Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Karas dėl lietuviško Olimpo viršūnės

Artūras Poviliūnas
BFL/Tomo Lukšio nuotr. / A.Poviliūnas savo įpėdinių dvikovą stebi tylomis.
Šaltinis: Savaitraštis „15min“
0
A A

Olimpiniai čempionai laužo ietis dėl valdžios. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) laukia įdomiausi prezidento rinkimai per 24 metus.

Spalio 12-ąją 103 balsavimo teisę turintys LTOK nariai naują vadą rinks iš dviejų olimpinių čempionų – 46 metų šaulės Dainos Gudzinevičiūtės ir 40 metų disko metiko Virgilijaus Aleknos.

Skirtinga taktika

Sporto žvaigždės veržiasi į postą, kuris nuo 1988 metų priklausė 61 metų Artūrui Poviliūnui. „Daugeliui žmonių atrodau kaip mamutas, metų metus sėdintis vienoje vietoje. Aš nesėdėjau – dirbau. Bet ateina laikas, kai supranti, kad nebegali daug duoti. Laikas užleisti vietą jaunesniems ir veržlesniems“, – savo sprendimo pasitraukti motyvus aiškino paskutinę savaitę vadovaujantis Olimpinio komiteto vadovas.

Ilgametė LTOK prezidento bendražygė D.Gudzinevičiūtė viešai prabilo apie A.Poviliūnui darytą spaudimą palikti postą. Vėliau patikslino, kad spaudimu vadino Seimo Antikorupcijos komiteto vadovo Ligito Kernagio užklausimus dėl finansinės LTOK veiklos, užsiminė ir apie neva išsakytus grasinimus užsiundyti ant Olimpinio komiteto Specialiųjų tyrimų tarnybą.

Rinkimų kovoje D.Gudzinevičiūtė muša taip, kaip šaudė į taikinius stendinėje aikštelėje. Kandidate ji tapo todėl, kad demokratiškoje visuomenėje turi būti daugiau nei vienas pretendentas į postą, o V.Alekna patinka ne visiems. Be to, ji ir labiau patyrusi, ir visapusiškiau išsilavinusi už konkurentą.

Dukart olimpinis čempionas V.Alekna pasirinko kitokią taktiką. „Tapęs prezidentu viceprezidento postą siūlyčiau Arvydui Saboniui ir Dainai, kurią noriu matyti savo komandoje“, – pareiškė kandidatas į LTOK vadovo postą.

D.Gudzinevičiūtė dar likus porai savaičių iki rinkimų paskelbė, kad jos komanda jau suburta, ir nurodė žmones, kurie jai padės. „Revoliucijų nebus – bus evoliucija. Tęsime darbą su naujais žmonėmis, naujomis idėjomis“. Vieša V.Aleknos komanda – kol kas tik jis pats ir sutikimą viceprezidentu tapti davęs A.Sabonis.

Dvi kariaunos

Abiem olimpiniams čempionams paskelbus savo ketinimus, sporto visuomenė ėmė svarstyti, kas, su kuo ir kodėl: esą D.Gudzinevičiūtė – A.Poviliūno statytinė, V.Alekna – irgi marionetė, kurią į viršūnę stumia didžiausių bei turtingiausių sporto šakų federacijų vadovai, norintys dar daugiau įtakos bei dar didesnės riekės nuo finansinio LTOK pyrago.

Dažnai minimos ir konkrečios pavardės – Krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas bei Lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis.

Kandidatai šias teorijas neigia. „Nesu girdėjusi apie A.Poviliūno paramą. Jis net nesiūlė man viceprezidentės posto“, – ironizavo D.Gudzinevičiūtė, primindama, kad V.Alekna tokį pasiūlymą buvo gavęs.

„Mano kandidatūrą iškėlė ne tik krepšinio ir lengvosios atletikos federacijos. Yra ir kitų, kurios viešai savęs neįvardijo“, – tikino V.Alekna, bet kitų savo rėmėjų taip ir nenurodė.

Nors abu kandidatai tvirtina, jog nekariauja, o tarpusavyje normaliai bendrauja bei siekia vienybės, užkulisių karas aiškiai matomas.

Žibalo į ugnį šliūkštelėjo Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidentas Rimantas Kveselaitis, viešai pareiškęs, kad jo vadovaujama organizacija palaiko D.Gudzinevičiūtės kandidatūrą.

A.Pliadžio nuotr./Daina Gudzinevičiūtė ir Virgilijus Alekna
A.Pliadžio nuotr./Daina Gudzinevičiūtė ir Virgilijus Alekna

Vienas V.Aleknos šalininkų Lietuvos rankinio federacijos prezidentas Edis Urbanavičius reagavo viešai pabrėždamas, kad R.Kveselaitis galėjo išsakyti tik LSFS prezidiumo, o ne federacijų nuomonę: „Toks visuomenės klaidinimas nėra geras dalykas. Tai, ką jie pateikė, yra melaginga informacija.“

V.Aleknos bendraminčiai taip pat pabrėžia, kad D.Gudzinevičiūtė yra pažadėjusi viceprezidento postą vienam LSFS vadovų – šios organizacijos sekretoriui Valentinui Paketūrui. Kitoje barikadų pusėje keliamas klausimas, ar Lietuvos krepšinio federacijos prezidentui A.Saboniui būtų etiška užimti LTOK viceprezidento postą.

Arkliukas – skaidrumas

Artėjant rinkimams abu kandidatai intensyviai pristatinėja savo programas. Kai kurie jų punktai sutampa – ir D.Gudzinevičiūtė, ir V.Alekna sieks vienyti sporto visuomenę, ir vienas, ir kitas ketina garantuoti didesnį finansinės LTOK veiklos skaidrumą.

„Jeigu apie tai kalbame, vadinasi, trūko“, – atsakė V.Alekna, paklaustas, ar to skaidrumo iki šiol trūko.

Legendinis disko metikas ketina pasidomėti loterijų bendrovės „Olifėja“, kurios vienas steigėjų yra LTOK, finansais. Klausimų V.Aleknai kelia ir atskirą biudžeto eilutę LTOK finansinėse ataskaitose turintis olimpinis fondas, apie kurio egzistavimą dauguma Olimpinio komiteto narių sužinojo tik paaiškėjus, kad 4,5 milijono fondo litų įšalo bankrutavusiame „Snoro“ banke.

„Manau, kad galėčiau pritraukti papildomų rėmėjų pinigų“, – tikino V.Alekna ir pridūrė, jog tapęs prezidentu planuoja padidinti LTOK biudžetą nuo 16 mln. iki 18 mln. Lt. 70 proc. šių lėšų būtų skiriama federacijoms, o administracinėms išlaidoms – tik 10 proc. Be to, šią dalį sudarytų iš privačių rėmėjų surinkti, o ne „Olifėjos“ pinigai.

„Skaidrumo turėtų būti daugiau, nes dabar viskas apipinta mitais“, – pripažino ir D.Gudzinevičiūtė, pateikusi išsamią ir iki trylikos konkrečių punktų išplėtotą rinkimų programą.

Joje suformuluotas platus tikslų sąrašas: nuo profesionalių sportininkų socialinių garantijų iki didesnio dėmesio žiemos sporto šakoms, nuo LTOK organizacinio atsinaujinimo iki siekio, kad sportui būtų skiriamas didesnis dėmesys valstybės mastu ir visuomenėje.

Iki olimpinės šachmatų partijos pabaigos liko vos savaitė. Figūros lentoje baigiamos rikiuoti. Spalio 12-ąją visi šoviniai bus iššaudyti, o diskai – išmėtyti: Lietuvos olimpinė šeima turės naują vedlį.

V.Aleknos dosjė

Virgilijus Alekna gimė 1972 m. vasario 13 d. Terpeikiuose, Kupiškio raj. V.Alekna vienas žymiausių visų laikų Lietuvos lengvaatlečių. Jis 2000 m. ir 2004 m. vasaros Olimpinių žaidynių čempionas ir rekordininkas, dukart Pasaulio čempionas (2003 m. ir 2005 m.), Europos čempionas (2006 m.) bei prizininkas, daugkartinis Lietuvos čempionas ir rekordininkas. V.Aleknai priklauso antras geriausias disko metimo rezultatas pasaulyje – 73 m 88 cm. 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse V.Alekna užėmė 4 vietą, o karjerą baigė šį rugsėjį.

Luko Balandžio nuotr./Virgilijus Alekna
Luko Balandžio nuotr./V.Alekna: „Manau, kad galėčiau pritraukti papildomų rėmėjų pinigų.“

V.Alekna keturis kartus laimėjo geriausio Lietuvos sportininko ir po kartą Pasaulio bei Europos geriausio lengvaatlečio titulą.

Nuo 1995 m. V.Alekna dirbo Lietuvos prezidento asmens sargybiniu. 2011 m. rudenį jis tapo Vidaus reikalų ministerijos patarėju sporto klausimais.

D.Gudzinevičiūtės dosjė

Daina Gudzinevičiūtė gimė 1965 m. gruodžio 23 d. Vilniuje.

Nuo 1986 m. Lietuvos stendinio šaudymo rinktinės narė. Pasiekė ir pagerino 9 Lietuvos rekordus. 1988–1989 m. TSRS rinktinės narė. 1988 m. laimėjo Europos čempionato aukso medalius asmeninėse ir komandinėse varžybose, TSRS taurę. 1988, 1989, 1992 m. pasaulio policijos čempionatuose laimėjo aukso, 1992 m. Europos čempionate – sidabro ir bronzos medalius.

A.Pliadžio nuotr./Daina Gudzinevičiūtė
A.Pliadžio nuotr./D.Gudzinevičiūtė: „Skaidrumo turėtų būti daugiau, nes dabar viskas apipinta mitais.“

Šaudymo į skriejančius taikinius rungtis moterims į olimpines žaidynes įtraukta nuo 2000 m. Sidnėjaus olimpiados. D.Gudzinevičiūtė tapo Sidnėjaus olimpine čempione, pasiekusi olimpinį rekordą. 2002 m. Pasaulio čempionate Suomijoje ji užėmė 2 vietą, 2005 m. Europos čempionate Serbijoje taip pat iškovojo sidabrą. 2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse liko penkta. Pastaraisiais metais šaulė skambių pergalių neiškovojo.

D.Gudzinevičiūtė dirba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Nebūkite abejingi - praneškite apie korupciją!

Praneškite STT apie korumpuotus valstybės tarnautojus, pareigūnus ar kitus asmenis. STT užtikrina jūsų konfidencialumą. STT tiria: kyšininkavimą (kai reikalauja kyšio), papirkimą (kai siūlo kyšį), piktnaudžiavimą tarnyba, netinkamą pareigų atlikimą, prekybą poveikiu ir kitas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Spauskite čia ir nusiųskite pranešimą tiesiai STT pareigūnams!
Kaip rasti STT   DUK   Apie STT
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką