Dabar populiaru
Publikuota: 2015 gegužės 23d. 18:03

Jauniausias Lietuvos šachmatų meistras Titas Stremavičius nepabūgtų mesti iššūkio Magnusui Carlsenui

Titas Stremavičius
asmeninio archyvo nuotr. / Titas Stremavičius

Praėjusį mėnesį Kaune vykusios Lietuvos šachmatų čempionato finalinės varžybos tapo istorinėmis. Sidabro medalį iškovojo bei trečią tarptautinio šachmatų meistro (International Master – angl.) normą įvykdė 17-metis Titas Stremavičius. Šachmatininkas tapo jauniausiu lietuviu, kuriam suteiktas tarptautinio meistro vardas.

„Autoritetų šachmatuose yra, bet mes visi žmonės. Ateini ir stengiesi padaryti, kas atrodo neįmanoma, bet tai tik viena partija. Viena klaida. Viskas reikalauja vienos klaidos“, – dėstė kylanti Lietuvos šachmatų žvaigždė.

– Sidabras Lietuvos čempionate turbūt pranoko visus lūkesčius. Ar vis tik prizinė vieta buvo planuota?, – 15min.lt paklausė T.Stremavičiaus.

– Turėjau trečią starto numerį, bet antra vieta yra puikus pasiekimas. Aplenkti didmeistrį Aloyzą Kveinį ir atsilaikyti prieš jį priešpaskutiniame rate buvo kritinė mano partija. Pralaimėjimas būtų nustūmęs į trečią vietą, su realiomis galimybėmis nukristi dar žemiau. Atsilaikius, atsirado dar didesnė motyvacija paskutiniame rate atiduoti visas jėgas.

– Kaip į tave žiūri tituluočiausi varžovai – Šarūnas Šulskis, Aloyzas Kveinys? Nėra taip, jog jie tave šiek tiek nuvertina, galvodami, kad esi jaunas bei nepatyręs?

– Aloyzas turi labai gerą humoro jausmą. Ne kartą teko su juo žaisti ir jis be kovos niekada nepasiduodavo. Šarūnas turi labai didelę patirtį. Per savo karjeras jie yra susidūrę su daug jaunuolių ir pasimokę, kad jų nuvertinti tikrai negalima.

– Ką atnešė antra vieta? Galbūt užtikrino vietą rinktinėje kokiame olimpiadoje ar kitose aukšto rango varžybose?

– Taip, iškovojau teisę atstovauti rinktinei Europos čempionate Islandijoje, tačiau viskas priklausys nuo federacijos, ar jie siųs rinktinę, ar ne. Garantijų nėra, nes biudžetas nėra stabilus. Matysime, tikiuosi, jog pavyks nuvažiuoti.

asmeninio archyvo nuotr./Titas Stremavičius, Šarūnas Šulskis, Aloyzas Kveinys
asmeninio archyvo nuotr./Titas Stremavičius, Šarūnas Šulskis, Aloyzas Kveinys

– Šachmatai nėra olimpinė sporto šaka. Kas tave motyvuoja?

– Šachmatai yra visai kita sporto šaka. Čia reikia loginio mąstymo, ypač stiprios psichologijos, nes kai atsisėdi vienas prieš vieną prie lentos, ta figūrų harmonija... Tai yra ypatingas sportas ir tai nėra tik sportas. Tai yra šiokia tokia meno forma. Kiekvieną kartą eidamas prie lentos galvoji, ką sukurti, ką parodyti.

– Viena Lietuvos šachmatininkė yra sakiusi, jog ruošdamasi varžyboms, bėgioja krosus. O tavo pasiruošimas vyksta tik prie lentos?

– Man labai daug suteikia, žiūrint į psichologijos aspektą, muzika. Lankau muzikos mokyklą jau bemaž dešimtmetį. Muzika padeda nusiraminti, pasiekti harmoniją prieš partiją. Eidamas žaisti, nejaučiu didelės įtampos, o tai padeda išlaikyti stabilius rezultatus.

– Po Lietuvos čempionato skridai į Londoną. Ši išvyka susijusi su muzika?

– Taip, su Jono Basanavičiaus gimnazijos kolektyvu skridome į Londoną. Pirmą kartą pasitaikė tokia proga, kad išsiuntė mūsų ansamblį. Tai buvo kažkas kito, nes su muzika labai retai tenka išvažiuoti į tarptautines arenas. Labai patiko, kompanija nuostabi. Tikiuosi, jog pavyks ir toliau tęsti muzikinę karjerą.

– Moterų šachmatuose turi pasiekti apie 2400 ELO koeficientą, kad pragyventum iš šachmatų. Ar vyrams galioja tas pats standartas?

– Ko gero, reikia aukštesnio reitingo. Lyginant titulus, moterų ir vyro reitingo skirtumas yra 200 taškų. Vyrams taip pat reikėtų maždaug 200 aukštesnio reitingo. Pavyzdžiui, Eduardas Rozentalis nebeturi 2600 taškų, bet vis tiek sugeba išgyventi iš šachmatų. A.Kveinys taip pat labai daug keliauja ir nesiskundžia, jog jo reitingas nebesiekia 2600 taškų ir dėl to nekviečia į turnyrus. Jis yra profesionalas ir tikiu, jog gyvena iš šachmatų. Taip pat ir Šarūnas Šulskis dalyvauja įvairiuose turnyruose, net ir egzotiškose šalyse.

– O pats ar prisiduri lėšų iš turnyrų?

– Tie simboliniai laimėjimai yra, bet paskaičiavus visas išlaidas, jei išeini „ant nulio“, turnyras buvo geras (juokiasi). Šachmatai turi dar vieną gerą pusę, kadangi yra galimybė išvykti studijuoti į užsienį ir gauti sportininko stipendiją.

– Jauniausias Lietuvos meistras. Ką tai tau sako? Ar šio titulo nesureikšmini?

– Malonu, jog yra toks pasiekimas. To nesiekiau ir tai nebuvo karjeros tikslas. Džiaugiuosi, bet to nesureikšminu.

– Dalyvavimas pasaulio šachmatų čempionate – utopija ar realybė?

– Pasaulio taurėje dalyvauja 128 šachmatininkai. Patekti tarp jų, manau, yra gana realu. Pasaulio taurėje iš Baltijos šalių yra žaidę latvis Igoris Kovalenko. Be abejo, iki jo lygio man dar labai toli, bet kodėl nepabandžius to padaryti. Š.Šulskis taip pat yra žaidęs pasaulio taurėje, tad tai yra tikrai įmanoma.

„Pirmasis tikslas buvo pasiekti tarptautinio meistro titulą, o pats paskutinis, vadinamas stogas, būtų pasiekti 2600 taškų atžymą. Jei tą pavyktų įgyvendinti, mano visi tikslai kaip šachmatininko būtų įgyvendinti“, – sakė Titas Stremavičius.

– Kalbant apie reitingą, turi konkretų tikslą, kokį reitingą turi pasiekti?

– Su treneriu Laimučiu Šoliu kalbėjome apie mano tikslus šachmatininko karjeroje. Pirmasis tikslas buvo pasiekti tarptautinio meistro titulą, o pats paskutinis, vadinamas stogas, būtų pasiekti 2600 taškų atžymą. Jei tą pavyktų įgyvendinti, mano visi tikslai kaip šachmatininko būtų įgyvendinti.

– Ar esi pagalvojęs apie galimybę sužaisti prieš Magnusą Carlseną? Kaip manai, ar turėtum šansą iškovoti nors pustaškį?

– Dabar jis yra visa galva aukštesnis už kitus pasaulio šachmatininkus, tačiau žiūrint į pavienę partiją, gali nutikti bet kas. Manau, jog laimėti neišeitų, bet atsilaikyti įmanoma. Gal pervertinu savo galimybes, bet, pavyzdžiui, Šarūnas žaidė prieš Magnusą ne kartą ir yra laimėjęs.

Autoritetų šachmatuose yra, bet mes visi žmonės. Ateini ir stengiesi padaryti, kas atrodo neįmanoma, bet tai tik viena partija. Viena klaida. Viskas reikalauja vienos klaidos.

– Esi žaidęs prieš pajėgiausią Lietuvos moterį šachmatininkę Viktoriją Čmilytę. Ar jaučiasi lygio skirtumas žaidžiant prieš moteris?

– Kalbant apie Lietuvą, Viktorija ir Deimantė Daulytė yra pakankamai aukštai bendrame sąraše ir Lietuvoje didelio skirtumo tarp geriausio šalies šachmatininko ir šachmatininkės nesijaučia. Žiūrint pasauliniu mastu, ta magiška dviejų šimtų atžyma ir yra skirtumas. Judit Polgar buvo pavykę įrodyti, jog moteris gali žaisti su pajėgiausiais planetos šachmatininkais vyrais. Manau, jog šis skirtumas yra dėl to, jog moterų susidomėjimas šachmatais yra mažesnis. Jei neklystu, vos penki procentai pasaulio šachmatininkų yra moterys.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką