Spalio 27 d. aukščiausia teisminė institucija sporto srityje paskelbė galutinį ir neskundžiamą sprendimą: LTOK rinkimai vykdyti nepažeidžiant taisyklių.
Lietuvos triatlono federacija Lozanai skundė LTOK rinkimų komisijos sprendimą neleisti 2024 m. spalio 11 d. dalyvauti Vykdomojo komiteto rinkimuose aštuoniems įgaliojimų neturėjusiems asmenims: Mantui Marcinkevičiui, Rokui Milevičiui, Viliui Aleliūnui, Elijui Čiviliui, Vytautui Janušaičiui, Giedriui Gustui, Eglei Balčiūnaitei, Simonai Krupeckaitei.
Suprasti akimirksniu
- Skandalas kilo per pernai vykusius LTOK prezidento rinkimus, kuriuose ketvirtą sykį išrinkta Daina Gudzinevičiūtė 48-16 nurungė pirštinę jai metusį buvusį pavaldinį Mantą Marcinkevičių. Per šiuos rinkimus buvo renkamas LTOK Vykdomasis komitetas.
- Rinkimams pirmininkavęs Česlavas Okinčicas paskelbė, kad M.Marcinkevičius, jį palaikę Vytautas Janušaitis, Elijus Čivilis, Eglė Balčiūnaitė, Giedrius Gustas, Vilius Aleliūnas, o taip pat Simona Krupeckaitė, negavo teisės būti renkamiems į Vykdomąjį komitetą.
- D.Gudzinevičiūtei besišypsant, LTOK teisininkas Laimonas Pivoras paaiškino, kad įstatų punktai nurodo, kad generalinėje asamblėjoje LTOK nariams atstovauja tos organizacijos prezidentas arba įgaliotas asmuo, kuris turi balsavimo teisę generalinėje asamblėjoje.
- Anot LTOK teisininkų, įstatus rinkimams kaip kandidatas į prezidentus atitikęs M.Marcinkevičius galėjo rungtis dėl LTOK vadovo posto, bet negalėjo dalyvauti Vykdomojo komiteto rinkimuose, nes būdamas Lietuvos irklavimo ir triatlono federacijų viceprezidentu nebuvo nei prezidentu, nei turėjo tų federacijų įgaliojimus.
- Taip užribyje liko ir jo komandos nariai bei S.Krupeckaitė, nors prieš rinkimus jie buvo įtraukti į kandidatų sąrašą būti Vykdomojo komiteto nariais.
- Tuo metu į situaciją jautriai sureagavo V.Aleliūnas, papriekaištavęs, jog prieš rinkimus jo ir kitų pavardės buvo patvirtintos kaip kandidatų į Vykdomojo komiteto narius.
- Į jo priekaištus rinkimams pirmininkavęs Č.Okinčicas atsakė. „Kai tvirtinome kandidatūras, turėjome omenyje, kad jos yra tinkamai pateiktos, dėl to į sąrašą ir įtraukėme. Bet prieš asamblėjos sesiją vyko dalyvių registracija, įskaitant ir kandidatus į vykdomąjį komitetą. Šitie žmonės nepateikė tinkamų įgaliojimų, tik dėl to išbraukėme juos iš sąrašo. Mes tikrai nenorime braukti dirbtinai, bet yra teisė, yra tvarka. Manau, ateityje mes arba nauja komisija jau turės omenyje, kad iš kandidatų nuo pat pradžių reikia išsireikalauti visų įgaliojimų.“
Kaip dabar rašo LTOK, rinkimų komisija rėmėsi LTOK įstatais, pagal kuriuos LTOK nariams juridiniams asmenims atstovauja to juridinio asmens prezidentas, arba tinkamai įgaliotas asmuo. Tik toks asmuo turi balsavimo teisę LTOK generalinėje asamblėjoje ir teisę būti išrinktas į LTOK Vykdomąjį komitetą.
„Jie būtų galėję dalyvauti Vykdomojo komiteto narių rinkimuose, jei tik būtų gavę kurio nors LTOK nario įgaliojimą, mat jie patys nebuvo kurios nors sporto federacijos vadovai. Tačiau tokių įgaliojimų neturėjo“, – paaiškino LTOK šioje byloje atstovavusi advokatė Kristina Balevičienė.
Sporto arbitražo teismas savo sprendime pabrėžė, kad kandidatūros LTOK prezidento rinkimuose buvo pateiktos tinkamai, atsižvelgiant į LTOK įstatus, todėl šių rinkimų metu nebuvo jokių pažeidimų.
Dėl LTOK Vykdomojo komiteto rinkimų CAS sprendime pabrėžė, kad minėtieji aštuoni kandidatai buvo pagrįstai pašalinti iš rinkimų, o rinkimų komisijos nariai nepažeidė savo pareigos išlikti nepriklausomais ir neutraliais LTOK rinkimų metu.
