„Mums labai svarbu rengiant ir pritraukiant trenerius bendradarbiauti su savivaldybių sporto įstaigomis, federacijomis ir kitomis organizacijomis, nes visų bendras tikslas yra ne tik išugdyti gerą trenerį, bet ir motyvuoti ilgamečius sportininkus rinktis trenerio kelią, – kalbėjo LSU rektorė prof. Diana Rėklaitienė. – Norėtųsi, kad ilgametis sportininkų įdirbis ir patirtis nenueitų veltui, nes jų parengimui įdėta daug pastangų, laiko ir valstybės resursų. Įgavę dar daugiau reikiamų žinių, jie galėtų tapti puikiais treneriais. Dabartinis klausimas aiškus – ar turėsime, kas ateityje treniruos mūsų vaikus? Ką dabar mes galime padaryti, kad tokių problemų nebūtų?“
LSU rektorė renginyje pristatė Lietuvos sporto universiteto trenerių rengimo modelį, kuris siūlo rinktis sporto bakalauro ir magistro studijas arba trenerių rengimo mokymus LSU Žinių ir inovacijų perdavimo centre. Diskutuota, kuo universitetas gali prisidėti prie sporto sektoriaus vystymo Lietuvoje.
Aktyvios diskusijos metu, kurioje nuomonėmis dalijosi sporto bendruomenė, pedagogų ir savivaldų atstovai, bene didžiausio dėmesio sulaukė trenerių darbo užmokesčio klausimas, kurį aktyviai kėlė ne tik biudžetinių įstaigų, bet ir universiteto atstovai.
„Pastaraisiais metais atlyginimai stipriai kilo švietimo sistemoje, tačiau trenerių tai nepalietė. Tikrai turi būti ne tik keičiama trenerių apmokėjimo sistema, – akcentavo prof. D. Rėklaitienė. – Mes parengiame daug trenerių, bet dauguma jų pasirenka kelią dirbti privačiame sektoriuje ir kitose su sportu susijusiose srityse, bet nerengti didelio meistriškumo sportininkų. Privačiame sektoriuje atlyginimai yra gerokai didesni, o atsakomybė už rezultatą – mažesnė. Biudžetinės įstaigos, kurie rengia didelio meistriškumo sportininkus ir siekia rezultato, tokiu atveju tampa visiškai nekonkurencingomis.
Ypatingai didelė trenerių stoka yra regionuose, kurie nutolę nuo didžiųjų miestų. Manau, kad savivaldybių sporto vadovybės, bendradarbiaudamos su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, turėtų galvoti apie studijų paramą būsimiems treneriams, kad pabaigę mokslus jie galėtų grįžti į savo gimtuosius kraštus ir ten vykdyti trenerio veiklą.“
Vienintelės specializuotos sporto ir sveikatingumo sričių aukštosios mokyklos rektorei antrino ir neseniai sporto viceministro pareigas eiti pradėjęs G.Grybauskas, teigęs, kad būtina ieškoti sprendimų trenerių apmokėjimo srityje.
„Šiuo metu trenerių atlyginimas, lyginant su kitomis ugdymo sritimis, yra stipriai žemesnis. Pradedančiųjų trenerių atlygis yra visiškai nekonkurencingas, todėl atsiranda didelis skirtumas tarp pradedančiųjų dirbti ir ilgiau dirbančių trenerių darbo užmokesčio. Akivaizdu, kad sporto trenerių tarpe mes išgyvename sudėtingą kartų kaitą, kai trenerių amžiaus vidurkis sparčiai kyla. Taip pat jaučiasi, kad regionuose trenerių stipriai trūksta. Sportininkams trūksta motyvacijos rinktis trenerio kelią, todėl pabaigę sportininkų karjeras jie nenori tapti treneriais. Tai yra svarbiausi mūsų uždaviniai, kuriuos turime išspręsti per artimiausius trejus metus“, – teigė G Grybauskas.
„Manau, kad turėsime pereiti į klubinę sistemą, kai savivaldybės bus atsakingos tik už kietosios infrastruktūros išlaikymą, kaip dabar yra vakarietiškose valstybėse, – tęsė G.Grybauskas. – Tokiu atveju turėsime labiau pasitikėti būtent klubine sistema. Treneriai savo atlyginimų bazę gali uždirbti iš masinio sporto, tai greičiausiai reikės kalbėti su savivaldybių sporto centrais, kad jie sudarytų tinkamas sąlygas prieiti ir naudotis reikiama infrastruktūra.“
