Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Disko metikas Andrius Gudžius: „Mano pragyvenimo šaltinis – komercinės varžybos“

Audrius Gudžius
LAF nuotr. / Audrius Gudžius
Šaltinis: sportas.info
0
A A

Pasaulio ir Europos jaunimo čempionas Andrius Gudžius dabar lyg ant sparnų. Vis toliau skrieja diskas, o namuose jo laukia mylinti žmona ir du vaikai.

Kaunietis A.Gudžius su suaugusiais disko metikais Lietuvoje pradėjo rungtyniauti jau nuo 17 metų, o komercinėse varžybose – nuo 18 metų.

„Nepastebimai prabėgo tie penkeri metai, bet šiaip reikėtų sakyti, kad su suaugusiais diską mėtau trečius metus –  pradėjau nuo 20 metų. Tačiau mano pagrindiniai startai – dar prieš akis”, – sako 23 metų disko metikas.  

– Gerai pradėjote šį sezoną, jau du kartus gerinote asmeninius rekordus – 64,28 m ir 64,40 m. Kas varžybos – vis rekordas, ar taip bus ir toliau?

– Turėtų taip būti. Per šias dvejas varžybas pridariau daug techninių klaidų, neįgyvendinau to, kam esu pasirengęs. Tikėjausi daug geresnio rezultato, esu pajėgus mesti gerokai toliau, nes per treniruotes diskas be jokio vėjelio skrieja 67 metrus. 

Susiklosčius palankioms aplinkybėms ir, jeigu metimus atliksiu techniškai, diskas gali toli skrieti ir per varžybas.   

– Kas jus įkvepia tokiems tolimiems metimams, gal dukters Viktorijos gimimas balandžio mėnesį?

– Daug treniruojuosi, turiu savo tikslą ir jo siekiu. Turiu puikų trenerį Vaclovą Kidyką, daug žinantį apie disko metimą, tačiau dar nesugebu visko išmokti. O neseniai gimusi dukrytė – irgi didelė paskata. Kuo didesnė šeima, reikia ją ir išlaikyti, tai yra mano darbas. 

Daug treniruojuosi, turiu savo tikslą ir jo siekiu. Turiu puikų trenerį Vaclovą Kidyką.

– Auga ir pustrečių metukų sūnus Andrius, ko gero, nėra lengva keturių asmenų šeimai gyventi iš jūsų uždirbtų pinigų?

– Išsiverčiame. Turiu šaunuolę žmoną, kuri rūpinasi manimi ir vaikais. Aš, kaip sportininkas, irgi esu savotiškas vaikas, namų puošmena. Su Dovile, kuri vaikystėje irgi mėgėjiškai sportavo, draugavau porą metų, pusantrų metų gyvenome kartu, o vestuves atšventėme pries trejus metus.  

Žmona studijuoja Kauno kolegijoje poligrafiją, o dabar yra paėmusi akademines atostogas. Dovilė – tai mūsų mama, dabar jos toks pagrindinis darbas. Ji dirba 24 valandas per parą. Kiek galiu, stengiuosi ir aš padėti. Šeima pakeitė mano gyvenimą, pasidarė aiškiau, dėl ko stengiuosi. 

Dabar sportuoju ne tiktai dėl garbės, bet ir dėl to, kad turiu pasirūpinti šeima, pagerinti buitį. Man šeima – didžiausias turtas, šventas dalykas, papildomas stimulas, dėl ko turiu  stengtis. 

Gyvename nuosavame name už Karmėlavos, viename iš kaimelių. Žmona mėgsta auginti daržoves, stengiasi, kad šeima valgytų ekologiškai sveiką maistą, kad ant  stalo niekada netrūktų šviežių daržovių.  

– Ar norėtumėte, kad paaugęs sūnus irgi imtų diską į rankas?

– Kaip jis norės, taip ir bus.  

– Sezonas žada būti įtemptas, laukia Europos čempionatas. Ar būtent jam bus nukreiptas jūsų pagrindinis dėmesys?

– Taip, tačiau dalyvausiu ir keliose komercinėse varžybose, kurios yra mano pragyvenimo šaltinis. Kiek užsidirbu pinigėlių, jų pragyvenimui užtenka. Tačiau negaliu sau daug ką leisti, stengiuosi gyventi taupiai. Tėvai padeda tiktai morališkai. 

– Iki Europos čempionato – dar nemažas laiko tarpas. Numesite diską 64 metrus ir tikrai pateksite į finalą.

– Kiekvienais metais rezultatai per čempionatus labai skiriasi. Praėjusiais metais Gerdas Kartneris per pasaulio čempionatą diską numetė 65 metrus ir laimėjo bronzos medalį. Tačiau finalui, manau, tikrai pakaks 64 m. rezultato. Bet gali atsitikti ir taip, jog šis rezultatas negarantuos vietos dvyliktuke. Bet tai – labai retas atvejis. 

– Jūsų treneris Vaclovas Kidykas – 1986 m. Europos disko metimo čempionato bronzos medalio laimėtojas, keturių olimpinių žaidynių dalyvis. Ar jums naudingi jo patarimai?

– Treneris man – kaip tėvas, su Vaclovu Kidyku puikiai sutariame. Jeigu neturėčiau tokio trenerio, manau, nebūtų nei pasaulio, nei Europos čempionų titulų, rezultatai nebūtų tokie geri. 

Sportininkas ir treneris medaliais turi dalintis perpus. Atletams priklauso 50 proc. sėkmės, o treneriui – irgi tiek pat. Didelis menas – trenerio sugebėjimas žinias pritaikyti būtent tam žmogui, su kuriuo jis dirba, nes ne kiekvienam tas tinka. Ne pagal vieną kurpalių viskas daroma. 

– Ką per pratybas daugiausia tobulinate? Kiek laiko tęsiasi jūsų viena treniruotė?

– Treniruojuosi dukart per dieną. Per vieną treniruotę stengiuosi didelio krūvio neatlikti, neišsekinti savęs. Jį atlieku per du kartus. Dabar didžiausią dėmesį skiriu technikos tobulinimui, nes fizinis pasirengimas kaip ir baigtas, tereika palaikyti fizinę formą.  

– Ar šiame sezone bus daug varžybų?

– Stengsiuosi pasiekti du savo  sportinės formos pikus. Pirmoje sezono dalyje dalyvausiu daugiau komercinėse varžybose, o nuo liepos mėnesio intensyviai pradėsiu rengtis pasaulio čempionatui.  

– Treneris Vaclovas Kidykas sako, kad jūs jau šiemet diską galite mesti 70 metrų. Kaip manote, treneris juokauja, ar sako rimtai?

– Gal sakė, kad įmanoma. Nenoriu drąsiai sakyti, tačiau jeigu pasitaikys puikios sąlygos, gera nuotaika, disko metimo sektoriuje viską padaryčiau taip, kaip reikia, tą rezultatą būtų įmanoma pasiekti. Negaliu sakyti, kad įveiksiu 70 m ribą, man, sportininkui, tai būtų per drąsu teigti. Tačiau viskas yra įmanoma. 

Negaliu sakyti, kad įveiksiu 70 m ribą, man, sportininkui, tai būtų per drąsu teigti. Tačiau viskas yra įmanoma. 

– Ar naktimis galite ramiai miegoti, netrukdo naujagimės Viktorijos šėlsmas?

– Mano puikioji žmona supranta, kad siekiu savo sportinės karjeros aukštumų ir ji man sudaro visas sąlygas pailsėti, kad namuose gaučiau kuo mažiau krūvio.   

– Esate Lietuvos sporto universiteto studentas, ar mokslą sunku derinti su studijomis?

– Mokausi antrame kurse, esu pasiėmęs ištęstines studijas. Ilgiau studijuosiu, per šešerius metus turėsiu baigti keturis kursus. Didelius pratybų krūvius, treniruočių stovyklas, šeimos džiaugsmus ir rūpesčius sunku derinti su studijomis. 

Jeigu nori būti geras sportininkas, mokslai nukenčia. O jeigu nori būti geras studentas, kruopščiai vaikščiosi į paskaitas, – nebeliks laiko treniruotėms. Reikia viską suderinti. Kiti tai sugeba padaryti, o aš ne. Nežinau, gal truputį ir pritingiu. Pasirinkau šitą planą, kuris man yra geras. 

– Kažkada Jurbarke Virgilijus Alekna jums, jaunam disko metikui, padovanojo didelio numerio batus, sakydamas, kad esate talentingas sportininkas. Ar dabar palaikote ryšius su juo?

– Mūsų santykiai draugiški, darbiniai.

Turėjau traumų, bet negalėčiau teigti, kad jas patyriau dėl klaidų. Kažkada man buvo įskilęs kaulas, o tai gali pasitaikyti kiekvienam, reikėjo gydytis.

– Sakoma, kad anoks iš jūsų disko metikas, jei nekamuoja traumos?

– Turėjau traumų, bet negalėčiau teigti, kad jas patyriau dėl klaidų. Kažkada man buvo įskilęs kaulas, o tai gali pasitaikyti kiekvienam, reikėjo gydytis. Šiaip didesnių traumų neturiu, dirbame  tvarkingai, treneris mane saugo. Kartais  paragina, o kartais pabara, kai pritingiu. Su savo treneriu esame gerai suderintas instrumentas. 

– Koks artimiausias startas dabar jūsų laukia?

– Jeigu viskas bus gerai, šį savaitgalį turėčiau dalyvauti komercinėse varžybose Prancūzijoje.  

sportas.info
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką