Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vyšniauskas: ašarų neliesiu, dirbsiu toliau

Pernai Europos čempionate R.Vyšniauskas laimėjo sidabrą.
AFP/„Scanpix“ nuotr. / R.Vyšniauskas nedaro tragedijos dėl to, kad nedalyvavo pasaulio čempionate
Šaltinis: sportas.info
0
A A

Į pasaulio sunkiosios atletikos čempionatą Turkijoje neišvykęs Ramūnas Vyšniauskas nesisieloja, gydosi traumas ir jau planuoja ateinančio sezono varžybas.

Į šiuo metu vykstantį pasaulio sunkiosios atletikos čempionatą vietoj šešių išvyko penki Lietuvos rinktinės nariai. Dieną prieš išvykimą paaiškėjo, kad su komanda į Turkiją neskris ilgametis rinktinės narys, tituluočiausias mūsų šalies sunkiaatletis R.Vyšniauskas.

– Ramūnai, kodėl neišvykote į čempionatą?

– Atsitiko tai, ko jau senai reikėjo laukti. Jau trejus ketverius metus man tos pačios traumos vis išlįsdavo, bet vartodamas nuskausminamuosius sportuodavau toliau. Tačiau prieš čempionatą pradėjus kelti didesnius svorius net vaistai nebepadėdavo. Tiesiog pradėjau byrėti, organizmas pradėjo streikuoti. Tokie aštrūs skausmai prasidėjo, kad nieko daryti nebegalėjau, o kaip turistas į čempionatą važiuoti nemačiau prasmės.

Atėjo laikas susitvarkyti organizmą, išsigydyti visas traumas ir pradėti normaliai, be vaistų treniruotis. Jau pradėjau reabilitaciją, o kitą savaitę gydytojai pasakys, ar prireiks operacijos.

– Ką konkrečiai gydysite?

– Viską reikia tvarkyti: pečius, riešus, bet pagrindas  – keliai. Jei skaudėtų tik pečius, susileidęs vaistų galėčiau startuoti, bet keliai nebelaiko, ypač dešinys.
 

– Ar sunku buvo priimti šį sprendimą?

– Nusprendžiau paskutinę dieną prieš varžybas. Iki paskutinės akimirkos tikėjausi, kad galėsiu dalyvauti, leidausi vaistus, dariau pratimus, bet supratau, kad nieko nebus. Pusę metų mane skausmai kamavo, bet savaitgaliais susileisdavau vaistų – skausmas praeidavo ir savaitę galėdavau treniruotis.

Aplinkiniai iš to daro tragedija, aš – ne. Na, jei nieko nebegalėjau daryti, kitokio sprendimo negalėjo būti. Juk jei vienas mašinos ratas nulūžo, tai negalvosi: kokį čia sprendimą priimti, važiuoti be rato ar ne. Žinoma, gaila, nes daug pastangų ir darbo buvo įdėta, bet ašarų neliesiu, reikia susitvarkyti ir dirbti toliau.

– Ar buvote pasiruošęs pirmenybėms?

– Buvau pasiruošęs startuoti dėl komandos. Apie medalį net negalvojau, ruošiausi važiuoti, kad padėčiau komandai gauti keletą taškų. Metus buvau traumuotas, gydžiausi, nebuvau geros formos, o ir negalėjau būti, juk pusmetį negalėjau normaliai treniruotis.

– Kokie artimiausi planai?

– Treniruojuosi kiekvieną dieną, bet pratimai ir krūviai visai kiti, vyksta reabilitacija. Negaliu visai nesitreniruoti. Sausio mėnesį, prasidėjus sezonui, dalyvausiu pirmose varžybose. Kitais metais planuoju dalyvauti penkiuose turnyruose. Manau, jei per mėnesį reabilitacija baigsis, jau po mėnesio galėsiu pradėti štangelę judinti.

Norėdamas patekti į olimpiadą, turiu gerai pasirodyti kitais metais pasaulio čemionate, nes būtent ten bus dalijami kelialapiai sportininkams, šiemet taškus rinks komandos. Iki olimpiados dar dveji metai, todėl reikia įveikti visą gydymo kursą, nes nėra buvę, kad nieko neskaudėtų.

Išsigydysiu traumą ir viskas bus gerai, juk sunkumai žmogų tik sustiprina. Man visada greitai norėjosi rezultato, todėl ir patyręs traumą dažnai iki galo neišgydavau, gerdavau vaistus ir sportuodavau toliau. Čia gyvenimo pamoka, privertusi sustoti ir viską apmąstyti.

sportas.info
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką