Savotišką loteriją laimėjęs ir į socialinį maratoną pakviestas K.Šaikus savo iššūkį paskyrė lėšų rinkimui Rėjaus Lunecko paramos fondui. Vaikinas asmeniškai pažįsta reta liga sergančio berniuko mamą ir nusprendė jai padėti.
Svarbiausia ne rezultatas, o galimybė įkvėpti kitus ir surinkti lėšų.
Rėjaus istorijos pradžia – 2010-ųjų metų lapkričio 9 diena, kai vos gimusiam buvo nustatytas Goldenharo sindromas. Tai retas, įgimtas sutrikimas, kuris atsiranda dėl iki galo neišsivysčiusių akių, ausų, minkštojo gomurio, lūpų ir žandikaulio.
Retos ligos gydymas reikalauja didelių lėšų, todėl K.Šaikus nusprendė prisidėti.
„Nepal Impact Marathon“ ne tik skatina entuziastus bėgikus rinkti lėšas jų pasirinktoms iniciatyvoms, bet ir gerinti vietos bendruomenės gyvenimą. Nepalas yra viena skurdžiausių ir prasčiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių.
„Kaimelyje 3 km aukštyje padėjome tiesti vandentiekį. Jiems sunku pasiekti vandens telkinius, todėl lengvinome jų buitį. Taip padėjome vietinei bendruomenei“, – apie socialinę veiklą tolimame krašte pasakojo lietuvis.
– Kaip apskritai nėrėtės į tokią avantiūrą? Ar ji buvo pirmoji?
– Man asmeniškai tai pokyčių metai. Nusprendžiau daug keliauti ir bėgioti, ko anksčiau nelabai dariau. Visų pirma, su geriausiu draugu dalyvavome Kinų sienos maratone. Po jo susipažinome su žmonėmis, kurie dalyvauja tokiuose bėgimuose. Jie pakvietė mus užsiregistruoti ir pabandyti dalyvauti Nepalo maratone. Aš pakviečiau daugiau draugų dalyvauti, bet atsirinko mane. Tai savotiška loterija.
– Kaip atrodo tas savaitės trukmės nuotykis?
– „Nepal Impact Marathon“ yra socialinis verslas, kuris organizuoja bėgimus besivystančiose šalyse – ne tik Nepale, bet ir Gvatemaloje ar Siera Leonėje. Tai savaitės trukmės projektas, kurio metu ekstremalai gauna įdomią trasą ir drauge renka pinigus iniciatyvoms. Tai vyksta dar tik antrus metus. Nepale kartu su manimi maratoną bėgo 40 bėgikų.
– Kiekvienas dalyvis renka lėšas pasirinktam fondui. Kam jūs nusprendėte padėti?
– Mūsų viena vaikystės draugė turi sūnų, kuris sunkiai serga, tai būtent Rėjaus fondui ir renkame pinigus. Taigi 30 proc. surinktų pinigų keliauja į šį fondą, o 70 proc. mano pasirinktai organizacijai, su kuria bendradarbiauja organizatoriai. Aš pasirinkau skirti lėšas švietimui apie cerebrinį paralyžių.
– Įspūdingame aukštyje įveikėte 42 km trasą per 4 val. ir 49 min. Ar dalyviams svarbus rezultatas?
– Mes nesame profesionalūs sportininkai. Čia labiau kiekvienam asmeniškai – svarbiausia ne rezultatas, o galimybė įkvėpti kitus ir surinkti lėšų. Gera savo rankomis prisidėti prie gėrio kūrimo.
Per tą savaitę mes susipažinome su žmonėmis, kuriems bus skiriama parama. Taip pat kaimelyje 3 km aukštyje padėjome tiesti vandentiekį. Jiems sunku pasiekti vandens telkinius, todėl lengvinome jų buitį. Taip padėjome vietinei bendruomenei.
Trasa 2 kilometrų aukštyje ir man, nepratusiam prie to iš Lietuvos lygumų, tai nėra labai įprasta. Aš pats dar mėgėjas bėgikas, tai man buvo visai sudėtinga, bet ir patyrusiems sukėlė sunkumų.
Prisidėti prie Kristupo iniciatyvos ir paaukoti pinigus galite paspaudę ant šios nuorodos.