Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Škotijos futbolo mozaikoje – vietinių prisiminimai apie „keistuolį“ V.Romanovą ir kitos lietuviškos detalės

Vladimiro Romanovo futbolo imperija buvo giliai įleidusi šaknis tiek Lietuvoje, tiek Škotijoje
„Scanpix“ nuotr. / Vladimiro Romanovo futbolo imperija buvo giliai įleidusi šaknis tiek Lietuvoje, tiek Škotijoje
Šaltinis: 15min iš Glazgo (Škotija)
0
A A

Dar visai neseniai Lietuvos ir Škotijos futbolas buvo surištas nepertraukiama gija, o tik jam suprantamais principais suprojektuota Vladimiro Romanovo futbolo piramidė ir kirbėjimai joje nuolat pakurstydavo aistras abiejų šalių žiniasklaidoje. Tačiau ekscentriškajam verslininkui priėjus bankininkystės liepto galą, greitai į šipulius dužo ir daugiau nei dešimtmetį gyvavusi futbolo imperija. 2018 metų pasaulio čempionato atrankos rungtynių Glazge proga 15min primena lietuviškus Škotijos futbolo istorijos akcentus.

Žlugusi imperija

„Širdims“ simpatizuojantis Edinburgas iki šiol yra suskilęs į dvi dalis. Vieni komandos aistruoliai iki šiol įsitikinę, kad tik ekscentriškojo verslininko iš Lietuvos dėka ties bankroto riba balansavęs klubas sugebėjo pakilti tarsi Feniksas iš pelenų ir įsikišti į didžiųjų Glazgo klubų dominavimą.

Kiti net nedvejodami beda pirštu į prorusišką atmosferą, tvyrojusią tais metais virš „Tynecastle“, ir aiškina, kad Ūkio banko bankroto pasekmės 2013-aisiais klubą privedė prie dar didesnės krizės, nei ši komanda buvo 2004-aisiais, kai V.Romanovas pradėjo lankytis Forto užutekio pietinėje dalyje.

Edinburgą buvęs bankininkas pasirinko neatsitiktinai.

Edinburgą buvęs bankininkas pasirinko neatsitiktinai. Antras pagal dydį Škotijos miestas yra vienas svarbiausių Europos finansų centrų, tad savojo bastiono įkūrimas šioje vietoje V.Romanovui žymėjo savotišką jėgos įtvirtinimą.

Škotijos futbolas šiai sporto šakai neabejingą vyrą traukė jau seniai. „FBK Kaunas“ klubą valdęs V.Romanovas nesėkmingai bandė įsigyti „Dundee United“, „Dundee“ bei „Dunfermline Athletic“ ekipas, kol galiausiai jo akys nukrypo į Škotijos sostinę.

2004-ųjų rugsėjį Lietuvos tykūnui po ilgų derybų galiausiai pavyko įkelti koją į „Hearts“. Pažadėjęs, jog išsaugos bankrutuojančio klubo „Tynecastle“ stadioną, jis įsigijo kiek daugiau nei 19 proc. akcijų iš Chriso Robertsono.

„Scanpix“ nuotr./Sergejus Fedotovas, Vladimiras Romanovas ir Vitalijus Vasiliauskas
„Scanpix“ nuotr./Sergejus Fedotovas, Vladimiras Romanovas ir Vitalijus Vasiliauskas

Nuo šios akimirkos V.Romanovo įtaka Edinburge tik augo, kol galiausiai po metų su 55,5 proc. akcijų jis jau turėjo kontrolinį akcijų paketą ir visišką laisvę. Dar vėliau verslininko valdomų akcijų dalis išaugo net iki 82 proc., tačiau tuo metu komandos aistruoliams kur kas svarbesni buvo „Hearts“ rezultatai futbolo aikštėje.

Sėkmingiausi – 2006-ieji

O rezultatai teikė labai daug vilčių. Nauji futbolininkai bei naujas treneris George‘as Burley nuo pat pirmos dienos pradėjo keisti per ilgus metus nusistovėjusią Škotijos klubinio futbolo tvarką.

142 metų istoriją skaičiuojantis Edinburgo klubas 2005–2006 metų sezoną pradėjo fantastiška aštuonių pergalių serija. Lygiai tokiu pačiu spurtu pirmenybes „širdys“ buvo pradėjo vos kartą – gūdžiais 1914-aisiais. Tačiau tuomet, kai komandos sirgaliai vis garsiau pradėjo kalbėti apie artėjantį čempionų titulą, V.Romanovas ėmėsi to, ką mokėjo daryti geriausiai – atleido trenerį.

Škotija buvo šokiruota, kai sirgalių ir žaidėjų mėgstamas G.Burley neteko darbo, tačiau tuoj pat buvo pradėta kalbėti, kad netrukus komandai vadovauti bus paskirtas aukščiausios prabos specialistas. Minėtos Kevino Keegano, Bobby Robsono, Claudio Ranieri ir Ottmaro Hitzfeldo kandidatūros, tačiau nė vienas iš jų prie komandos vairo taip ir nestojo, o vadžios buvo netikėtai perleistos praeityje dėl lytinių santykių su penkiolikmete nuteistam 12 mėnesių kalėti Grahamui Rixui.

Tuomet, kai komandos sirgaliai vis garsiau pradėjo kalbėti apie artėjantį čempionų titulą, V.Romanovas ėmėsi to, ką mokėjo daryti geriausiai – atleido trenerį.

Visgi anglas klube išdirbo tik pusę metų, o kovą komandos vairas patikėtas Lietuvos futbolo legendai Valdui Ivanauskui.

Šios revoliucijos komandai išsilaikyti viršūnėje nepadėjo, bet sezoną „Hearts“ baigė į priekį praleidę tik „Celtic“ ir po labai ilgos pertraukos nutraukė didžiųjų Glazgo klubų dominavimą Škotijos čempionate. „Old Firm“ klubai pirmąsias dvi pozicijas dalijosi nuo 1995-ųjų, kai tarp jų buvo įsiterpęs „Motherwell“.

Tiesa, 2006-ieji į „Hearts“ istoriją įeis ir dar dėl vieno laimėjimo. Būtent tais metais klubas laimėjo Škotijos taurę, finale po 11 metrų baudinių serijos palaužęs kuklų antrojo diviziono „Gretna“ klubą.

Tame pačiame Glazgo „Hampden Park“ stadione vykusiame mače „Hearts“ vadovavo V.Ivanauskas, be keitimo žaidė dabartinis rinktinės vyriausiasis treneris Edgaras Jankauskas. Deividą Česnauskį 86-ąją minutę pakeitė kitas lietuvis Saulius Mikoliūnas.

„Hearts“ futbolininkai švenčia pergalę 2006 metų Škotijos taurės finale
„Hearts“ futbolininkai švenčia pergalę 2006 metų Škotijos taurės finale

Prisiminimuose – nesuprastas keistuolis

Nuo V.Romanovo pasitraukimo iš Škotijos futbolo praėjo treji metai ir legenda, kuri kone dešimtmetį tvyrojo virš Edinburgo ir kelis kartus per metus sudrebindavo Glazgą, po truputį sklaidosi. Didžiausiame Škotijos mieste skandalingasis bankininkas dabar prisimenamas tik kaip žmogus, sugebėjęs išskirti „Old Firm“.

„Tačiau čempionais „Hearts“ taip ir netapo, – 15min apsilankius Glazgo centre esančioje užeigoje „Malones Irish Pub“ ir pasiteiravus nuomonės apie V.Romanovą, pažymėjo vietos futbolo aistruolis Shaune'as. – Žinoma, kurį laiką čempionatas buvo įdomesnis, nes jame atsirado trečias gana įdomus žaidėjas, tačiau iš esmės niekas nepasikeitė. Kita vertus, jei paklausite manęs, netikėjau, kad 2006-ųjų metų Škotijos čempionatą „Hearts“ po aštuonių pergalių visgi dar gali pralaimėti.“

Į ketvirtą dešimtį senokai įkopęs Jimas turi bilietą į šeštadienį vyksiančias Škotijos rinktinės rungtynes su Lietuva. Vyras neslepia, jog yra protestantiškų pažiūrų ir būtent dėl šios priežasties „Old Firm“ derbyje palaiko „Rangers“ komandą.

Anot jo, religinė takoskyra tarp „Celtic“ ir „Rangers“ šiomis dienomis juntama gerokai mažiau nei tai buvo prieš kelis dešimtmečius, tačiau nuo 1888 metų gyvuojantys ir šiemet iš naujo atgimę miesto derbiai kaskart sukelia didžiulį ažiotažą.

„Jei prisiminsime „Hearts“, manau, jog klubas vargu ar būtų įsiterpęs tarp Glazgo komandų, jei „Rangers“ tuo metu būtų kiek stipresnis. Vlado (Romanovo – aut. past.) metais „Celtic“ visa galva buvo pajėgesnis už likusias Škotijos komandas. Manau, jog tuo metu jau galima buvo įžvelgti ir „Rangers“ kracho pirmuosius simptomus“, – įsitikinęs Shaune'as.

2006–2008 metais „Celtic“ laimėjo tris iš eilės Škotijos čempionatus, tačiau vėliau tokia pačia serija atsakė „Rangers“. Visgi 2012 metais klubo skolų kupra pasidarė tokia didžiulė, kad Škotijos futbolo simboliui paskelbtas bankrotas ir jis ištrenktas į ketvirtą šalies divizioną. Tačiau mėlynųjų legenda ir toliau gyva. Šį sezoną „Rangers“ grįžo tarp stipriausių lygos komandų ir „Old Firm“ derbis vėl atgimė.

V.Romanovą Shaune'as vadina „keistuoliu“, kuris Škotijoje taip ir nebuvo suprastas, tačiau bankininkas nė vieno Škotijos futbolo gerbėjo nepaliko abejingo ir kaip reikiant sudrumstė ilgus metus ramiai tyvuliavusį Škotijos klubinio futbolo vandenį.

Vairą perėmė moteris

Visgi bankroto administratorių rankose atsidūrė ne tik „Rangers“. Pradėjus skilinėti V.Romanovo verslo imperijai, 2013-ųjų vasarą toks pats likimas ištiko ir „Hearts“.

SNS nuotr./Ann Budge
SNS nuotr./Ann Budge

Tais metais „širdys“ liko „Premier“ lygos dugne ir iškrito į žemesnį divizioną. Tiesa, jame ilgai neužsibuvo. Jau po metų klubas laimėjo antrąjį šalies ešeloną ir sugrįžo tarp stipriausių.

Sunkiausiu komandai periodu ją vėl gelbėjo ištikimiausi aistruoliai. Būtent 8 tūkst. sirgalių Edinburgo ekipai neleido patirti finansinio kracho, kai skola siekė 28 milijonus svaro sterlingų.

Nuo pat naujosios eros pradžios svarbiausias žodis klube priklauso verslininkei Anne Budge.

Psichologės diplomą turinti moteris puikių rezultatų pasiekė vadovaudama žinomai Edinburgo alaus bendrovei „Scottish & Newcastle“, vėliau sėkmingai dirbo IT sektoriuje. Daugiau nei prieš dešimt metų ji netgi buvo laimėjusi Metų antreprenerės apdovanojimą.

Edinburgo „Hearts“ klubo markinėliai
Edinburgo „Hearts“ klubo markinėliai

Vos tik tapusi naująja klubo vadove, direktoriumi paskyrė buvusį Škotijos rinktinės trenerį Craigą Leveiną, o vyriausiuoju treneriu – ilgametį komandos simbolį Robbie Neilsoną.

Praėjusį sezoną naujieji klubo vadovai netgi originaliai atsidėkojo savo ištikimiausiems gelbėtojams ir pristatė trečiuosius komandos marškinėlius, ant kurių parašyti visų žmonių vardai, kurie prisidėjo prie ekipos išsaugojimo.

Stojus tvarkai, į „Tynecastle“ sugrįžo ir pergalės. Praėjusį sezoną „Hearts“ iškovojo „Premier“ lygos bronzą. Trečioje pozicijoje „širdys“ žingsniuoja ir šiemet, o ruoštis dvikovai su Lietuva Škotijos rinktinės treneris Gordonas Strachanas pakvietė du žaidėjus: vartininką Jacką Hamiltoną ir gynėją Callumą Patersoną.

Krikštas – prieš šešiolika metų

Iš viso Škotijos „Premier“ lygoje yra rungtyniavę net devyniolika Lietuvos futbolininkų ir dauguma jų atstovavo būtent V.Romanovo globojamam „Hearts“. Pagal futbolininkų diasporos dydį šioje šiaurinėje Didžiosios Britanijos dalyje Lietuva nusileidžia vos kelioms valstybėms.

Nuo 1998-ųjų metų, kai oficialiai buvo įkurta dabartinė „Premier“ lyga, daugiau savo pasiuntinių nei Lietuva turėjo tik septynios pasaulio valstybės: Argentina, Australija, Suomija, Prancūzija, Italija, Nyderlandai ir Ispanija.

Pirmosios kregždės Škotijos lygoje buvo dar 2000–2011 metų sezoną „Dunfermline Athletic” marškinėlius apsivilkę Andrius Skerla ir Tomas Danilevičius. Ilgametis rinktinės kapitonas į Škotiją atvyko, kai jam nepavyko įsitvirtinti garsiajame Londono „Arsenal“ klube, tačiau senoji Škotijos sostinė T.Danilevičiui tebuvo trumpa karjeros stotelė ir sužaidęs vos tris mačus, jis iškeliavo ten, kur ir pradėjo savo karjerą didžiajame futbole, – į Belgiją.

Organizatorių nuotr./Andrius Skerla
Organizatorių nuotr./Andrius Skerla

Tuo tarpu A.Skerla Danfermline žaidė net penkis sezonus ir iki šiol vietos aistruolių prisimenamas kaip vienas geriausių visų laikų komandos legionierių. Iš „PSV Eindhoven“ atvykęs gynėjas greitai išsikovojo vietą startinėje „The Pars“ sudėtyje ir jau po debiutinių metų buvo kviečiamas į garsųjį Glazgo „Rangers“, tačiau nusprendė likti „East End Park“. 2004-aisiais A.Skerla su „Dunfermline Athletic“ pasiekė Škotijos taurės finalą ir net įmušė jame vienintelį savo komandos įvartį, tačiau Glazgo „Celtic“ atsakė trimis ir nugvelbė titulą iš panosės.

Praėjusiais metais „Dunfermline Athletic“ rungtyniavo vos trečiajame pagal pajėgumą Škotijos futbolo divizione.

„Apie Škotijoje praleistus metus liko tik patys geriausi prisiminimai. Man ten patiko viskas – treniruočių ir gyvenimo sąlygos, puikios aikštės ir kokybiškas futbolas. Gaila tik tiek, kad paskutiniais metais klubas pateko į finansinę krizę, komandą paliko daug žaidėjų ir vos išsilaikėme aukščiausiajame divizione“, – prisiminė šiuo metu Vilniaus „Žalgiryje“ treneriu dirbantis A.Skerla.

Lietuvos futbolininkai Škotijos „Premier“ lygoje
Nr. Žaidėjas Klubai Metai Sezonai
1. Nerijus Barasa „Hearts“ 2005-2007 2
2. Ričardas Beniušis „Hearts“ 2007-2008 1
3. Deividas Česnauskis „Hearts“ 2004-2009 5
4. Marius Činikas „Hearts“ 2009-2010 1
5. Tomas Danilevičius „Dunfermline Athletic“ 2000-2001 1
6. Kęstutis Ivaškevičius „Hearts“ 2006-2008 2
7. Edgaras Jankauskas „Hearts“ 2005-2007 2
8. Tomas Kančelskis „Hearts“ 2006-2008 2
9. Marius Kižys „Hearts“ 2005 1
10. Audrius Kšanavičius „Hearts“ 2007-2009 2
11. Eduardas Kurskis „Hearts“ 2007-2008 1
12. Saulius Mikoliūnas „Hearts“ 2005-2009 4
13. Arvydas Novikovas „Hearts“, „St.Johnstone“ 2009-2013 4
14. Linas Pilibaitis „Hearts“ 2006-2007 1
15. Andrius Skerla „Dunfermline Athletic“ 2000-2005 5
16. Darvydas Šernas „Ross County“ 2015 1
17. Valdas Trakys „Hibernian“ 2010-2011 1
18. Andrius Velička „Hearts“, „Rangers“, „Aberdeen“ 2006-2009, 2010-2011 4
19. Marius Žaliūkas „Hearts“, „Rangers“ 2006-2013, 2014-2015 8

Lietuviškos „širdys“

Iš devyniolikos Škotijos „Premier“ lygoje rungtyniavusių lietuvių, net penkiolika buvo užsivilkę „Hearts“ klubo vyšninius marškinėlius. Ilgiausiai šioje komandoje rungtyniavo Marius Žaliūkas. Kuršėnuose gimęs vidurio gynėjas Edinburge praleido net septynis sezonus ir labai sėkmingai pakeitė ilgametį komandos kapitoną bei sirgalių numylėtinį Steveną Pressley.

2010-aisiais metais jis net perėmė kapitono raištį, tačiau vėliau prasidėjo nesutarimai su klubo savininku dėl sutarties pratęsimo. Tarp V.Romanovo ir futbolininko perbėgo juoda katė ir galiausiai verslininko paliepimu M.Žaliūkas net buvo išmestas iš pagrindinės komandos.

Visgi Edinburge praleisti metai M.Žaliūkui įstrigs į atmintį. 2012-aisiais klubas iškovojo Škotijos taurę, o pirmasis trofėjų virš savo galvos iškėlė būtent kapitonas iš Lietuvos.

„Scanpix“ nuotr./„Hearts“ kapitonas Marius Žaliūkas su 2012 metais iškovota Škotijos taure
„Scanpix“ nuotr./„Hearts“ kapitonas Marius Žaliūkas su 2012 metais iškovota Škotijos taure

2013–2014 metų sezoną lietuvis praleido „Leeds United“ ekipoje ir po to vėl sugrįžo į Škotiją, tiesa, jau apsivilko „Rangers“ marškinėlius. Nors pasirašė dvejų metų sutartį, bendros kalbos su treneriu nerado ir nesibaigus sutarčiai abipusiu sutarimu sutartį nutraukė bei nuo 2016-ųjų atstovauja Vilniaus „Žalgiriui“.

Be M.Žaliūko, net penkerius metus „Hearts“ marškinėlius vilkėjo dabartinis „Trakų“ komandos kapitonas Deividas Česnauskis.

Vis dar Lietuvos rinktinei atstovaujantį saugą V.Romanovas nupirko iš Maskvos „Lokomotiv“. „Tynecastle“ stadione 18-uoju numeriu pažymėtus marškinėlius vilkėjęs Chesney tarp vietos sirgalių buvo vienas mėgstamiausių futbolininkų.

Ne mažiau gilų pėdsaką „Hearts“ istorijoje įmynė ir po keturis sezonus šioje komandoje praleidę Saulius Mikoliūnas ir Arvydas Novikovas.

Andriaus Veličkos proveržis

Ilgamečiam „FBK Kauno“ atakų lyderiui Andriui Veličkai V.Romanovas taip pat suteikė šansą atsiskleisti Škotijoje, o ypatingą uoslę įvarčiams turintis snaiperis gauta proga puikiai pasinaudojo.

Iki šiol A.Velička yra vienintelis Lietuvos futbolininkas, kuris atstovavo net trims Škotijos klubams. Į Ūkanotąjį Albioną pirmą kartą puolėjas nuskrido 2006-ųjų vasarą. Vietos sirgalių simpatijas kaunietis užsitarnavo labai greitai – Edinburgo derbio su „Hibernian“ metus įmušė du įvarčius ir išplėšė tašką, nors „Hearts“ buvo priversti žaisti su dešimt žaidėjų.

Edinburge A.Velička buvo vadinamas „superatsarginiu“ – ne kartą gelbėjo komandą mušdamas įvarčius, nors aikštėje pasirodydavo tik antrajame kėlinyje po keitimo.

„Scanpix“ nuotr./Andrius Velička
„Scanpix“ nuotr./Andrius Velička vilkėjo net trijų Škotijos klubų marškinėlius

„Hearts“ istorijoje puolėjas paliko ir dar vieną įrašą. Jis pelnė 500-ąjį „Hearts“ klubo istorijoje Škotijos „Premier“ lygoje ir įmušė ne bet kam, o „Rangers“ varžovų tvirtovėje „Ibrox“.

Iš Škotijoje sužibėjusio kauniečio V.Romanovui pavyko uždirbti ir puolėjas 2008 metais buvo parduotas Stavangerio „Viking“ ekipai, tačiau Norvegijoje neužsibuvo ir grįžo į Škotiją – tiesa, jau į „Rangers“ klubą. Legendinės komandos sudėtyje lietuvis per 8 mačus pelnė keturis įvarčius, bet vėliau prarado vietą sudėtyje ir buvo skolinamas „Broston City“ bei „Aberdeen“ ekipoms.

Visgi A.Velička Škotijoje prisimenamas iki šiol. Glazge ne vienas futbolo aistruolis rungtynių su Lietuva išvakarėse teiravosi, kaip šiuo metu sekasi „Kauno Žalgirio“ ekipos marškinėlius vilkinčiam 37-erių veteranui.

„Žalgirio“ galybė – ant škotiškos patirties pamatų

Šiuo metu stipriausiame Lietuvos futbolo klube Vilniaus „Žalgiryje“ taip pat apstu sodrių škotiškų atspalvių. Ir ne tik todėl, kad komandos marškinėlius vis dar tebevilki trys praeityje labai svarbius vaidmenis „Hearts“ ekipoje vaidinę S.Mikoliūnas, M.Žaliūkas ir Linas Pilibaitis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./VMFD „Žalgiris“ direktorė Vilma Venslovaitienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Žalgirio“ direktorė Vilma Venslovaitienė

Dar visai neseniai klube dirbo ir V.Romanovo mėgstamas buvęs „Hearts“ vartininkų treneris Artūras Ramoška, „Žalgirio“ marškinėlius taip pat prieš keletą metų vilkėjo A.Velička, o A.Skerla tebėra A lygos čempionų klubo treneriu.

„Žalgiriui“ vadovaujantys Vilma Venslovaitienė ir Mindaugas Nikoličius taip pat futbolo vadybos pagrindų mokėsi Edinburge.

Perspektyvius specialistus V.Romanovas į Škotijos sostinę perkėlė būtent tuomet, kai visiškai perėmė „Hearts“ kontrolę.

Ambicijų niekada nestokojusią ŪBIG (Ūkio banko investicinės grupės) personalo vadovę V.Venslovaitienę ekscentriškasis verslininkas į Edinburgą pasikvietė dėl to, jog ji padėtų susigaudyti futbolo rinkų subtilybėse bei derėtųsi su futbolininkais ir jų agentais.

Po pusės metų V.Venslovaitienė buvo paskirta Sporto projektų vystymo departamento direktore, o M.Nikoličius tapo departamento sporto direktoriumi ir rūpinosi žaidėjų paieška.

Vis dėlto po kelerių metų dabartiniai „Žalgirio“ vadovai paliko V.Romanovo verslo imperiją. Šį V.Venslovaitienės bei M.Nikoličiaus žingsnį pats verslininkas ir jo aplinkos žmonės iki šiol vadina viena didžiausių išdavysčių. Kita vertus, mažai žmonių, kurie sugebėdavo ilgiau ištverti šalia V.Romanovo.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką