Tiesa, trečiadienį per Vilniuje surengtą spaudos konferenciją paaiškėjo, kad garbingoms sukaktims skirto Europos Lotynų Amerikos šokių ansamblių čempionato mūsų šalyje galėjo ir nebūti.
LSŠF prezidentas G.Skorupskas džiaugėsi garbe rengti Europos čempionatą. |
„Teisę rengti 2009 metų Senojo žemyno pirmenybes Tarptautinė sportinių šokių federacija (IDSF) buvo suteikusi Rusijai, – prisipažino Lietuvos sportinių šokių federacijos (LSŠF) prezidentas ir artėjančio čempionato Organizacinio komiteto pirmininkas Gintaras Skorupskas. – Tačiau šie metai Lietuvai yra tikrai neeiliniai. Vilnius – Europos kultūros sostinė, šalis mini vardo tūkstantmetį, LSŠF – 20-metį, o pirmajam „Žuvėdros“ ansamblio startui tarptautinėje arenoje šiemet kaip tik sukanka lygiai 20 metų. Laimė, mums pavyko perkalbėti IDSF ir Rusijos federaciją, kad teisė rengti pirmenybes būtų perleista mums.“
Lietuvoje iš viso šoka beveik 3 mln., - sakė G.Skorupskas.
Anot LSŠF prezidento, šis renginys taps švente visai Lietuvai. „Mūsų federacija šalyje vienija 85 klubus, 8 tūkst. profesionalių šokėjų, tačiau Lietuvoje iš viso šoka beveik 3 mln., – didžiavosi G.Skorupskas. – Mums didžiulė garbė organizuoti šį čempionatą ir tikimės, jog galbūt ir namų sienos šiek tiek padės „Žuvėdrai“ padovanoti Lietuvai pačius tauriausius apdovanojimus.“
Pasiūlymai parduoti
Skaistutės ir Romaldo Idzelevičių treniruojamos „Žuvėdros“ komandos auksu Europos čempionatuose yra pasipuošusios net šešis kartus, tačiau pastarąjį sykį tai įvyko prieš trejus metus – 2006-aisiais, kai Senojo žemyno Lotynų Amerikos šokių ansamblių pirmenybės vyko būtent Vilniuje. Anot S.Idzelevičienės, auklėtiniai pasiryžę pakartoti triumfą.
„Žuvėdra“ treniruojanti S.Idzelevičienė teigė, jog jos auklėtiniai čempionatui yra pasiruošę |
„Šokėjai jaučia atsakomybę pasirodyti kuo geriau, nes čempionatas vyks Lietuvoje. Tačiau jie yra pasirengę ir pasiryžę kovoti dėl aukščiausio apdovanojimo. Aišku, paslysti visada galima, bet niekas nėra nuo to apsaugotas“, – sakė ji.
Pirmoji „Žuvėdros“ komanda sužavėti čempionato teisėjus ir žiūrovus bandys pernai pasaulio čempionate Vienoje (Austrija) pirmąją vietą pelniusia „Džeimso Bondo“ programa.
„Pagal tą pačią programą mes paprastai šokame dvejus metus. Dažniau keisti pastatymo tiesiog fiziškai neįmanoma, – teigė S.Idzelevičienė. – Tuo tarpu antroji komanda, kurios šokėjai yra ugdomi ateityje pakeisti pirmuosius, atliks „Brazil“ programą. Ši programa yra senesnė, tačiau kad ir kur su ja važiuodavome, be aukso negrįždavome.“
„Žuvėdros“ treneris R.Idzelevičius prisipažino sulaukiantis ne vieno viliojamo užsieniečių pasiūlymo. |
S. ir R.Idzelevičiai prisipažino netgi sulaukę daugybės pasiūlymų parduoti savo pastatytas programas.
„Pasiūlymų tikrai netrūksta. Tačiau, pavyzdžiui, Vokietijoje už programą siūlo 15–20 tūkst. eurų, o iš mūsų tikisi nusipirkti žymiai pigiau – už 4 tūkst. Žinoma, už tokią kainą mes neparduodame, tačiau už 15 tūkst. – gal. Pastatyti sportinių šokių programą yra tikrai labai sunku. Kainuoja viskas: muzika, choreografija, kostiumai, kurie labai greitai dėvisi ir dažnai keičiami“, – sakė R.Idzelevičius ir neslėpė, jog dažnai sulaukia pasiūlymų iš užsienio ansamblių vesti paskaitas, pamokyti šokti taip, kaip šoka „Žuvėdra“. Tačiau abu nusipelnę Lietuvos Respublikos sporto treneriai choru tvirtino gimtinės palikti nenorintys už jokius pinigus.
Sąmata – mažesnė
Čempionatas prasidės šeštadienio vidurdienį vyksiančiais atrankos turais. Po jų į vakarines pusfinalio varžybas iš 15-os komandų pateks 12-a. Tiesa, vyriausiojo čempionato teisėjo IDSF sporto direktoriaus vokiečio Heinzo Spaekerio sprendimu šokti pusfinalyje gali būti leista ir tik 10 ansamblių. Finaliniame čempionato etape, kuriame paaiškės varžybų nugalėtojai, dalyvauti turėtų 6 ansambliai.
Į aukščiausias vietas visada pretenduojančiai pirmajai „Žuvėdros“ komandai didžiausią konkurenciją turėtų sudaryti po du ansamblius iš Vokietijos ir Rusijos. Be kovos pasiduoti tikrai nebus linkusios ir dvi Serbijos, Vengrijos bei po vieną iš Austrijos, Čekijos, Olandijos, Rumunijos bei Velso komandos.
„Varžybos bus tikrai aukščiausio lygio, – žadėjo čempionato direktorius Virginijus Visockas. – Aišku, turėjome įvairių problemų dėl sunkmečio, tačiau galiu patikinti, jog visas jas pavyko išspręsti. Jei neatsiras nenumatytų išlaidų, viso čempionato sąmata turėtų siekti apie 200 tūkst. Lt. Varžyboms teko pakloti naują parketą, tačiau išlaidos vis tiek bus mažesnės nei per ankstesnius čempionatus.“
Sportiniai šokiai sieks patekti į olimpines žaidynes
LSŠF garbės prezidentas Č.Norvaiša yra ir Europos čempionato Vilniuje organizacinio komiteto narys. |
Tarptautinis olimpinis komitetas IDSF dar 1997 metais pripažino, tačiau sportiniai šokiai vis dar laukia, kada bus įtraukti į vasaros olimpinių žaidynių programą. Pagrindinė kliūtis – subjektyvumo faktorius teisėjaujant. Vis dėlto IDSF ėmėsi visų veiksmų, kad panaikintų šią problemą. „Nuo kitų metų IDSF organizuojamose varžybose bus keičiama vertinimo sistema. Siekiama teisėjavimą padaryti kiek galima objektyvesnį, todėl nuo kitų metų sportinių šokių vertinimo kriterijai bus tokie pat, kaip ir šokant ant ledo, kuri yra olimpinė sporto šaka“, – atskleidė LSŠF garbės prezidentas Česlovas Norvaiša.
Pirmosios „Žuvėdros“ komandos šokėjai:
Viktorija Šutko, Monika Šiaučiūnaitė, Lina Diktanaitė, Milda Meškytė, Audronė Bastytė, Gerda Sruoginytė, Agnė Banevičiūtė, Aušra Rimkutė, Donatas Blusis, Marijus Skupeika, Tadas Rimgaila, Justinas Maliauskas, Tadas Bareišis, Taimonas Mažeika, Gintas Monkevičius ir Dmitrijus Popovas.
Antrosios „Žuvėdros“ komandos šokėjai:
Paulius Jagminas, Vidas Orlovas, Vilius Ignatavičius, Darius Bružinskas, Darius Alunderis, Mantas Miškauskas, Ainaras Bluožys, Julius Vaicekauskas, Ieva Kazlauskaitė, Kristina Timofejeva, Monika Sunklodaitė, Jakaterina Dubrovskaja, Agnė Kaubrytė, Eglė Jucytė, Sigita Marčėnaitė, Giedrius Sapežinskas, Julius Stankevičius, Andrius Ubartas ir Eglė Stuopelytė.
Klaipėdos universiteto Lotynų Amerikos šokių ansamblio „Žuvėdra“ laimėjimai | |||||
Vieta | Metai | Miestas (valstybė) | Čempionatas | ||
7 | 1989 | Štutgartas (Vokietija) | Pasaulio | ||
5 | 1991 | Esenas (Vokietija) | Pasaulio | ||
4 | 1992 | Brėmerhavenas (Vokietija) | Europos | ||
4 | 1992 | Viena (Austrija) | Pasaulio | ||
4 | 1993 | Stavangeris (Norvegija) | Pasaulio | ||
4 | 1994 | Dortmundas (Vokietija) | Europos | ||
3 | 1994 | Brėmenas (Vokietija) | Pasaulio | ||
2 | 1995 | Burgė (Prancūzija) | Europos | ||
3 | 1995 | Berlynas (Vokietija) | Pasaulio | ||
2 | 1996 | Bremerhavenas (Vokietija) | Europos | ||
2 | 1996 | Vilnius | Pasaulio | ||
2 | 1997 | Varšuva (Lenkija) | Europos | ||
3 | 1997 | Miunchenas (Vokietija) | Pasaulio | ||
3 | 1998 | Budapeštas (Vengrija) | Europos | ||
3 | 1998 | Gioteborgas (Švedija) | Pasaulio | ||
1 | 1999 | Gomelis (Baltarusija) | Europos | ||
1 | 1999 | Vilnius | Pasaulio | ||
2 | 2000 | Velsas (Austrija) | Europos | ||
2 | 2000 | Ostrava (Čekija) | Pasaulio | ||
1 | 2001 | Bekescabas (Vengrija) | Europos | ||
2 | 2001 | Bremerhavenas (Vokietija) | Pasaulio | ||
2 | 2002 | s'Hertogenbosch (Olandija) | Europos | ||
1 | 2002 | Vilnius | Pasaulio | ||
1 | 2003 | Usti nad Labemas (Čekija) | Europos | ||
1 | 2003 | Esenas (Vokietija) | Pasaulio | ||
1 | 2004 | Brėmenas (Vokietija) | Europos | ||
1 | 2004 | Minskas (Baltarusija) | Pasaulio | ||
1 | 2005 | Brėmenas (Vokietija) | Europos | ||
1 | 2005 | Miunchenas (Vokietija) | Pasaulio | ||
1 | 2006 | Vilnius | Europos | ||
2 | 2006 | Brėmenas (Vokietija) | Pasaulio | ||
3 | 2007 | Bremerhavenas (Vokietija) | Europos | ||
2 | 2007 | Diuseldorfas (Vokietija) | Pasaulio | ||
2 | 2008 | Esenas (Vokietija) | Europos | ||
1 | 2008 | Viena (Austrija) | Pasaulio |