Pasak plento dviratininkės, dienos varžybų metu bėga taip pat greitai kaip ir be jų. Kadangi lenktynės dažniausiai būna po pietų (apie 14 val.), tad atsikėlusi iš lovos mergina pirmiausia skuba papusryčiauti: „Nuskambės keistai, bet neretai vos po kelių valandų su komandos draugėmis vėl lekiame į valgyklą papildomai makaronų porcijai.“
Sportininkė, gyvenanti Šveicarijoje, tikina įpratusi prie viešbučio virtuvės darbuotojų reakcijų, kurie nustebę klausia, kur sutalpiname tokią maisto gausą: „Atrėžiame, jog mums reikalinga energija, tad privalu per prievartą prisišlamšti.“
Be technologijų – nė per žingsnį
Likus kiek daugiau nei dviems valandoms iki starto, vyksta komandos susirinkimas trenerio kambaryje. Čia nusprendžiama dienos taktika, panelė lyderė, paskirstomos individualios užduotys. Ekipos atstovai sportininkėms išdalina radijos ryšio priemones: „Technologijos itin praverčia varžybų metu, kadangi galime tiesiogiai komunikuoti su treneriu ir orientuotis trasoje“.
Naudingi patarimai, gudrybės ir informacija, kiek laiko atsiliekame nuo konkurenčių, yra tiesiog būtini dviračių sporte. „Todėl jį ir myliu, nes pergalę lemia ne vien jėga ar ištvermė, bet ir didelis protinis darbas bei komandos pagalba“, – apsisprendimą minti pedalus motyvavo Modesta.
Po varžybų – masažo siaubas ir gausi vakarienė
Po varginančios lenktynių dienos grižtame i viešbučius ir patenkame į masažuotojos rankas. Kas pusvalandį mums suteikiamos kojų procedūros. Galbūt kažkas pagalvos, jog tai didelis malonumas ir relaksacija, tačiau yra priešingai. Po krūvio kojos būna pavargusios ir kietos, dėl to jausmas labai neįprastas ir kartais nemalonus.
Mano diena baigiasi po 20 val. vykstančios vakarienės. Šiuo paros metu prisikertu iš peties, – salotos, pirmas ir antras patiekalai bei desertas. Po jų grįžtu į kambarį kauptis rytdienai.
