Vienų jų turtus lėmė tiesioginis darbas žaidžiant krepšinį, ledo ritulį ar futbolą, kiti į sporto rėmimą ar politiką įsitraukė jau tapę milijonieriais įvairiose verslo srityse.
Tretiems tarp turtingiausių šalies žmonių padėjo patekti didelės artimųjų pajamos.
| „Top“ žurnale rašoma, kad minimų asmenų turto vertė apskaičiuota remiantis viešai prieinama informacija žiniasklaidoje, Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Registrų centrui pateiktomis deklaracijomis ir ataskaitomis. Apskaičiuota įmonių vertė buvo padalijama jų akcininkams, įvertintas ir asmeninis turtas, turint apie jį žinių. Žemės sklypų ir kito nekilnojamojo turto vertė apskaičiuota pagal rinkos kainas, todėl ji gali nesutapti su viešų asmenų pateiktomis turto deklaracijomis. |
15min suskaičiavo kelias dešimtis žmonių, kurie rikiuojasi „Top“ žurnalo sąraše ir daugiau ar mažiau yra įsitraukę sportą.
3 vieta – Gediminas Žiemelis („Avia Solution“ valdybos pirmininkas) – 840 mln. eurų
Aviacijos versle pastarąjį dešimtmetį aktyviai nardęs G.Žiemelis, kaip ir prieš metus, turtingiausių šalies asmenų sąraše reitinguojamas trečias po Nerijaus Numos ir Mindaugo Railos.
Pats nebuvęs atletu G.Žiemelis vis labiau iš arčiau susipažįsta su sportu. Jo svainis yra buvęs Prienų „Cbet“ krepšininkas Mindaugas Lukauskis, tarp G.Žiemelio valdomos bendrovės partnerių ir Kauno „Žalgiris“, ir Lietuvos krepšinio rinktinė.
G.Žiemelis prieš kurį laiką yra užsiminęs, jog norėtų įsigyti kurį nors NBA klubą, kurio prezidentu paskirtų Arvydą Sabonį, kuris prieš kelerius metus lydėjo G.Žiemelį po verslo keliones Rusijoje.
Spalio mėnesį verslininko bendrovė DG21 nusipirko „SEVEN Entertainment“ pramogų verslo kompanijų grupę, kuriai priklauso Vilniaus „Siemens“ ir Panevėžio „Cido“ arenos. 15min šaltinių teigimu, sostinėje per kelerius metus gali išdygti ir naujas krepšinio klubas.
Praėjusiais metais G.Žiemelio turtas buvo vertinamas 630 mln. eurų. Per metus verslininkui pavyko verslo raumenis išpumpuoti beveik trečdaliu – iki 840 mln.
17 vieta – Jordanas Kenstavičius („Norvelitos“ valdybos pirmininkas) – 200 mln. eurų
Iš Raseinių kilusiam verslininkui turtus neša žuvų perdirbimo įmonė. Jordano Kenstavičiaus valdoma „Norvelita“ ir toliau išlieka Vilniaus „Ryto“ klubo dalininkė, anksčiau verslininkas aktyviai rėmė NKL žaidusią „Rasų“ komandą.
Per metus 55-erių J.Kenstavičius turtą išaugino 43 proc. (nuo 140 mln. eurų iki 200 mln.) ir tai jam turtuolių sąraše leido palypėti iš 23 vietos į 17-ąją.
23 vieta – Gintaras Staniulis („Top Sport“ pagrindinis akcininkas) – 155 mln. eurų
Įspūdingą šuolį reitinge per metus atliko didžiausios lažybų bendrovės „Top Sport“ pagrindinis akcininkas Gintaras Staniulis. Kauno „Žalgirio“ ir Kauno „Atleto“ krepšinio klubuose žaidęs vyras per savo sportininko karjerą milijono neuždirbo, bet dabar sukauptu kapitalu pranoksta net ir garsiausius šalies krepšininkus.
Per metus 51-erių G.Staniulio turtas, anot „Top“ žurnalo, šoktelėjo nuo 50 iki 155 mln. arba 210 proc.
Praėję metai „Top Sport“ bendrovei buvo labai geri ir ji pelną padidino ketvirtadaliu, iki 13 mln. eurų. Tiesa, dėl koronaviruso 2020-ųjų rezultatai greičiausiai bus prastesni, nes sporto varžybos per pandemiją buvo sustojusios, lošimo namai – uždaryti.
25 vieta – Zigmas Petrauskas (Klaipėdos terminalo grupės savininkas) – 150 mln. eurų
Jūrų uosto krovinių verslą plėtojantis sportui neabejingas verslininkas Žydrūno Ilgausko iškilimo laikais rėmė Kauno „Atleto“ komandą, bet ir praėjus keliems dešimtmečiams nuo sporto nenutolo. Dar visai neseniai kaunietis buvo susidomėjęs futbolu ir investavo į „Jonavos“ komandą. Kalbama, kad verslininkas prisideda ir prie LKL rungtyniaujančių Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ finansinės gerovės, nes šią komandą jau kuris laikas treniruoja jo sūnus Gediminas Petrauskas.
Praėjusiais metais Z.Petrausko turtas buvo vertinamas 105 mln. ir jis milijonierių reitinge užėmė 33 vietą.
49 vieta – Modesta Vžesniauskaitė (britų milijardieriaus J.Caudwello sužadėtinė) – apie 100 mln. eurų
Pasaulio milijardierių turtus skaičiuojantis „Forbes“ pabrėžia, kad britas milijardierius Johnas Caudwellas palaiko artimus ryšius su buvusia profesionalia dviratininke M.Vžesniauskaite. 2020-aisiais „Forbes“ turtuolio turtą vertino 2,13 mlrd. eurų – kiek mažiau nei dviejų turtingiausių Lietuvos verslininkų kartu sudėjus.
2011-aisiais M.Vžesniauskaitė buvo ištekėjusi už italų profesionalaus dviratininko Corrado Salemi, bet santuoka truko neilgai.
Iš Panevėžio kilusi 37-erių moteris yra atstovavusi Lietuvai 2008-ųjų Pekino olimpinėse žaidynėse, o šiuo metu dalyvauja sergančius vaikus remiančio fondo „Caudwell Children“ veikloje.
56 vieta – Eimantas Skrabulis (COSMA Holding GmbH savininkas) – 97 mln. eurų
Buvęs sprinto rungčių šalies rekordininkas (ne kartą gerino 60 ir 100 m bėgimo rezultatus) pastaruosius du dešimtmečius vadovauja Lietuvos lengvosios atletikos federacijai. Verslininkas taip pat yra aktyvus Lietuvos tautinio olimpinio komiteto veiklos kritikas, dažnai viešai keliantis skaidrumo klausimus.
Pradinį kapitalą E.Skrabulis susikrovė iš metalų prekybos buvusios SSRS šalyse, vos griuvus sovietinei santvarkai, jis Diuseldorfe įkūrė iki šiol veikiančią įmonę.
61 vieta – Žydrūnas Ilgauskas (krepšinis) – 90 mln. eurų
Karjerą jau baigusiam 221 cm ūgio krepšininkui ramią ateitį garantavo ilgi metai NBA, kur jis atstovavo „Cleveland Cavaliers“ komandai, tik vieną sezoną sužaidęs kitur – „Miami Heat“.
Įdomu tai, kad prieš metus Ž.Ilgausko turtas tame pačiame „Top“ žurnale buvo vertinamas vos ne dvigubai kukliau (50 mln.).
2013 metais JAV pilietybę gavęs kaunietis šiuo metu vienoje Klivlando mokyklų dirba asistentu ir kelias valandas per savaitę treniruoja vietos vaikus.
67 vieta – Antanas Guoga (Seimo narys) – 85 mln. eurų
Pokerio lošėjas ir politikas buvo vienas aktyviausių krepšinio rinktinės ir klubų rėmėjų, bet užpernai pasitraukė iš Vilniaus „Ryto“ prezidento posto po kilusio triukšmo, kai pasirodė Kauno „Žalgirio“ arenoje su žaliai balta kepurėle.
Šiemet išrinktas į Seimą su Darbo partija visai neseniai paleido kritikos strėlių dabartiniam „Ryto“ šeimininkui Dariui Gudeliui.
80 vieta – Jonas Valančiūnas (krepšinis) – 78 mln. eurų
28-erių uteniškio turtas per metus išaugo 13 mln. eurų ir dabar siekia 78 mln. 2019-ųjų vasarį „centras“ buvo išmainytas į „Memphis Grizzlies“ ir po kelių mėnesių pasirašė 33 metų 45 mln. dolerių vertės kontraktą.
Žurnalas „Top“ dar primena, kad dalį savo pajamų J.Valančiūnas investuoja Lietuvoje – kartu su Jonu Garbaravičiumi ir Nemunu Dagiliu valdo „Baltijos polistireno“ ir „Nordic Idea“ gamyklas.
88 vieta – Tautvydas Barštys jaunesnysis („KG Group“ akcininkas) – 64 mln. eurų
Žinomo Kauno verslininko Tautvydo Barščio sūnus yra žaidęs Lietuvos jaunimo krepšinio rinktinėje, atstovavęs Kauno „Aisčių“ ekipai LKL pirmenybėse.
Pastaraisiais metais 33-ejų T.Barštys suspindo triatlono varžybose – sporte, kuriame reikia 1,5 km plaukti, 40 km važiuoti dviračiu ir 10 km bėgti.
Nors ir ėjo formalias pareigas bendrovėje, tėvo išauginto verslo jis neperims – šiemet pranešta, kad Dariaus Zubo valdoma „Linas Group“ perka „KG Group“ akcijas.
145 vieta – Šarūnas Broga („Paysera LT“) – 34 mln. eurų
Š.Broga yra vienas lietuvių kapitalo įmonių „Paysera LT“ įkūrėjų, jos valdybos pirmininkas. Jam priklauso trečdalis bendrovės akcijų.
Jis taip pat turi krepšinio agento licenciją ir atstovauja Jonui Valančiūnui, Laurynui Biručiui, Arnui Butkevičiui ir kitiems žinomiems Lietuvos krepšininkams.
157 vieta – Nemunas Dagilis („Nordic Minds“) – 32 mln. eurų
Garsėjęs kaip žiedinių automobilių lenktynininkas, jau kuris laikas eina Utenos futbolo apskrities prezidento pareigas. Jis kartu yra turtingiausias Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Vykdomojo komiteto narys ir prieš keletą savaičių gavo naują postą – išrinktas pirmuoju viceprezidentu.
Turto šaltinis – investicijos. N.Dagilis netiesiogiai valdo Tolimojo keleivinio transporto kompanijos TOKS, „Nordic Idea“ ir „Baltijos polistireno“ akcijų paketus.
171 vieta – Šarūnas Marčiulionis (krepšinis) – 30 mln. eurų
Pirmasis į NBA patekęs lietuvis žaisdamas krepšinį uždirbo pirmuosius milijonus, kuriuos paskui investavo keliomis kryptimis.
Prieš porą metų pardavęs žemės sklypą, kuriame anksčiau veikė jo krepšinio akademija ir „Šarūno“ viešbutis, Š.Marčiulionis investavo į sportiškoms šeimoms skirtą gyvenamųjų namų verslo projektą prie Dubingių.
178 vieta – Antanas Muraška („Olifėja“) – 29 mln. eurų
„Olifėjos“ generalinis direktorius ir jos įkūrėjas aktyviai dalyvauja Lietuvos tautinio olimpinio komiteto veikloje, o jo valdoma įmonė yra viena Vilniaus „Ryto“ akcininkių.
194 vieta – Darius Vaičiulis („Spaineta“) – 28 mln. eurų
Mobiliųjų telefonų ir jų priedų tinklo įkūrėjas jau keturis kartus su Antanu Juknevičiumi įveikė Dakaro ralį. Kitas verslininko pomėgis – alpinizmas.
196 vieta – Dainius Zubrus (ledo ritulys) – 28 mln. eurų
Daugiau kaip tūkstantį rungtynių NHL sužaidęs puolėjas iš Elektrėnų, baigęs karjerą, tapo Lietuvos ledo ritulio asociacijos prezidentu. Jis turi JAV pilietybę, bet išsaugojo ir lietuvišką pasą. Šių metų pradžioje D.Zubrus Alytaus merui Nerijui Cesuliui išsakė idėją mieste pastatyti ledo areną ir ten įsteigti savo vardo ledo ritulio mokyklą.
205 vieta – Sigitas Ambrazevičius („Benko servisas“) – 26 mln. eurų
S.Ambrazevičiaus verslų amplitudė plati: prekyba šaldytomis žuvimis ir jų produktais, logistikos paslaugos, saulės ir vėjo jėgainės. Jam taip pat priklauso ir 50 proc. įmonės „Dauparų žuvis“ akcijų. Verslininkas yra ir Klaipėdos krepšinio bei futbolo klubų „Neptūnas“ dalininkas.
206 vieta – Alvydas Bieliauskas („Lietkabelis“) – 26 mln. eurų
64-erių vyras yra elektros laidus ir kabelius gaminančios „Lietkabelio“ bendrovės valdybos pirmininkas bei to paties pavadinimo Panevėžio krepšinio klubo prezidentas.
A.Bieliauskui priklausanti bendrovė valdo ir sostinės Halės turgavietę. Šių metų pradžioje verslininkui buvo pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu.
207 vieta – Šarūnas Jasikevičius (krepšinis) – 26 mln. eurų
Žaisdamas krepšinį Šaras uždirbo ne vieną milijoną „Barcelona“, Tel Avivo „Maccabi“, Atėnų „Panathinaikos“ klubuose, taip pat NBA komandose „Indiana Pacers“ ir „Golden State Warriors“. Šiuo metu jis yra vienas daugiausia uždirbančių Eurolygos trenerių, vasarą paliko Kauno „Žalgirį“ ir pasirinko „Barcelona“ ekipą. Per trejus metus jis turėtų uždirbti 4 mln. eurų.
Anot „Top“ žurnalo, Šaras per metus savo turtą išaugino 1 mln. eurų.
214 vieta – Darius Kasparaitis (ledo ritulys) – 25 mln. eurų
48 metų ledo ritulininkui turtus atnešė jo kietas žaidimas NHL, kur gynėjas praleido 16 sezonų. Praėjusių metų pavasarį jis debiutavo Lietuvos rinktinėje ir padėjo jai iškopti į aukštesnį divizioną.
D.Kasparaitis su gausia šeima gyvena Floridoje, kur prisideda prie nekilnojamojo turto verslo. Formaliai jis taip pat yra ir Elektrėnuose ledo areną valdančios įstaigos vadovas.
217 vieta – Arvydas Sabonis (krepšinis) – 25 mln. eurų
Septynerius metus NBA, o prieš tai Madrido „Real“ klube rungtyniavęs A.Sabonis finansinės gerovės pamatus pasiklojo krepšinio aikštėje. Nors paskui dalyvavo verslo sandoriuose, šiuo metu jo pagrindinės pareigos yra Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas. Tiesa, antra kadencija tiksi į pabaigą – kitais metais Sabas paliks krepšinio vadovo postą.
220 vieta – Tomas Kučinskas („Provestum“) – 24 mln. eurų
Buvęs alaus daryklos „Švyturys“ valdybos pirmininkas ir akcininkas yra bendrovių „Biseris“, „Provestum“ akcininkas, „Auga Group“ valdybos narys, „Lords LB Asser Management“ ir „Orion Asset Management“ investicinių komitetų narys.
Šiemet T.Kučinskas sugrįžo į sportą ir vėl tapo Lietuvos plaukimo federacijos prezidentu.
233 vieta – Donatas Motiejūnas (krepšinis) – 22 mln. eurų
Neįsitvirtinęs NBA, krepšininkas pastaruoju metu rinko milijonus Kinijoje. Skelbiama, kad jau trečioje šios šalies komandoje žaisiantis D-Mo uždirbs apie 2 mln. JAV dolerių. Šių metų vasarą krepšininkas kartu su kojinių ir apatinio trikotažo gamintoja „Sparta“ pristatė kolekciją „D.Mo“.
242 vieta – Vladas Korsakovas („Sportland LT“) – 21 mln. eurų
62-ejų metų „Sportland LT“ valdybos pirmininkas. V.Korsakovas domisi Rytų dvikovomis ir yra Kauno sporto klubo „Trys prieš tris“ vadovas.
247 vieta – Dainius Gulbinas („Top Sport“) – 20 mln. eurų
Buvęs Kauno NECA krepšinio klubo gynėjas nepraturtėjo žaisdamas LKL, bet su G.Staniuliu sukūręs lažybų verslo bendrovę D.Gulbinas valdo 10 proc. „Top Sport“ akcijų.
278 ir 279 vietos – Arvydas ir Rimvydas Povilaičiai („Audimas“) – po 17 mln. eurų
Dvyniams broliams priklauso penktadalis sportinę aprangą ir drabužius siuvančios „Audimo“ bendrovės akcijų.
281 vieta – Ramūnas Šiškauskas (krepšinis) – 17 mln. eurų
Vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų apsirūpino ramiam gyvenimui žaisdamas Atėnų „Panathinaikos“ ir Maskvos CSKA klube.
283 vieta – Darius Songaila (krepšinis) – 17 mln. eurų
Solidžia ir pelninga karjera NBA klubuose galintis didžiuotis marijampolietis užpernai atsisveikino su pareigomis Kauno „Žalgirio“ trenerių štabe ir pateko į NBA klubo „San Antonio Spurs“ trenerių korpusą. Visai neseniai jis sulaukė paaukštinimo – tapo vyriausiojo trenerio Greggo Popovichiaus asistentu.
292 vieta – Gintas Petrus (automobilių lenktynės) – 16 mln. eurų
Klaipėdietis buvo vienas pirmųjų Lietuvos lenktynininkų Dakaro ralyje. Jis valdė mineralinio vandens bendrovę „Neptūno vandenys“, kurią 2015 m. pabaigoje pardavė „Coca-Cola HBC Lietuva“.
Sandorio suma nebuvo skelbiama, tačiau, „Verslo žinių“ duomenimis, ji siekė apie 20 mln. Eur. Pardavęs geriamojo vandens verslą G.Petrus rūpinasi tėvyste – su Seimo nare Agne Bilotaite jis augina du mažamečius sūnus ir ruošiasi jau penktą kartą įveikti Dakarą.
316 vieta – Donatas Kazlauskas („Olifėja“) – 14 mln. eurų
„Olifėjos“, „Perlas Network“ ir „Lotenos“ akcininkas taip pat yra ir Lietuvos orientavimosi sporto federacijos prezidentas.
357 vieta – Alfonsas Armalas („Šiaulių plentas“) – 11 mln. eurų
76 metų šiaulietis buvo ilgametis Šiaulių krepšinio komandos rėmėjas. Tiesa, pastaraisiais metais reikalų su Finansinių nusikaltimų tarnyba (FNTT) turėjo ir „Šiaulių plentas“, ir buvęs Šiaulių krepšinio klubo prezidentas Adomas Klimavičius.
359 vieta – Mindaugas Bondauskis („Litmet“) – 11 mln. eurų
Juodaisiais metalais prekiaujančiai bendrovei „Litmet“ vadovauja verslininko žmona Žaneta, o jis yra vinių gamybos įmonės „LitNaglis“ generalinis direktorius.
Užpernai M.Bondauskis išrinktas Telšių apskrities futbolo federacijos prezidentu. Taip jis pateko į Lietuvos futbolo federacijos vykdomąjį komitetą ir šiemet sulaukė paaukštinimo – tapo LFF viceprezidentu.
366 vieta – Mindaugas Kuzminskas (krepšinis) – 11 mln. eurų
Praėjusių metų lapkritį M.Kuzminskas pasirašė dviejų metų sutartį su Krasnodaro „Lokomotiv“. Šioje komandoje krepšininkas uždirbs apie 1,5 mln. eurų. 2017-ųjų liepą puolėjas susituokė su baleto šokėja Egle Andreikaite, o porai išsiskyrus, turtas padalintas pagal povedybinėje sutartyje numatytas sąlygas.
382 vieta – Julius Kvaraciejus („Pieno žvaigždės“) – 10 mln. eurų
63-ejų verslininkas yra vienas pagrindinių pieno perdirbimo įmonės „Pieno žvaigždės“ akcininkų ir valdybos pirmininkas. Bendrovės remiamas krepšinio klubas iš Pasvalio nuo 2011-ųjų žaidžia LKL pirmenybėse, tais pačiais metais šiame mieste buvo pastatyta nauja krepšinio arena.
397 vieta – Mindaugas Plūkas („Azovlitas“) – 9,5 mln. eurų
Plienu prekiaujančios Lietuvos ir Ukrainos įmonės akcininkas daug metų remia Kauno „Žalgirį“. Jis taip pat yra bendrovių „Aksa holdingas“, „Verslo vystymo biuras“ valdybų narys ir vadovas.
403 vieta – Domantas Sabonis (krepšinis) – 9 mln. eurų
Krepšinio legendos A.Sabonio sūnus ir tik laiko klausimas, kada pagal krepšinio aikštelėje uždirbtus pinigus pranoks savo tėvą. Pernai su „Indiana Pacers“ pasirašė rekordinę lietuvių krepšininkams beveik 67 mln. eurų sutartį. Šį sezoną Domantas uždirbo 3 mln. eurų, o nauja sutartis įsigalios nuo kito sezono.
408 vieta – Robertas Javtokas (krepšinis) – 8,6 mln. eurų
Ilga ir solidi karjera Rusijos, Graikijos, Ispanijos klubuose, taip pat Vilniaus „Ryte“ ir „Žalgiryje“ leido svariai uždirbti būnant krepšininku. Dabar R.Javtokas yra „Žalgirio“ sporto direktorius.
433 vieta – Arvydas Macijauskas (krepšinis) – 7,5 mln. eurų
Po karjeros šuolio Vilniaus „Ryte“ jis žaidė Vitorijos „Baskonia“, „New Orleans Pelicans“ ir Pirėjo „Olympiakos“.
Kitaip nei dauguma krepšininkų, baigęs karjerą pasuko į verslą – jo įkurta įmonė „Atlantic invest“ yra už 1,23 mln. eurų įsigijusi pastatą Vilniuje, kur planuojama įrengti viešbutį, tačiau planams trukdo teisiniai apribojimai dėl kultūros paveldo išsaugojimo.
437 vieta – Romualdas Jonaitis („Argus“) – 7,4 mln. eurų
R.Jonaitis yra vienintelis saugos tarnybos „Argus“ akcininkas ir dar visai neseniai buvo Klaipėdos apskrities futbolo federacijos prezidentas bei turėjo vietą LFF vykdomajame komitete.
442 vieta – Rolandas Dovydaitis („ARX Reklama“) – 7 mln. eurų
Buvęs bankrutavusios spaustuvės „ARX Baltica“ vadovas dabar yra vienintelis bendrovės „Eurispauda“ akcininkas. Buvo vienas asociacijos „Žalgiris“ įkūrėjų, nemažai prisideda prie krepšinio plėtros Lietuvoje.
480 vieta – Deividas Šemberas (futbolas) – 5,3 mln. eurų
Buvęs Lietuvos rinktinės futbolininkas yra daugiausia uždirbęs šios sporto šakos atstovas – jo karjera Maskvos CSKA klube buvo stabili ir ilga. Uždirbtus pinigus futbolininkas investavo ir tebeinvestuoja. Šiemet D.Šemberas paliko Vilniaus „Žalgirio“ operacijų direktoriaus pareigas ir kiek nutolo nuo futbolo.
482 vieta – Mantas Kalnietis (krepšinis) – 5,2 mln. eurų
Lietuvos rinktinės simbolis užpraėjusią vasarą gavo pelningą pasiūlymą iš Rusijos ir grįžo į Krasnodaro „Lokomotiv“.
483 vieta – Jonas Mačiulis (krepšinis) – 5,2 mln. eurų
Ilgametis Lietuvos rinktinės krepšininkas dabar neuždirba tiek, kiek atstovaudamas Atėnų „Panathinaikos“ ir Madrido „Real“, bet trečią sezoną Atėnų AEK klube žaidžiantis 35-erių veteranas tikrai neturi dėl ko skųstis.
495 vieta – Linas Kleiza (krepšinis) – 5 mln. eurų
Karjeros pajamas jam garantavo solidžios sutartys NBA ir Eurolygos klubuose. Nors kelio trauma palyginti anksti nutraukė krepšininko karjerą.
Nuo 2017-ųjų buvo Vilniaus „Ryto“ bendraturtis, viceprezidentas ir sporto direktorius. Šiemet po konflikto su kitais klubo vadovais paliko „Rytą“.
