Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Reikšmingas įvykis Lietuvos dailiojo jojimo istorijoje: Sada Sysojeva pateko į „Grand Prix“ B finalą

S.Sysojeva sėkmingai dalyvauja tarptautinėse varžybose.
sportas.info nuotr. / S.Sysojeva sėkmingai dalyvauja tarptautinėse varžybose.
Šaltinis: sportas.info
0
A A

Suomijos sostinės „Hartwall“ stovėjimo aikštelėje, virtusioje žirgynu, daugiau nei 300 žirgų keturias dienas varžėsi tradicinėse – jau 28-ą kartą organizuojamose – konkūrų ir išjodinėjimo varžybose („International UB Horse Show“).

Lietuvos konkūro atstovai nedalyvavo šiose varžybose, bet mūsų šalies žirgų sporto mėgėjai turėjo juž ką sirgti – Helsinkyje pasirodė dailiojo jojimo sportininkė Sada Sysojeva ir jos žirgas Forvater.

Kartu su Suomijos, Švedijos ir Olandijos raiteliais 29-erių vilnietė varžėsi Didžiajame rate, kuriame raiteliai joja „Grand Prix“ lygio testus.

Pagal varžybų lygio reikalavimus, teisėjavo 5 tituluotų arbitrų komanda: Tiina Karkkolainen (3* FEI tarptautinio lygio dailiojo jojimo teisėjo kategorija) ir Irmeli Summanen (4*, Suomija), Dietrichas Plewa (5*, Vokietija), Alla Subautina (4*, Rusija) ir Andrew Gardneris (5*, Didžioji Britanija).

„Grand Prix“ rungtyje startavęs mūsų šalies duetas surinko 61 proc. ir užėmė septintą vietą. Šis rezultatas lėmė tai, kad mūsiškiai pateko į B finalą, kur raiteliams teko joti „FEI Olympic Grand Prix Special“ testą.

B finale su 62,333 proc. S. Sysojeva ir dvylikametis Forvater užėmė trečią vietą.

Pati raitelė su Ukrainoje gimusiu žirgu savarankiškai treniruojasi Vilniuje. S. Sysojeva su Forvateriu yra iškovoję 2012 metų Lietuvos dailiojo jojimo čempionų titulą. Po 18 metų pertraukos mūsų šalyje vėl atsirado „Didžiojo Prizo“ duetas, kai raitelė gyvena ir treniruojasi Lietuvoje. Šį sezoną su dviem savo žirgais Forvater ir Dancing Queen ji startavo Latvijoje vykusiose įvairiose dailiojo jojimo Didžiojo rato varžybose („Grand Prix“ lygio testai) ir ne kartą iškovojo prizines vietas.

S. Sysojevos pasiekimai Helsinkyje yra vienas reikšmingiausių įvykių pastarųjų dešimtmečių Lietuvos dailiojo jojimo istorijoje.

Kita lietuvė, kuri garsina mūsų šalį, yra Julia Vyšniauskas, gyvenanti Kanadoje. Ji ir žirgas Syntax 2006 metų pasaulio jojimo sporto žaidynėse Achene (Vokietija) tarp 83 duetų „Grand Prix“ rungtyje surinko 60,917 proc. ir užėmė 59 vietą. Deja, Lietuvos duetas su šiuo rezultatu nepateko į tolesnį varžybų etapą – „Grand Prix Special“, tačiau vis tiek tas startas lieka vienu didžiausiu Lietuvos dailiojo jojimo raitelių pasiekimų tarptautinėje arenoje.

Kokie įspūdžiai iš Helsinkio varžybų? Kokiomis nuotaikomis gyveni po jų? Ar likai patenkinta savo ir Forvaterio pasirodymais?

Įspūdžių be galo daug. Vien dalyvavimas tokio lygio varžybose jau reiškia daug tiek man, tiek mūsų šaliai, jau nekalbant apie tai, kad gavau asmeninį kvietimą. Nors ir buvo sunku bei matėsi didesnis varžovų pranašumas, tačiau likau patenkinta savo pirmuoju startu „Grand Prix“ rungtyje tarptautinio lygio varžybose.

Kiek šis įvykis reikšmingas tau pačiai?

Visos varžybos man yra svarbios, ką jau kalbėti apie tokio lygio varžybas. Dalyvavimas varžybose Helsinkyje man buvo labai gera pamoka ir aišku neįkainojama patirtis. Tai jau trečios tarptautinės varžybos šiais metais. Rugpjūtį dalyvavau Lietuvoje Vaizgakiemyje, o prieš dvi savaites – Taline, kur startavau Mažajame rate (Šv.Jurgio prizo lygio rungtys).

Kiek laiko tenka skirti gyvenime pasiruošti ir dalyvauti tokiose varžybose?

Kalbant apie pasiruošimą, sunku tiksliai pasakyti, kiek tai užima laiko. Žirgas juk ne mašina, kad galėtum joti visą dieną. Ruošiantis reikia atsižvelgti į daugelį dalykų – žirgo fizinę ir emocinę būklę, reikia žinoti, kiek ir kokią dieną skirti krūvio, kada reikalingas poilsis. Visa tai tam, kad starto metu žirgas būtų geriausios formos.

Su kokiomis problemomis teko ir tenka susidurti tavo, kaip tokio specifinio sporto atstovės, gyvenime?

Pagrindinės problemos, su kuriomis tenka susidurti, tai finansavimas ir treniravimas. Bet kuriam sportininkui, jojant net ir lengviausią lygį, reikalingas treneris, o ką jau kalbėti apie tarptautinę areną. Šiuo metu neturiu trenerio. Kvalifikuotų trenerių stoka yra didžiulė spraga dailiojo jojimo sporte Lietuvoje. Taip pat dauguma tarptautinių varžybų vyksta pakankamai toli nuo Lietuvos. Arčiausiai jos vyksta tik Estijoje, Suomijoje ir Lenkijoje. Būna sunkumų pasienyje vežant žirgą. Apie Baltarusiją geriau nei nekalbėti. Bet koks išvažiavimas kainuoja labai brangiai. Vien transportavimas, laikas žirgo poilsiui, dalyvavimas varžybose, kelionė atgal namo užtrunka mažiausiai savaitę. Kai turi ne vieną žirgą, kuriuos reikia prižiūrėti, tokie ilgesni išvažiavimai yra sunkiai suderinami. Be rėmėjų yra tikrai labai labai sunku šiame sporte. Labai tikiuosi sulaukti jų palaikymo ateityje.

Kokie tavo tolesni sportiniai planai?

Kitą sezoną norėtųsi tęsti, ką pradėjau šiais metais. Tikiuosiu, per žiemą pavyks geriau pasiruošti kitam sezonui. Dabar dar sunku kažką tiksliai planuoti, laikas parodys. Bet didžiosios svajonės yra, belieka tik jas įgyvendinti.

sportas.info
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką