Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Įdomiosios olimpinių čempionų istorijos

Jimas Ryunas bergždžiai vejasi Kipchoge Keino 1500 m distancijoje
Jimas Ryunas bergždžiai vejasi Kipchoge Keino 1500 m distancijoje
Šaltinis: 15min
0
A A

Ilgos ir sekinančios treniruotės – profesionalių sportininkų kasdienybė. Puiki fizinė parengtis ir rezultatyvumas suteikia galimybę dalyvauti aukščiausio lygio varžybose. Juk kiekvienas atletas svajoja būti geriausiu ir stovėti ant olimpinės pakylos.

Ši nuostata gaji, bet teisinga tik iš dalies. Sporto istorijoje nemažai atvejų, kai čempionais tapdavo ne patys pajėgiausi atletai. Kartais nugalėtojo laurai vainikuodavo sportininką tik susiklosčius palankioms aplinkybėms.

Antikos istorija mini dramatišką įvykį – olimpiados dalyvio mirtį siekiant čempiono titulo. 648 m. pr. Kr. į olimpinių žaidynių programą buvo įtrauktas pankrationas. Tai kovinio sporto šaka, kurią sudaro bokso ir imtynių elementai.

Pankrationo čempionu galėjo tapti tik pats stipriausias ir vikriausias vyras, kadangi kovos metu leista beveik viskas. Priešininkai smūgiavo rankomis, alkūnėmis, keliais, kojomis ir galvomis. Sportininkai trankė galvas ir smaugė vieni kitus, antikiniame pankratione negaliojo taisyklė „gulinčio nemuša“. Gulintis galėjo ir smūgiuoti pats, ir būti pribaigtas.

Kas buvo draudžiama? Kandžiotis, draskytis ir badyti vienas kitam akių. Beje, atletai kovojo ne vieni. Juos prižiūrėjo lazda apsiginklavęs teisėjas, kuris sekė, kad sportininkai nenudobtų vienas kito ar nesuluošintų.

564 m. pr. Kr. Graikijoje vyko olimpinės žaidynės. Ketvirtąją didžiausios sporto šventės dieną arenoje susirungė pankrationo sportininkai. Tarp jų buvo graikas Arichionas iš Figalijos, kuris siekė trečią kartą tapti olimpiniu čempionu. Jam nepasisekė – sportininką pasmaugė arenoje.

Graikų istorikas Filostratas Jaunesnysis ir vėlesnių laikų tyrinėtojai aprašė šią dvikovą savaip interpretuodami kovos eigą. Arichiono priešininkas ėmė jį smaugti iš nugaros, tuo pat metu apsivijo kojomis graiko kūną, o pėdas įkišo tarp jo kelių. Visgi dukart olimpinis čempionas privertė savo varžovą nusileisti išnarindamas jam kulkšnį. Negalėdamas iškęsti skausmo priešininkas pasidavė, o mirtinai uždusęs Arichionas buvo vainikuotas nugalėtoju.

Kita istorija nutiko 1900 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių metu. Šioje olimpiadoje pirmą kartą leista dalyvauti moterims. Dailiosios lyties atstovės rungėsi jachtų lenktynėse, žaidė tenisą ir golfą.

Olimpine golfo čempione ir pirmąja amerikiete dalyvavusia olimpiadoje tapo Margaret Ives Abbott. Dera pažymėti, kad 1900 m. žaidynėms buvo labai prastai pasirengta. Sportininkai dažnai nenutuokė, kad tai reikšmingiausias sporto renginys. Būtent taip nutiko ir jaunai merginai Margaret.

Ji atvyko į Paryžių kartu su savo motina studijuoti Edgaro Degas ir Auguste'o Rodino kūrybos. Amerikietėms norėjosi prasiblaškyti, tad motina su dukra nutarė pažaisti golfą. Tuo labiau kad vyko kažkoks turnyras. Poniai ir panelei Abbott niekas nepasakė, kad jos rungsis olimpinėse žaidynėse.

M.Abbott laimėjo ir tapo pirmąja olimpine čempione iš JAV. Iškilmingos ceremonijos metu jai buvo įteikta porcelianinė taurė ir jaunoji amerikietė grįžo į savo namus Čikagoje. Merginos motina užėmė septintą vietą. Tai vienintelis atvejis olimpiados istorijoje, kai tarpusavyje varžėsi motinos ir dukters tandemas.

Margaret Ives Abbott iki pat savo mirties 1955 m. net neįtarė, kad tapo pirmąja moterimi olimpine čempione iš JAV.

1900 m. Paryžiaus olimpiadą galima laikyti išskirtine – nebuvo nei atidarymo, nei uždarymo ceremonijų. Žaidynės truko pusę metų, o dauguma čempionų taip ir nesužinojo, kad laimėjo olimpinius medalius.

Trečioji nugalėtojo istorija parodo beribę profesionalo valią ir ryžtą. Bėgikas Kipchoge Hezekiah Keino dalyvavo 1968 m. Meksiko olimpinėse žaidynėse. 28 metų sportininkas buvo pasiekęs karjeros viršūnę ir tikėjosi laimėti olimpinį auksą.

Koją pakišo liga – gydytojai olimpiados metu diagnozavo ūmią tulžies pūslės infekciją, kuri galėjo sužlugdyti visus lūkesčius. K.Keino nepaisė įspėjimų ir aštrių pilvo dieglių, per aštuonias dienas jis dalyvavo net šešiuose bėgimuose.

10000 metrų distancijos finale kenietis visą laiką buvo tarp lyderių. Likus dviems ratams iki finišo bėgikas sukniubo stadione, nes jau nebegalėjo ištverti pilvo skausmų. Jis nušliaužė už bėgimo takelio ir valandėlę pailsėjęs baigė distanciją. Teisėjai bėgiką diskvalifikavo.

Dvi dienas pailsėjęs K.Keino startavo 5000 metrų finale. Sveikata dar labiau pablogėjo, bet jis sugebėjo iškovoti sidabro medalį atsilikdamas nuo čempiono vos 0,2 sekundės.

Paskutinis šansas laimėti olimpiadą buvo 1500 metrų bėgimas. Gydytojai primygtinai reikalavo gulėti ir neeikvoti jėgų, bet K.Keino perkalbėti nepavyko. Jis sėdo į autobusą ir išvažiavo į olimpinį stadioną. Pusiaukelėje susidarė didžiulė spūstis, todėl kenietis išlipo ir nubėgo net 3 kilometrus iki starto vietos.

Sportininkui liko vos 20 minučių – pailsėti, užsiregistruoti ir pasirengti. Pagrindinis K.Keino varžovas Jimas Ryunas buvo nepralenkiamas bėgikas 1500 metrų distancijoje net trejus metus. Be to, jis nekentėjo pilvo skausmų.

Kenijos bėgikas K.Keino pademonstravo neįtikėtiną valią laimėti – jis finišavo pirmas po 3 minučių ir 34,9 sekundės. Tai antras geriausias rezultatas per visą istoriją. Kitas K.Keino rekordas – atotrūkis nuo J. Ryuno net 20 metrų – vis dar nėra pagerintas.

15MIN MULTIMEDIJOS PROJEKTAS: 15 OLIMPINIŲ AKIMIRKŲ, DĖL KURIŲ DIDŽIUOJAMĖS LIETUVA

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką