Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Korupcija sporte: nelegalių lažybų virusas pasklido Azijoje, bet pasiekė ir Lietuvą

Lažybos
Gedimino Savickio/BFL nuotr. / Lažybos
Šaltinis: 15min
0
A A

2009 m. Lietuvos kūno kultūros akademijos mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, 30 proc. apklaustų trenerių teigė, kad pasitaiko atvejų, kai atletai tyčia pralaimi rungtynes, siekdami palankesnių varžovų kitame varžybų etape.

41,9 proc. trenerių teigė, kad varžybų teisėjai kartais tyčia priima nesąžiningus sprendimus; 36,6 proc. trenerių teigė, kad komandų lyderiai kartais susitaria dėl galutinio varžybų rezultato. Lietuvos krepšinio pažeidžiamumą manipuliacijoms gali liudyti tai, kad viena iš didžiausių pasaulyje lažybų bendrovių – „Pinnacles“ – eliminavo LKL iš lažybų pasiūlos.

Ar galime kovoti su nesąžiningumu ir korupcija sporte? Kaip ir kas turi tai daryti? Kodėl tai turėtų būti svarbu žiūrovams? Į šiuos klausimus buvo bandoma atsakyti atviroje diskusijoje „Korupcija sporte: ar visos rungtynės Lietuvoje laimimos sąžiningai?“, kurią bendradarbiaudamas su Teisės institutu ir Lietuvos krepšinio profesine sąjunga pirmadienį surengė „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS).

Nelegalių lažybų lopšys – Azija

Diskusija prasidėjo pasaulinio bestselerio – Declano Hillo knygos „Parduotos rungtynės“ (The Fix) – lietuviško leidimo pristatymu. Knygoje autorius nagrinėja nelegalių lažybų verslą Azijoje, kuris šiame žemyne sugriovė jau ne vieną sporto šaką, o dabar ėmė brautis ir į Europos sportą.

Pasak D.Hillo, lažybų organizatoriai iš Azijos, per kuriuos atliekama daugiausia nelegalių sandorių,  užima 60–70 proc. pasaulinės lažybų rinkos.

30 proc. apklaustų trenerių teigė, kad pasitaiko atvejų, kai atletai tyčia pralaimi rungtynes, siekdami palankesnių varžovų kitame varžybų etape

„Susitarimai dėl varžybų baigties tiesiog naikina Azijos sportą. Dėl šių priežasčių buvo atšauktas Japonijos sumo čempionatas. Juk tai nacionalinė Japonijos sporto šaka, kaip Lietuvoje krepšinis. Pavyzdžių yra ir daugiau. Korupciniams sandoriams įsitvirtinus sporte nuo jo neišvengiamai nusisuka ir sirgaliai, ir rėmėjai, ir norintys sportuoti vaikai“, – kalbėjo knygos autorius.

Jis pabrėžė, kad tai nėra tik Azijos problema, mat internetu į nelegalias lažybas įtraukiamos ir Europoje vykstančios varžybos. „Nereikėtų manyti, kad Lietuvos sportą šios problemos aplenkia“, – dėstė D.Hillas.

TILS surengtoje diskusijoje taip pat dalyvavo Vilniaus „Sakalų“ klubo direktorius Linas Kvedaravičius, Teisės instituto tyrėja Salomėja Zaksaitė, advokato padėjėjas Julius Zaleskis (LAWIN), Generalinės prokuratūros prokuroras Kęstutis Vagneris, Lietuvos krepšinio profesinės sąjungos pirmininkas Mykolas Krivcovas, TILS vadovas Sergejus Muravjovas, Seimo nariai Žilvinas Šilgalis ir Julius Sabatauskas, lažybų bendrovių bei sporto organizacijų atstovai.

Būtini savikontrolės mechanizmai

S.Muravjovas kalbėjo, kad korupcijos sporte problema nėra nauja, tačiau TILS aktyvesnių veiksmų šioje srityje ėmėsi tik šiais metais, kai kilo keletas rezonansinių FIFA skandalų.

„Tai, kad per 50 metų pasikeitė vos trys FIFA prezidentai, rodo tam tikrą šios organizacijos sustabarėjimą. Kai iškyla abejonės, kad teisė organizuoti vieną ar kitą čempionatą buvo „nusipirkta“, tampa svarbu, jog vidiniai organizacijos finansiniai srautai, ypač liečiantys vadovų uždarbį, būtų kuo aiškiau matomi viešai“, – kalbėjo S.Muravjovas.

BFL/Sauliaus Žiūros nuotr./Linas Kvedaravičius
Linas Kvedaravičius

Jis taip pat pabrėžė savikontrolės mechanizmų organizacijos viduje svarbą. Apie tai kalbėjo dauguma diskusijos dalyvių.

Problema sprendžiama post factum

„Į Lietuvą lažybų verslas atėjo vėliau nei kitur, tačiau lygiai taip pat atsiliekame ir spręsdami nelegalių lažybų problemą. Lažybų bendrovės Lietuvoje veikia daugiau nei dešimtmetį, tačiau štai tik dabar surengta pirmoji diskusija apie jų neigiamą įtaką sportui“, – kalbėjo Vilniaus „Sakalų“ krepšinio klubo sporto direktorius L.Kvedaravičius.

Priminęs šiais metais Palangos „Naglio“ klubą sukrėtusį lažybų skandalą, L.Kvedaravičius teigė, kad dabartinė kova su nelegaliomis lažybomis primena laužo gesinimą. „Kai kilo skandalas, buvo pulta jį gesinti, tačiau svarbiausios šioje kovoje prevencinės priemonės“, – aiškino L.Kvedaravičius.

L.Kvedaravičiui užkliūna ir pernelyg plati lažybų pasiūla, kuri neva skatina pačius sportininkus įsitraukti į lažybas. „Pavyzdžiui, siūloma lažintis, ar krepšininkas per rungtynes įmes 7 taškus. Kas gali paneigti, kad tai nelems paties krepšininko veiksmų aikštelėje? Negalima manipuliuoti tokiais dalykais“, – kalbėjo L.Kvedaravičius.

Lietuvos krepšinio profesinės sąjungos pirmininkas M.Krivcovas teigė, kad pačius krepšininkus įsitraukti į lažybas skatina klubuose vėluojantys atlyginimai

Lietuvos krepšinio profesinės sąjungos pirmininkas M.Krivcovas teigė, kad pačius krepšininkus įsitraukti į lažybas pastumia klubuose vėluojantys atlyginimai, kas, ne paslaptis, yra dažnas reiškinys. „Neretai krepšininkams, norintiems atgauti uždirbtus pinigus, netgi pasiūloma specialiai pralaimėti rungtynes“, – pasakojo M.Krivcovas. Jis taip pat pabrėžė, kad daug susitarimų vyksta neįtraukiant lažybų bendrovių – tiesiog dvi pusės susitaria dėl rungtynių baigties. Tokiais atvejais nauda nebūtinai būna finansinė.

Naujo įstatymo niekas nenori

Advokato padėjėjas J.Zaleskis pripažino, kad korupciją sporte galinti pažaboti teisinė bazė Lietuvoje yra vargana, o teisėsaugos sukčiavimai šioje srityje beveik nedomina. „Tačiau teisinio reguliavimo nebuvimas negali būti priežastis nebausti už tokią veiklą“, – sakė J.Zaleskis.

Pasak jo, pakankamai griežtus reguliavimo mechanizmus galima numatyti pačiuose sporto organizacijų nuostatuose. „Be to, yra garbingo žaidimo principai, kuriems nusižengus taip pat galima taikyti nuobaudas“, – pridūrė J.Zaleskis.

Diskusijos dalyviai vieningai pripažino, kad praėjusį balandį į lažybų skandalą įsivėlę „Naglio“ krepšininkai – Vytautas Buzas, Rimas Varanauskas ir Vidmantas Užkuraitis – atsipirko pernelyg švelniomis nuobaudomis. Statę pinigus už savo komandos pralaimėjimą Kauno „Žalgiriui“ didesniu nei 30 taškų skirtumu, žaidėjai atsipirko 3 tūkst. litų baudomis, kurias krepšininkams skyrė LKL.

Roko Lukoševičiaus (vkl.lt) nuotr./Žilvinas Šilgalis („BC Kažkur matyti“)
Žilvinas Šilgalis

Tiesa, „Naglio“ atvejis Lietuvos krepšinio federaciją (LKF) paskatino perrašyti Etikos ir drausmės kodeksą. Naują projektą paruošti padėjęs Generalinės prokuratūros prokuroras Kęstutis Vagneris tikino, kad nesąžininga veikla ir už tai taikomos nuobaudos dabar apibrėžtos kur kas aiškiau.

Seimo narys Ž.Šilgalis pažymėjo, kad lažybas kontroliuojantis Azartinių lošimų įstatymas pasenęs, tačiau naujojo priėmimas taip pat stringa. „Dešimt metų galioja senasis įstatymas, bet juk per tą laiką atsirado naujų pavojų, kurių prieš dešimt metų nebuvo įmanoma numatyti. Labiausiai tai liečia lažybas internetu. Naują įstatymą pradėjome rengti 2006 metais, tačiau jis iki šiol nėra priimtas. Kodėl? Nes nė viena suinteresuota pusė nenori, kad jis būtų priimtas. Visoms pusėms jis atrodo per griežtas. Aš manau, kad įstatymas geras, ir tai, kad jis visiems neįtinka, tai tik patvirtina. Būtų blogai, jei vienai kažkuriai pusei jis būtų priimtinas, o kitoms ne“, – kalbėjo Ž.Šilgalis.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką