Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Medalių kaina: kiek valstybės pinigų gavo sporto federacijos, kurių atstovai triumfavo Rio?

Olimpiniai medalininkai – Saulius Ritteris, Milda Valčiukaitė, Donata Vištartaitė ir Mindaugas Griškonis
Vytauto Dranginio nuotr. / Olimpiniai medalininkai – Saulius Ritteris, Milda Valčiukaitė, Donata Vištartaitė ir Mindaugas Griškonis
Šaltinis: 15min
1
A A

2016 m. Rio olimpinėse žaidynėse medalius iškovojo trijų sporto šakų – irklavimo, baidarių ir kanojų irklavimo bei sunkiosios atletikos – sportininkai. Šios sporto šakos yra tarp gausiausiai finansuojamų, tačiau nusileidžia lyderiams – krepšiniui, lengvajai atletikai, plaukimui.

Medalius iškovojusių sporto šakų atstovai sulaukiamu finansavimu nėra visiškai patenkinti ir ypač skundžiasi aiškumo skirstant sporto pinigus trūkumu.

Kiek sporto pyrago lėšų teko olimpiniams medalininkams?

Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) taryba 2015 m. gruodžio pabaigoje paskirstė sporto pinigus 67 Lietuvoje kultivuojamų sporto šakų federacijoms. Iš viso federacijoms buvo skirta 3 588 700 eurų. Šios lėšos ir tapo pagrindiniu federacijų finansavimo šaltiniu.

Daugiausia – 532,8 tūkst. eurų – buvo skirta Lietuvos krepšinio federacijai. 289,89 tūkst. eurų teko plaukimo federacijai, 210,18 tūkst. – šiuolaikinės penkiakovės federacijai.

„Scanpix“/AP nuotr./Mantas Kalnietis
„Scanpix“/AP nuotr./Mantas Kalnietis

Aukščiausią vietą tarp medalius laimėjusių sporto šakų pagal iš KKSRF gautą finansavimą užima baidarių ir kanojų irklavimo federacija – jai fondo taryba skyrė 106,68 tūkst. eurų. Sąraše ši federacija yra septinta. Irklavimo federacijai taryba skyrė panašią sumą – 106,28 tūkst. eurų. Ši federacija – aštunta.

Lietuvos sunkiosios atletikos federacija – dvidešimt pirma. Jai iš KKSRF buvo skirti 57,88 tūkst. eurų.

Pirmasis federacijų dešimtukas pagal finansavimą:

1. Krepšinio federacija – 532,8 tūkst. eurų

2. Plaukimo federacija – 289,98 tūkst. eurų

3. Lengvosios atletikos federacija – 210,18 tūkst. eurų

4. Šiuolaikinės penkiakovės federacija – 207,28 tūkst. eurų

5. Lietuvos aeroklubas – 197,38 tūkst. eurų

6. Dviračių sporto federacija – 140,38 tūkst. eurų

7. Baidarių ir kanojų irklavimo federacija – 106,68 tūkst. eurų

8. Irklavimo federacija – 106,280 tūkst. eurų

9. Rankinio federacija – 101,58 tūkst. eurų

10. Imtynių federacija – 93,58 tūkst eurų

...

21. Sunkiosios atletikos federacija – 57,88 tūkst. eurų

Pinigus olimpinių kandidatų pasiruošimui dalina ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) bei Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC). Tačiau federacijoms tiesiogiai yra skiriama tik nedidelė dalis numatyto 2016 m. LTOK biudžeto – likusi dalis tenka tiesiogiai olimpinės rinktinės kandidatų pasirengimui arba, pvz., medikų paslaugoms ar inventoriaus pirkimui.

LTOK irkluotojams skyrė 149 tūkst. eurų, baidarių/kanojų irkluotojams – 96 tūkst. eurų. Tačiau, pavyzdžiui, Lietuvos irklavimo federacija akcentuoja, kad LTOK irklavimui skiriamų pinigų federacija nekontroliuoja ir nežino, kam jie tiksliai yra naudojami.

Tuo tarpu LOSC pinigus sportininkų pasirengimui tiesiogiai skirsto pagal jų 2014-2015 m. Europos ir pasaulio čempionatuose užimtas vietas. Remdamasis šiuo kriterijumi irkluotojams LOSC skyrė 207 tūkst. eurų, baidarininkams – 144,1 tūkst. eurų, sunkiaatlečiams – 36,3 tūkst. eurų. Šie pinigai taip pat buvo skiriami tiesiogiai sportininkams – apmokėti sportininkų stovykloms, lėktuvų bilietams ir t. t.

Irklavimo federacija: olimpiečiams pinigų pakanka, jaunimui – ne

15min pasiteiravus, ar yra patenkintas sporto finansavimu Lietuvoje, Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) prezidentas Dainius Pavilionis tvirtino, kad olimpiečių pasiruošimui pinigų pakanka, tačiau pamainai finansavimo trūksta.

Alfredo Pliadžio nuotr./Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė
Alfredo Pliadžio nuotr./Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė

„Aukščiausio lygio sportininkai neturi kuo skųstis, olimpiadoje tikrai buvome viskuo aprūpinti. Bet su pamainos, jaunių, kurie kažkada pakeis dabartinius olimpiečius, finansavimu yra didelės bėdos. Mes savo jėgomis į pasaulio čempionatą galime išvežti 30-50 proc. sportininkų, kurie patenka į rinktinę ir gali važiuoti. Kad iškeliautų ir likę, bandome kooperuotis su tėvais, su klubais, su miestais. Čia tikrai yra problema“, – sakė D.Pavilionis.

LIF prezidentas pažymėjo, kad veiklos planavimą federacijai apsunkina tai, kad ji iki šiol nežino tikslios formulės, pagal kurią yra skirstomos lėšos iš KKSRF.

„Kiek prašome, mes negauname tos lėšų skirstymo formulės ir nežinome, pagal ką orientuotis. Mūsų rezultatai per pastaruosius ketverius metus ženkliai gerėjo: buvo ir pasaulio čempionų, ir prizininkų. Tačiau finansavimas išaugo vos maždaug 10 proc. – tiek, kiek ir daugelio sporto šakų. (…) Trūksta aiškios sistemos – kad mums pasakytų, jog jūs užėmėte tokias vietas, turite tiek ir tiek pasaulinių prizininkų tarp suaugusiųjų, tarp jaunimo, todėl gaunate būtent tokią sumą. To mes labai pasigendame. Nežinome, ar orientuotis į sporto masiškumą, ar į pasiekiamus rezultatus“, – sakė D.Pavilionis.

Baidarių ir kanojų irklavimo federacija: finansavimas auga, o kodėl – nežinome

Aiškių kriterijų skirstant sporto pinigus pasigenda ir Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinis sekretorius Romualdas Petrukanecas. Jis sako, kad praėjusiais metais finansavimas baidarininkams išaugo, bet kodėl – nežinia.

Alfredo Pliadžio nuotr./Edvinas Ramanauskas ir Aurimas Lankas
Alfredo Pliadžio nuotr./Edvinas Ramanauskas ir Aurimas Lankas

„Praėjusiais metais finansavimas padidėjo gana ženkliai – 15-20 proc. Bet aš nežinau, už ką jis padidėjo. Mes nelabai žinome, į ką reikia kreipti didžiausią dėmesį, siekiant aukštesnio finansavimo – ar į aukštus sportininkų rezultatus, ar į baidarių-kanojų irklavimu užsiimančių sportininkų skaičiaus augimą“, – 15min sakė R.Petrukanecas.

„Šiuo metu orientuojamės į kuo geresnių rezultatų siekimą, ir šiek tiek bandome plėstis, Bet ar tikrai šitos kryptys mums atneša pinigus, aš nežinau. Jei žinotume, už ką maždaug gauname pinigus, būtų lengviau planuoti. Nes dabar prioritetus nusistatome patys, su niekuo nesitardami“, – pridūrė R.Petrukanecas.

Gaunamą paramą, pasak R.Petrukaneco, federacija stengiasi paskirstyti taip, kad dalis jo tektų sportininkams, kurių svarbiausi startai laukia tais metais, o dalis – pamainos ugdymui ir paramai jaunimui.

„Pripratome išgyventi ir išsisukti iš tokių pinigų, kokius duoda. Jei pinigus būtume skyrę vien tik olimpiečių pasirengimui, tikrai būtų užtekę viskam. Tačiau mes padedame ir silpnesniems sportininkams, kurie dabar yra antroje-trečioje rinktinėje. Taip užsiauginame ateitį, kuri, tikimės, mums atneš tokius pačius pinigus, kokius gauname dabar“, – sakė baidarių ir kanojų irklavimo federacijos vadovas.

Sunkiosios atletikos federacija: Lietuva neapsisprendžia dėl prioritetų

Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidentas Bronislovas Vyšniauskas irgi mano, kad Lietuvos sporte trūksta aiškumo bei prioritetų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aurimo Didžbalio sutiktuvės Vilniaus oro uoste
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aurimo Didžbalio sutiktuvės Vilniaus oro uoste

„Turėtų būti aiškumas. Kiekvienas treneris, kiekviena federacija turi žinoti, kad jei užims tokią ir tokią vietą, kitąmet gaus tiek ir tiek. Mūsų Lietuvoje daug kalbama, bet niekaip dėl prioritetų neapsisprendžiama. Valstybė maža, bet prioritetų daugiau negu Rusijoje. Turėtų būti konkretūs prioritetai ir finansavimas pirmiausiai prioritetinėms sporto šakoms“, – sako B.Vyšniauskas.

Taip pat, B.Vyšniausko nuomone, Kūno kultūros ir sporto departamento vadovybėje permainos vyksta per dažnai.

„Ateina žmogus trumpam laikui ir nespėja įsigilinti į esmę. Gal ir neblogas žmogus, bet jam lieka per trumpas laikas įsigilinti, ir tada jis lieka įtakoje kažkieno, kas diktuoja madas“, – kalba B.Vyšniauskas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką