Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Portugalas Vilniuje subūrė kovingą amerikietiško futbolo komandą

Suburta amerikietiško futbolo komanda
Mariaus Vizbaro nuotr. / Suburta amerikietiško futbolo komanda
Šaltinis: 15min
1
A A

Portugalas Nuno Miguel Dias da Silva Lietuvoje gyvena ir dirba jau nuo 2015-ųjų vasaros. Per tą laiką išbandęs šaltibarščius ir cepelinus vaikinas čia pasigedo savo pamėgtojo amerikietiško futbolo. Nieko nelaukęs komandą suburti nusprendė pats.

Šiuo sportu Nuno susidomėjo dar gyvendamas Portugalijoje. Penkerius metus amerikietišką futbolą žaidęs ir Lietuvoje jo neradęs portugalas, savo ir kelių bendraminčių iniciatyva mėgėjų komandą įkūrė Vilniuje. Pirmąją treniruotę surengę namo kieme, dabar jau skaičiuoja apie 50 nuolatinių narių. „Vilnius Iron Wolves“ pasivadinusi komanda intensyviai treniruojasi ir ruošiasi pirmosioms oficialioms rungtynėms, kurios įvyks jau balandžio pirmąją.

– Amerikietiškas futbolas dažnai painiojamas su regbiu. Koks visgi tai žaidimas?

– Amerikietiškas futbolas yra kontaktinis žaidimas. Jame su priešininkais grumiamės dėl kiekvieno aikštelės centimetro su tikslu pasiekti varžovų galinę liniją. Nuo regbio žaidimas skiriasi savo agresyvumu, dėvime apsaugas. Šalmas, pečių, kojų ir dantų apsaugos yra privalomos. Dažnai sakoma, kad amerikietiškas futbolas – tai intensyvios jėgos ir strategijos mišinys, jame dirba ir kūnas, ir protas.

– Ar jis pavojingas?

– Žaidžiant teisingai ir pagal taisykles – ne. Daug metų žaidžiau ir paprastą futbolą ir traumų patyriau daugiau.

– Kuo tave taip traukia amerikietiškasis futbolas?

– Žaisdamas pasijaučiu tarsi karys. Visi komandiniai žaidimai turi šios dvasios, tačiau kiekvienas amerikietiško futbolo mačas man primena mažą karą, kurio metu kiekvienas žaidėjas turi įgyvendinti savo misiją. Visuomet galiu būti tikras, kad šalia manęs esantis komandos narys žūtbūt įgyvendins jam skirtą misiją. Tokiu būdu užtarnautas pasitikėjimas sukuria neapsakomą didybės, vienybės ir brolybės jausmą.

- Kodėl pasivadinote „Vilnius Iron Wolves“?

– Rinkdami pavadinimą, norėjome, kad jis atspindėtų jėgą, agresyvumą, kuo pasižymi šis sportas, bet tuo pačiu jis turėjo perteikti miesto tradicijas ir veidą. Vilniaus miesto legenda tam tiko puikiai. Nors jau yra kitų komandų, turinčių tokį pavadinimą, mes esame pirmieji, jį naudojantys angliškai.

– Turbūt žinai, kad Lietuva vadinama krepšinio šalimi. Kodėl nusprendei garsini amerikietiško futbolo kultūrą būtent čia?

– Žinoma, kiekviena šalis turi savo sportą karalių ir Lietuvoje tai yra krepšinis. Tačiau manau, kad kitiems sportams skiriate per mažai dėmesio. Tokie pavyzdžiai kaip Rūta Meilutytė ir Airinė Palšytė yra gyvi įrodymai, kad šioje šalyje yra labai talentingų žmonių, kurie, net neturėdami tokių investicijų kaip užsienyje, sugeba iškovoti geriausius apdovanojimus. Pagalvokite, kas būtų, jeigu į juos investuotume daugiau.

Be to, esu pastebėjęs, kad lietuviai yra labai tinkami žaisti amerikietišką futbolą dėl tvirto savo sudėjimo. Ar žinojote, kad Amerikoje gyvenantis garsus šios sporto šakos atstovas Dick Butkus yra lietuvių kilmės? Jis vienas garsiausių savo pozicijos žaidėjų visame pasaulyje. Jo vardo taurė kiekvienais metais įteikiama geriausiam amerikietiškojo futbolo gynėjui. Tai tik įrodo, kad lietuviai galėtų pasiekti aukštumų, jeigu tik treniruotųsi. Toks ir yra mano tikslas.

– Komandą suburti neužtenka, žaidėjus reikia motyvuoti, ugdyti. Kaip tau sekasi tai daryti, nemokant lietuvių kalbos?

– Mūsų komanda itin tarptautinė, joje yra lietuvių, italų, vokiečių, baltarusių. Šiuo metu mus treniruoja rusų kilmės treneris, esame turėję ir amerikiečių. Kalbos barjero seniai nejaučiu, nes viską atperka vieningas komandos tikslas ir misija. Kartais žaisdami pasijaučiame lyg atstovaujame judėjimą, giname idėją, todėl kalba šioje situacijoje yra menkiausia problema.

– Ar ruošiesi motyvuojančioms kalboms prieš varžybas?

– Taip, bet niekad to, ką pasiruošiau nepanaudoju. Kaskart tenka improvizuoti ir tai priklauso nuo mano ir komandos nuotaikos tą akimirką.

– Ar turite fanų? Kas stebi jūsų treniruotes ir varžybas?

– Dažniausiai mus palaikyti atvyksta šeimos, antros pusės ir šio sporto fanai. Kadangi komanda didelė ir ji plečiasi, tikimės laikui bėgant surinkti didesnę fanų bendruomenę.

– Kas nutiktų jeigu reikėtų žaisti prieš portugalus?

– Tai neturėtų jokios įtakos teisingam žaidimui. Kadangi su „Vilnius Iron Wolves“ praleidžiu daug valandų besitreniruojant ir sueikvoju didžiąją dalį savo asmeninio laiko, nesijausčiau, lyg išduodamas savo tautiečius, atvirkščiai, jausčiausi lyg gindamas savus, su kuriais bendro tikslo vardan aukoju tiek jėgų.

– Kaip išsilaikote, juk sportas ne iš pigiųjų?

– Turime investuoti asmenines lėšas. Žaidėjai komandą kas mėnesį remia finansiškai, tačiau tai daro savanoriškai. Jeigu nutiktų taip, kad žaidėjas norėtų sportuoti, tačiau negalėtų mokėti pinigų, vis tiek jį priimčiau į komandą. Brangiausiai kainuoja mūsų aprangos ir apsaugos, kurių Lietuvoje nėra ir jas tenka atsisiųsti iš Anglijos arba Amerikos. Treneris mus treniruoja už dyką. Šiuo metu siekiame žinomumo, ir tikimės, kad ateityje pavyks rasti rėmėjų.

– Kokie dalykai tave stebina Lietuvoje?

– Bendravimo būdas. Esu iš pietų, kur įprasta daug kalbėti, reaguoti, kartais net per stipriai. Mes linkę kalbėti vienu metu, pertraukinėti. Čia žmonės palaukia, kol pabaigsi savo mintį, yra mandagesni. Lietuvoje iš pradžių jaučiausi lyg erzinčiau aplinkinius savo įpročiais.

Taip pat negaliu įprasti prie ankstyvo rėžimo. Lietuvai keliasi ir miegoti eina žvėriškai anksti palyginus su mumis, portugalais. Kaip ir Portugalijoje, pietauju ir vakarieniauju gerokai vėliau nei lietuviai ir tuo mėgaujuosi. Maistas man – socialinis įvykis. Vakarieniaudami mes bendraujame, kalbamės. Turbūt dėl šios priežasties kavinėse ir baruose Portugalijoje niekada neišgirsi muzikos, nes žmonių pokalbiai ją tiesiog užgožtų.

Teko įprasti ir prie rėžimo be langinių. Portugalijoje jomis įprasta langus užverti nakčiai. Į Lietuvą gyventi atvykau vidurvasarį, tad nuo šviesos pabusdavau labai anksti ryte manydamas, kad jau vidurdienis.

– Koks tavo planas ateičiai, ar planuoji pasilikti Lietuvoje?

– Tolimų planų neturiu, tačiau šiuo metu esu labai laimingas. Jeigu toks nebūčiau, jau būčiau iškeliavęs. Sunkiausias etapas jau praeityje, dabar galiu pasigirti didžiuliu lietuvių bičiulių ratu. Be to, skirtingai nuo kitų portugalų, dievinu lietuvių virtuvę, ypač šaltibarščius ir cepelinus. Tik nemėgstu burokėlių salotų. Jeigu niekas nevers jų valgyti, Lietuvoje dar pabūsiu.

Pirmosios oficialios „Vilnius Iron Wolves“ rungtynės prieš Kalinigrado „Amber Hawks“ komandą įvyks LFF stadione balandžio pirmąją dieną, 13h.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką