Tai turėjo būti istorinis disko metimo finalas su daugybe pretendentų mesti toliau nei 70 metrų ir laimėti auksą, tačiau Tokiją nuplovęs lietus viską apvertė aukštyn kojomis.
Daugiau nei dvi valandas trukusi pauzė išmušė iš vėžių įprastą rutiną turinčius sportininkus, o nesiliovę lietaus lašai intensyviai drėkino disko metimo sektorių ir vertė lengvaatlečius rizikuoti.
Vieniems sekėsi geriau, kitiems prasčiau.
Mykolas Alekna antruoju savo bandymu numetė įrankį beveik 68 metrus (67,84 m), ilgą laiką pirmavo ir liko „tik“ su sidabru dar įspūdingesnį rezultatą (70,47 m) paskutiniu mėginimu užfiksavus Danieliui Stahliui.
Lietų savo naudai pasikinkė ir Samoa atletas Alexas Rose'as, švystelėjęs 66,96 m ir sensacingai iškovojęs bronzą.
Tačiau kitiems sekėsi ne taip gerai. Vienas sezono lyderių ir buvęs pasaulio čempionas Kristjanas Čehas liko vos aštuntas ir pasitraukė iš kovos dar prieš paskutinį metimą, tarp favoritų buvęs Matthew Denny skaudžiai krito ir liko be medalio, į žemę tėškėsi ir Lukas Weisshaidingeris bei dar būrys sportininkų.
Ne be problemų praėjo ir Andriaus Gudžiaus vakaras. Nors jis antru bandymu numetė įrankį 63,43 m ir kurį laiką dar buvo arti medalių zonos, paskutinių keturių metimų jis nė neatliko.
34-erių kaunietis slydo ir skaudžiai trenkėsi į žemę dar per apšilimą prieš pratęsiant disko metimo varžybas, o po finalo paaiškėjo, kad susižeidęs A.Gudžius iškart iškeliavo darytis echoskopijos ir tirtis dėl rimtesnių sužeidimų.
„Čia kosmosas, nesąmonė kažkokia, – finalą vaizdžiai apibūdino A.Gudžius. – Neturėjo taip būt. Bet ką – Lietuvai medalis grįžta, gerai. Rezultatai visų mūsų turėjo ir galėjo būti geresni. Vakar kalbėjau apie sąlygas, kad sektorius tikrai geras. Ant paskutinio metimo šiandien nustojo lyti, išdžiūvo ir išvalė, tai viskas gerai, bet iki tol tai matėte, kas darėsi... Pirmą kartą gyvenime susidūriau su situacija, kur kai bent iš pipetės vandens palašink ant sektoriaus ir pastovėti neįmanoma. Jeigu žiūrėjote, matėte, kad visi bandė ar teipuoti, ar, mano atveju, teipo klijus purškiau ant batų (juokiasi). Bet reikia labai pataikyti. Vienam metimui gerai, bet paskui purškiau ir, matyt, drėgmės tiek, kad nebelaiko.
Per apšilimą labai stipriai išsidrėbiau, ant kojos iškilo penkių centimetrų diametro ir dviejų centimetrų guzas. Vos paeiti išėjo ir dabar stipriai skauda koja. Ką tik padarė echoskopiją, dėl to vėlavau (į žiniasklaidos pasikalbinimus – past.). Bet niekas neplyšo, namo keliauti su skausmu galiu, o skausmą pakentėsiu. Sugis viskas“.
Niekas neplyšo, namo keliauti su skausmu galiu, o skausmą pakentėsiu. Sugis viskas.
Šeštą kartą pasaulio čempionate dalyvavęs ir penktą sykį finale varžęsis A.Gudžius atskleidė, kad per pertrauką buvo svarstomi trys variantai, o jis pageidavo perkelti finalą į pirmadienį. Vis dėlto nugalėjo daugumos norai.
„Buvo galimybė rinktis iš variantų – dalyvauji arba nedalyvauji. Sakė, kad trys variantai: atšaukti varžybas ir be apdovanojimų lieka šis pasaulio čempionatas; antras variantas – einame, išsimėtome ir yra kas yra, tai dauguma sportininkų tai ir nusprendė; trečias variantas – rytoj, bet tada reiktų derinti ir skrydžius, tad dauguma nusprendė, kad darome šiandien, – pasakojo veteranas.
– Aš, aišku, norėjau rytoj. Stoviu su subintuota koja, vos vaikštau, užšaldyta visa ir užteipuota. Nebuvo daug entuziazmo eiti atgal į lietų ir taip pat bandyti. Matėte, atėjau į lietų, padariau 63 metrus, bet žinojau, kad 66 metrų nenumesiu – be šansų, ten tik imitacija. Dar bandžiau vieną daryti, bet jau užsimojus metimui buvo aišku, kad nieko nebus.
Yra kaip yra. Matthew Denny irgi griuvo, gal tik ne taip skaudžiai. Austras (Lukas Weisshaidingeris – past.) irgi baigė gulėdamas. Per paskutinį apšilimą ir pirmus bandymus buvo labai blogai. Kalbėjom tiek su vyriausiais varžybų vedėjais, tiek su kitais – sakė, kad jie tokios situacijos nėra matę gyvenime, mes taip pat. Bet gal pradės po šių varžybų kreipti dėmesį ir padaryti kažkokį standartinį sektorių pasaulyje, nes kol kas tai... Kaip sako, kas kaip moka, tas taip šoka. Svarbu, kad pamatuoja 2,5 metro į skersmenį ir gerai. Sausas šis sektorius tobulas – jei būtų tobulos sąlygos, tai būtų šiandien aukštų rezultatų ir ne vienas būtų permetęs 70 metrų.
Pakišo koją Mykolui ta situacija, bet ne tuščiomis išvažiuoja namo. Jaunas dar yra, ir taip kraitis pas jį milžiniškas tokio amžiaus. Visada norisi, bet po dvejų metų manau atsigriebs ir nebus jam ten ką veikti“.
A.Gudžius planetos pirmenybėse startavo jau šeštą kartą. Tarp visų Lietuvos lengvaatlečių daugiau kartų pasaulio čempionatuose yra dalyvavęs tik legendinis Virgilijus Alekna (10 sykių).
Kaunietis yra iškovojęs du skirtingų prabų – aukso ir bronzos – medalius, o finale kovėsi jau penktą kartą iš eilės.
| Metai | Miestas | Rezultatas | Vieta |
|---|---|---|---|
| 2015 | Pekinas | 62,22 | 14 |
| 2017 | Londonas | 67,01 (atrankoje) 69,21 (finale) | 1 |
| 2019 | Doha | 64,14 (atrankoje) 61,55 (finale) | 12 |
| 2022 | Judžinas | 66,60 (atrankoje) 67,55 (finale) | 3 |
| 2023 | Budapeštas | 65,50 (atrankoje) 66,16 (finale) | 6 |
| 2025 | Tokijas | 65,18 (atrankoje) 63,43 (finale) | 6 |
– Danielis Stahlis pakartojo 2023 m. pasaulio čempionato scenarijų ir vėl auksą laimėjo paskutiniu bandymu. Ką pasakytumėte apie jo pasirodymą, kai tokiomis sąlygomis numeta diską virš 70 metrų?
– Čia net nėra klausimų – tiek Danielis, tiek Mykolas šiandien yra kito lygio sportininkai. Jie dominuoja, jie gali mesti bet kokiomis sąlygomis. Danielio 70 metrų jau buvo ant sauso sektoriaus – paskutinis, nebelijo, išvalė. Bet net ir tą rezultatą nuėmus, šių vyrų pasirodymai buvo aukščiausio lygio. Nėra ką kalbėti – jų pikas, jie dar mes ir kitame Europos čempionate, kuris bus labai įdomus. Bet Birmingeme (ten vyks 2026 m. Europos čempionatas – past.) bus geresnis sektorius net ir per lietų – bus galima mesti.
– Sakote, kad Mykolas dar jaunas, dar turės daug šansų. O kiek jums dar liko tokių aukščiausio lygio čempionatų?
– Nežinau, nenoriu kol kas sakyti viešai, kad jau viskas. Kad paskui nebūčiau, jog baiginėju antrus ar trečius metus. Jau kai matysiu, kad negaliu garbingai atstovauti Lietuvai... Šiandien, nežinau, ką jūs manote, bet turbūt nenuvyliau Lietuvos (šypsosi). Kai jau matysiu, kad negaliu garbingai atstovauti Lietuvai, kai nebus finalų ir šešetukų, tai jau tikrai sakysiu „ačiū, turėjau gerą laiką“. Dabar nieko nepasakysiu. Kitų metų Europos čempionate 100 proc. dalyvauti planuoju. Tik tiek galiu pasakyti.
– Prieš finalą jei būtų pasiūlę šeštą vietą, ar imtumėte?
– Toks planas ir buvo. Aišku, kitokiomis aplinkybėmis. Norėjau numesti 66-67 metrus, ko, manau, būtų užtekę 6-7 vietai. Įvertinus visas aplinkybes, tai, ką man sakė medikai, kad pabūk ramiai šiuos metus (A.Gudžiui praėjusių metų pabaigoje atlikta išvaržos operacija – past.), tai tik noriu padėkoti Kauno klinikų chirurgams, kad mane pastatė ant kojų, kur aš dabar esu nepilnai po metų. Taip pat savo kineziterapeutui Erikui, kuris dirba su manimi Kaune ir išlaiko stačią ant kojų. Taip pat mūsų rinktinės kineziterapeutui Mantui, kuris šiandien tiesiogine to žodžio prasme pastatė mane ant kojų atgal į sektorių. Be jo nebūtų šiandien šeštos vietos, tad, Manteli, ačiū.
