2026-08-27 16:33

Naujų kelių eismo taisyklių fone – dviračių komandos šauksmas: „Norime vieno“

Profesionalus Lietuvos dviračių sporto klubas „Energus“ ir jo vadovas Povilas Šidlauskas pasidalijo mintimis apie galimus pasikeitimus kelių eismo taisyklėse. „Norime vieno – kad kelyje užtektų vietos ir pagarbos visiems“, – rašoma komandos įraše.
„Energus“ komanda pasidalino nuotraukomis, kuriose jos dviratininkų šio sezono patirtys keliuose: skaudūs eismo įvykiai, kai automobilis partrenkia dviratininką, ir užsienyje sutinkami kelio ženklai.
„Energus“ komanda pasidalino nuotraukomis, kuriose jos dviratininkų šio sezono patirtys keliuose: skaudūs eismo įvykiai, kai automobilis partrenkia dviratininką, ir užsienyje sutinkami kelio ženklai. / „Energus“ komandos nuotr.

Tarp automobilių vairuotojų ir dviratininkų kartais kyla ginčų, o pastaruoju metu jų girdisi daugiau viešojoje erdvėje dėl naujų siūlymų kelių eismo taisyklėse.

Šiuo metu taisyklės numato, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas, lenkdamas dviratininką, privalo palikti ne mažesnį kaip 1 metro šoninį atstumą važiuodamas iki 50 km/val. greičiu ir ne mažesnį kaip 1,5 metro atstumą važiuodamas didesniu greičiu.

Susisiekimo ministerija siūlo šį reikalavimą paversti tik rekomendacija.

Kaip LRT teigė ministras Juras Taminskas, šiuo metu vairuotojai, kurie automobiliais lenkia keliu važiuojančius dviratininkus ir dėl to kerta ištisinę kelio juostą, yra nepagrįstai baudžiami: „Vairuotojai nebegali aplenkti kelyje, nes kerta ištisinę liniją, atimamos teisės mažiausiai trims mėnesiams.“

Į siūlomus pokyčius reagavo profesionali dviračių sporto komanda „Energus“.

„Pagarba dviratininkui prasideda ne nuo metro. Bet metras gali išgelbėti gyvybę“, – rašoma komandos įraše feisbuke.

Ten dėstomas platesnis komandos požiūris.

„Esame profesionali Lietuvos dviračių komanda. Mūsų sportininkams kelias – ne tik būdas nuvažiuoti iš taško A į tašką B. Tai jų darbo vieta. Čia jie treniruojasi, ruošiasi varžyboms ir kasdien praleidžia valandų valandas.

Per sezoną keliaujame ir lenktyniaujame daugelyje Europos šalių. Ir skirtumą jaučiame ne tik kelių infrastruktūroje ar taisyklėse. Jį jaučiame vairuotojų požiūryje.

Yra šalių, kuriose automobilis už dviratininko ramiai sulėtina greitį ir palaukia saugios akimirkos aplenkti. Be pykčio. Be signalo. Be bandymo pravažiuoti ten, kur vos telpa automobilis ir žmogus ant dviračio.

Dar daugiau – sportuojantys žmonės kelyje ten neretai sulaukia palaikymo, o ne susierzinimo. Norėtume, kad tokia kultūra augtų ir Lietuvoje.

Todėl diskusija apie 1 ar 1,5 metro saugų lenkimo atstumą mums nėra diskusija vien apie skaičius Kelių eismo taisyklėse. Tai diskusija apie tai, kokią eismo kultūrą norime kurti.

Dviratininkas gali kryptelėti dėl duobės, akmens, vėjo gūsio ar kliūties, kurios vairuotojas net nepastebi. O kai automobilis pravažiuoja per arti, vietos klaidai tiesiog nebelieka.

Mes nenorime kovos tarp vairuotojų ir dviratininkų. Daugelis mūsų patys vairuojame automobilius. Norime vieno – kad kelyje užtektų vietos ir pagarbos visiems.

Tad aplenkdamas dviratininką neskubėk. Palauk keliomis sekundėmis ilgiau. Palik daugiau vietos. Nes už vairo – žmogus. Ir ant dviračio – žmogus.

Nuotraukose – mūsų pačių šio sezono patirtys keliuose: skaudūs eismo įvykiai, kai automobilis partrenkia dviratininką, ir užsienyje sutinkami kelio ženklai, primenantys visai kitą kelio kultūros pusę – kad pagarba, saugumas ir draugystė tarp vairuotojų bei dviratininkų kelyje yra įmanoma.“

Ketvirtadienį savo požiūrį išdėstė ir „Energus“ komandos vadovas Povilas Šidlauskas, pats daug minantis dviratį įvairiose šalyse, o savo įrašą pavadinęs „Apie „priešus“ dviratininkus, kurie kelia „pavojų“ automobilių vairuotojams keliuose.“

Roberto Riabovo / BNS nuotr./Povilas Šidlauskas
Roberto Riabovo / BNS nuotr./Povilas Šidlauskas

„Su dviračiu per metus nuvažiuoju ~ 10 tūkstančių kilometrų Lietuvoje ir užsienyje, – teigė P.Šidlauskas. – Dažnai keliauju po pasaulį ir visur kur galiu pasiimu savo dviratį arba nuomoju vietoje ir važinėju po apylinkes – tai labai geras būdas pasportuoti ir tuo pačiu metu pažinti vietos apylinkes skirtingose šalyse. Per paskutinius kelis metus su dviračiu daug važinėjau JAV, Vokietijoje, Ispanijoje, Anglijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Suomijoje, Olandijoje, Estijoje – visose pažengusiose vakarų civilizacijos šalyse matau tą pačią tendenciją – daroma viskas, kad pagerinti dviratininkų saugumą keliuose ir kad kuo daugiau žmonių pasirinktų dviratį ne tik kaip sporto, bet ir kaip transporto priemonę. Tačiau Lietuvoje mes norime eiti priešingu keliu ir tame nematau jokios logikos. Siūlau grįžti prie faktų skaičių ir argumentų:

– Kas svarbiau – ar automobilio vairuotojo sugaištos 10/30 sekundžių laiko dėl greičio sumažinimo saugiai lenkiant dviratininką, ar dviratininko saugumas ir gyvybė?

– Kas svarbiau – ar dar daugiau didelių automobilių keliuose, ar daugiau žalių transporto priemonių – dviračių?

– Kas labiau nukenčia per dviratininko ir automobilio susidūrimą – dviratininkas ar automobilio vairuotojas?

– Kiek statistinis Lietuvos automobilio vairuotojas keliuose sutinka dviratininkų per dieną / savaitę? – 100 / 200 ar 500?! Realiai maksimum kelis dviratininkus per savaitę ir dėl saugaus lenkimo sugaišta daugiausiai 1 / 3 minutes per savaitę;

Taigi prieš priimant sprendimus reikia vadovautis ne dalies neadekvačių žmonių emocijomis, bet faktais, skaičiais, argumentais ir ateities visuomenės žalio judėjimo ir bendruomeniškumo skatinimo tikslais.“

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą