Baltijos taurė liko Estijoje, o laukimas prasitęsė dar dvejiems metams – mažiausiai iki aštuoniolikos. Kartu su juo – ir klausimai, kurie po tokio vakaro neišvengiamai taps dar garsesni.
Lietuvos futbolo federacija šiems metams buvo iškėlusi aiškią kartelę: laimėti Baltijos taurę ir rudenį triumfuoti UEFA Tautų lygos D divizione. Pirmasis tikslas Taline liko neįgyvendintas. Ne žalia varnelė, o raudonas iksas.
Todėl antradienio vakarą pralaimėtas finalas palieka daug nežinomybės.
„Kalbėsimės... Jei pokalbis bus, tai ir kalbėsimės, – apie susitikimą su LFF Vykdomuoju komitetu ir savo ateitį kalbėjo E.Jankauskas. – Apie ką, kaip? Bandysime paaiškinti priežastis, aplinkybes. Mes visada kalbamės. Ir prieš rungtynes kalbėjomės, ir po rungtynių su Latvija kalbėjomės. Turėjome prezidento palaikymą. Žiūrėsime, mes pasiruošę atsakyti į klausimus.“
Visgi strategas pripažino, kad Estija titulą apgynė pelnytai ir rungtynių švieslentė antradienį rodė teisingą rezultatą.
„Buvo daug emocijų, kovos, kortelių... Emocijos buvo paaukštintame lygmenyje. Daryti dabar analizę „ant karštų“ neverta, bet kas pirmiausia krenta į akis – šiandien laimėjo geresnė komanda... Nebuvome tokie, kokie buvome prieš tris dienas. Galbūt komanda nespėjo atsistatyti. Tai nebuvo geros rungtynės. Iš psichologinės pusės taip pat nesugebėjome susitvarkyti su savo užduotimis, lūkesčiais, įtampa. Turėjome sunkumų paprastuose techniniuose elementuose – pirmi kamuoliai, antri kamuoliai, treti kamuoliai... Pralaimėjome daug dvikovų. Pernelyg lengvai jiems leisdavome atsikovoti kamuolį, nesugebėdavome laiku pakilti atidavę perdavimą. Reikia išanalizuoti ir pakalbėti su žaidėjais, kas tai lėmė – psichologiniai barjerai ar tiesiog neatsistatėme fiziškai. Klydome per daug ir ypač paprastose situacijose. Sužaidėme ženkliai žemiau savo standarto“, – rungtynes analizavo E.Jankauskas.
Strategas neslėpė, kad šeimininkų toks solidus pasirodymas jam buvo nemaža staigmena.
„Žinojome, kad tai yra greita, tvirta, atletiška ir fiziška komanda, o kad jie bus tokie geri su kamuoliu prie mūsų baudos aikštelės, man buvo nemalonus siurprizas. Visgi čia yra Estija, o ne pirmojo FIFA penkiasdešimtuko komanda. Žaisti sienelėmis prie baudos aikštelės ir mušti įvartį... Vis dėlto ten ir akivaizdi gynybos klaida... Arba jie buvo labai geri, arba mes sužaidėme ypač prastai kertiniuose momentuose“, – sunkiai savo komandą atpažino Lietuvos rinktinės vartininkas.
E.Jankauskas pasakojo, jog kartais Estijos pranašumas atrodė ypač didelis.
„Su dviem puolėjais jiems pavyko užpresinguoti visą mūsų gynybos liniją ir atrodė, kad mes neturime variantų mušti kamuolį į priekį. Trūko rizikos mažuose plotuose, gal galėjome stengtis daugiau išeiti į ataką per saugus, bet kai pasitikėjimo nėra, žaidėjai nesiryžta rizikuoti. Pralaimėjome dvikovas. Susidarė vaizdas, kad kažkur nespėjame, arba priešininkams labai sekasi. Kiekvienas 50/50 kamuolys nukrisdavo jiems“, – pralaimėjimo priežastis analizavo specialistas.
Visgi didžiausią meškos paslaugą, anot E.Jankausko, visgi padarė psichologinis faktorius.
„Visi rimtai ruošėsi ir gyveno šiuo turnyru, bet akivaizdu, kad per daug norėjome laimėti, per daug degėme noru. Tai galiausiai mus sukaustė, atsispindėjo fizinėse kondicijose, techniniuose elementuose... Nors ir bandėme neužkelti emocinio tono, kažkas akivaizdžiai nesuveikė“, – apgailestavo strategas.
Mačui vadovavęs latvis Vitalijus Spasjonnikovas per dvikovą parodė net 13 geltonų kortelių, tačiau laidyti strėlių į arbitrą treneris nebuvo linkęs.
„"Nuo pat pirmųjų minučių prasidėjo provokacijos, jie pradėjo erzinti Gvidą Gineitį. Žinojome, kad taip gali būti, bet reikia pripažinti, kad į savo nešvarų žaidimą jie mus įtraukė... Mes ėmėme jiems atsakinėti, pradėjo trūkti koncentracijos. Deja, šiuo dalykuose „neatsovėjome“, – pripažino E.Jankauskas.
