Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Olimpietis badmintoninkas Kęstutis Navickas: „Jaunimui reikia rodyti pavyzdį”

Kęstutis Navickas
„Bang Bang Photography“ nuotr. / Kęstutis Navickas
Šaltinis: 15min
0
A A

Statistinių tyrimų duomenimis, Lietuvoje tik kas antras 11–15 metų amžiaus berniukas ir kas penkta mergaitė gali būti laikomi fiziškai aktyviais. Fiziškai aktyvių vaikų skaičius mažėja, todėl sporto pasaulio atstovai tikina, jog kuo skubiau reikia ieškoti alternatyvų žalingiems jaunuolių užsiėmimams pakeisti ir fiziniam aktyvumui didinti.

 „Sportuojantis žmogus tampa sveikesnis, praskaidrėja jo mintys, pasikeičia požiūris į gyvenimą, formuojasi naujos vertybės, kurios padeda augti įvairiapusiškai išsilavinusiai asmenybei“, – sako geriausias visų laikų Lietuvos badmintonininkas olimpietis Kęstutis Navickas.

Tėvų pavyzdys – lemiamas

K.Navicko teigimu, dėl netinkamai pasirinkto gyvenimo kelio nereikėtų kaltinti tik jaunuolių – tėvų pavyzdys yra lemiamas veiksnys, padedantis pagrindus asmenybės formavimuisi.

K.Navicko teigimu, dėl netinkamai pasirinkto gyvenimo kelio nereikėtų kaltinti tik jaunuolių – tėvų pavyzdys yra lemiamas veiksnys, kuris padeda pagrindus asmenybei formuotis.

Pekino olimpinių žaidynių 9-osios vietos laimėtojas sako, jog už viską, ką turi šiandien, yra dėkingas tėvams, pastūmėjusiems jį į sporto pasaulį.

„Pasyvus jaunimo požiūris į sportą yra didžiulė bėda, o tokio požiūrio toleravimas iš tėvų pusės – nedovanotinas. Auga paliegęs, nesportiškas jaunimas, kyla užimtumo stokos problema. Gaila, kad tokio gyvenimo būdo pasekmės suvokiamos per vėlai“, – kalbėjo 10 kartų Lietuvos badmintono čempionu tapęs sportininkas.

Jam antrina ir Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos prezidentas Aurimas Mačiukas. Anot jo, diegiamos vertybės šeimoje yra svarbus veiksnys, tačiau aplinkiniai taip pat daro įtaką. Jis sako, kad jaunuoliui reikia parodyti pakaitalą neigiamai veiklai – jeigu nuvesi vaiką į sporto būrelį, parodysi alternatyvą slankiojimui gatvėmis, ten jis susipažins su naujais žmonėmis, kurie skatins sugrįžti, bus pavyzdys.

„Vos kas antras berniukas ir kas penkta mergaitė sportuoja taip, kad juos būtų galima laikyti fiziškai aktyviais. Mažo sportinio aktyvumo problema tampa opesnė, pažvelgus į statistiką – penktadalis paauglių prisipažįsta rūkantys ir bene trečdalis yra buvę apsvaigę nuo alkoholio. Kadangi pasirinkusiųjų tokį gyvenimo būdą yra daugiau nei sportuojančiųjų, fizinio aktyvumo skatinimas yra būtinybė, norint pakeisti susiklosčiusią situaciją. Svarbu visuomenę sudominti sportu ir užkrėsti sektinais pavyzdžiais“, – teigė ekspertas.

Bijo suklysti, todėl geriau nieko nedaro

Užsienyje daug laiko praleidžiantis K.Navickas mano, jog lietuviai turi labai blogą ydą – bijo suklysti, būti nepripažinti, yra linkę save nuvertinti. Dėl to bijo imtis naujos veiklos, išsikelti siekiamų tikslų.

„Jaunimas Lietuvoje save per daug nuvertina ir bijo suklysti. Daug laiko esu praleidęs užsienyje, kur jauni žmonės skiria visą energiją ir atkakliai siekia įgyvendinti savo tikslą. Nebijo klaidų, iš jų pasimoko. Lietuviai kūrybingi, tačiau neryžtingi, tai pastebima ir sporte“, – kalba badmintonininkas.

Užsienyje daug laiko praleidžiantis K.Navickas mano, jog lietuviai turi labai blogą ydą – bijo suklysti, būti nepripažinti, yra linkę save nuvertinti. 

Tėčio pastūmėtas Kęstutis Navickas sako, jog nuo pirmos treniruotės sužavėjęs badmintonas suformavo supratimą apie sveiką gyvenseną, atvėrė daug galimybių, išugdė kaip įvairiapusį ir išsilavinusį žmogų.

„Sportas man suteikė neįkainojamą patirtį, nes tapau disciplinuotas, išmokau koncentruotis į teigiamus dalykus: tikslo siekimą, sveiką gyvenimo būdą, asmeninį tobulėjimą. Labai džiaugiuosi, kad nebuvo laiko užsiimti niekais, trankytis gatvėse ir veltėdžiauti. Užuot daręs tai, aplankiau daug šalių, susipažinau su nuostabiais žmonėmis ir kultūromis. Sukaupiau didžiulę gyvenimišką patirtį, kuri yra mano didžiausias turtas“, – atviravo sportininkas.

Sportas – visapusė nauda

Vyrauja nuomonė, kad jaunimas neturi laiko užsiimti sportu, yra pavargęs, dėl sportui skiriamo laiko gali nukentėti mokslų rezultatai. Klaidingai manoma, jog profesionalių sportininkų galvose ūžia vėjai.

Anot A.Mačiuko, netiesa, kad sportas nepadeda protinei veiklai. Priešingai – fizinis lavinimas yra būtinybė, siekiant pagerinti savijautą ir mokslo rezultatus.

„Fizinis aktyvumas turi būti skatinamas nuo vaikystės. Daugybė tyrimų liudija, jog kasdien daroma mankšta ne tik teigiamai atsiliepia jaunuolių sveikatai, bet gerina mokymosi rezultatus, suaktyvina protinę žmogaus veiklą. Sportuojant mažesnė tikimybė patekti į prastą kompaniją. Kai tave supa fiziškai aktyvi aplinka, tu stengiesi lygiuotis į geresnį už save, o tai skatina tobulėti“, – šnekėjo A. Mačiukas.

 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką