems žaisti? Galbūt tai šiek tiek rodo ir klubų filosofijos pasikeitimą. Yra nemažai pavyzdžių, kai kitose šalyse, kaip Serbijoje, klubai užaugina žaidėjus ir juos parduoda užsienio komandoms. Galbūt daugiau futbolininkų turės galimybę ateityje išvykti.

– Sezono pradžia oficialiai bus pažymėta „Betsafe LFF Supertaurės“ dvikova su „Sūduva“. Kaip komandai bus svarbu pradėti sezoną pergale?

– Tai gali suteikti mums pozityvų psichologinį impulsą. Po tokių laimėtų rungtynių įgauni daugiau pasitikėjimo. Kita vertus, pralaimėjimo atveju, degi noru atsirevanšuoti ir laimėti čempionų vardą. Kiekvienas trofėjus yra smagus ir svarbus.

– Futbolo fanų sprendimu, rungtynės vyks Marijampolėje. Ar tau yra skirtumas žaisti svarbias rungtynes išvykoje ir namuose?

– Man asmeniškai nėra didelio skirtumo, kur žaisti. Žinoma, galbūt didesnis prioritetas būtų rungtyniauti Vilniuje, nereikėtų toli keliauti, susirinktų daugiau savų aistruolių. Kiek liūdna, jog balsavime fanai nulėmė susitikimo vietą Marijampolę. Vilnius yra didesnis miestas ir gaila, jog ne visiems rūpi turėti tokias rungtynes namuose. Keista, kad mažesnis miestas aplenkė mus.

Vilnius yra didesnis miestas ir gaila, jog ne visiems rūpi turėti tokias rungtynes namuose

– Nuo 2004 metų žaidei Lietuvos futbolo rinktinėje, bet paskutinį kartą joje sužaidei 2016 metų kovą. Ar jauti sentimentų praleistiems metams joje, galbūt puoselėji norus sugrįžti į nacionalinę komandą?

– Žinoma, rinktinėje praleisti smagūs metai. Žaisti joje – didžiausia garbė ir kiekvieno futbolininko svajonė. Pamatysime, ką parodys ateitis. Man labai patiko dirbti „Žalgiryje“ su treneriu Valdu Urbonu, kuris dabar stojo prie rinktinės vairo. Jeigu gausiu pakvietimą į rinktinę, tikrai tai svarstysiu.

– Kaip manai, ką gali teigiamo į rinktinę atnešti Valdo Urbono treniravimas?

– Valdas Urbonas yra tikrai išmintingas treneris – jis moka sustyguoti komandą, mato kiekvieno žaidėjo geriausias puses ir pagal tai gali sudelioti tinkamą schemą, parinkti futbolininkus į geriausias pozicijas. Manau, jis gali atnešti tai, ko dabar reikia rinktinei ir jos žaidėjams – pamažu sugrąžinti ramumą ir pasitikėjimą savimi.

– Kokie tavo paties profesiniai planai ateinančiais metais?

– Jau pradėjau lankyti trenerių kursus ir sieju savo ateitį su futbolu. Jaučiu, kad sukauptą patirtį ir žinias galiu perduoti kitiems bei prisidėti prie Lietuvos futbolo vystymo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

04:37
01:19
02:26
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką