Sekite 15min Google
15min jau rašė, kokios įstatymu numatytos sumos iš Lietuvos valstybės atiteks pastarųjų Europos pirmenybių prizininkams.
Piniginius prizus yra patvirtinę ir tarptautinių varžybų rengėjai.
Tik jų principai gana skirtingi.
Plaukime – daug kam po truputį
Geriausi Europos pirmenybių plaukikai netaps turtuoliais po varžybų Paryžiuje.
„European Aquatics“ rengiamose varžybose prizų aruodas visada būdavo gerokai kuklesnis nei „World Aquatics“ pasaulio čempionatuose, tad ir Prancūzijos sostinėje rugpjūčio 10–16 d. vykusiose žemyno plaukimo pirmenybėse pinigais nelijo.
Už čempionės titulą 50 m krūtine rungties finale Rūta Meilutytė turėtų sulaukti 2 tūkst. eurų čekio – kaip ir kiekvienos asmeninės rungties nugalėtojai.
Sidabrą 200 m laisvuoju stiliumi distancijoje laimėjęs Tomas Navikonis sulauks 1,5 tūkst. eurų.
Už trečiąsias vietas skirta po 1 tūkst. eurų, o estafečių varžybose prizines vietas užėmusioms komandoms teko kitokios bendros sumos (už pirmą vietą – 3,5 tūkst. eurų, už antrą – 3 tūkst., už trečią – 2,5 tūkst.), bet Lietuvos plaukikai poroje estafečių liko šalia garbės pakylos – buvo ketvirti ir penkti.
Europos plaukimo čempionate didesni prizai buvo pažadėti ir už rekordus: pasaulio 10 tūkst., Europos – 5 tūkst.
Tad didžiausią premiją Paryžiuje susižėrė Italijos plaukikė Sara Curtis, dusyk pagerinusi planetos rekordus 50 m nugara varžybose, o iš viso per varžybas sukaupusi 25,6 tūkst. eurų.
Antras pagal premijos dydį yra vokietis Johannesas Liebmannas. 19-metis pagerino 1500 m laisvuoju stiliumi pasaulio rekordą ir 800 m Europos rekordą, bendrai nusipelnęs 19 tūkst. eurų.
Lengvojoje atletikoje – tik 10 apdovanotų
Europos lengvosios atletikos čempionato rengėjai premijas dalino kitaip.
Pirmą kartą pristatę naują dalybų sistemą 2024 m. Romoje, dabar jie vėl paskirstė rungtis į grupes, kurių kiekvienos geriausiasis apdovanotas aukso karūna ir po 50 tūkst. eurų.
Pagal tokią sistemą, Norvegija, Šveicarija ir Švedija turėjo po du laimėtojus, kurie pirmenybėse Birmingame pasiekė Europos čempionato rekordus:
- Vyrų sprintas ir barjerai – Karstenas Warholmas (Norvegija, 400 m per barjerus);
- Moterų sprintas ir barjerai – Henriette Jaeger (Norvegija, 400 m bėgimas);
- Vyrų vidutinių ir ilgi nuotolių bėgimas – Andreas Almgrenas (Švedija, 10 000 m bėgimas);
- Moterų vidutinių ir ilgi nuotolių bėgimas – Audrey Werro (Šveicarija)
- Vyrų metimai – Kristjanas Čehas (Slovėnija, disko metimas)
- Moterų metimai (Jessica Schilder (Nyderlandai, rutulio stūmimas)
- Vyrų šuoliai – Armandas Duplantis (Švedija, šuoliai su kartimi)
- Moterų šuoliai – Angelica Moser (Šveicarija, šuoliai su kartimi)
- Vyrų bėgimas/ėjimas plente, estafetės – Massimo Stano (Italija, ėjimas)
- Moterų bėgimas/ėjimas plente, estafetės – Sofia Fiorini (Italija, bėgimo maratonas)
Rungčių grupių nugalėtojai buvo nustatomi pagal „World Athletics“ sukurtą rezultatų taškų sistemą.
Pavyzdžiui, Europos čempionatų disko metimų rekordą pasiekęs slovėnas Kristjanas Čehas sulauks 50 tūkst. premijos, bet jos negaus ieties, kūjo metimo ar rutulio stūmimo čempionais tapę sportininkai.
Premijų iš varžybų rengėjų nesulaukė ir kiti prizininkai, tarp kurių buvo disko metimo varžybose sidabrą iškovojęs Mykolas Alekna.