Dabar populiaru
Publikuota: 2009 lapkričio 12d. 14:59

Kodėl Usainas Boltas toks greitas?

U.Bolto pergalė 200 m bėgime
Artūro Gimžausko nuotr. / Usainas Boltas

Lengvosios atletikos specialistai nusprendė išsisaiškinti, kodėl Usainas Boltas yra greičiausias pasaulio žmogus. Į pagalbą jiems atėjo treneriai, mokslininkai bei jamaikiečio buvę ir esami varžovai bėgimo takelyje.

U.Boltas varžovus tiesiog triuškina. Mintimis ir fiziškai jis pakyla virš jų. Fantastika, kaip greitai gali progresuoti žmogus. Treneriai, fiziologai ir genetikai ginčijasi dėl jo kūno struktūros, kuri paneigia visus anksčiau kurtus mitus apie sprinto techniką. Kaip jis meta iššūkį visiems judėjimo kanonams? Visi turi savo minčių, tačiau niekas neturi tikslaus atsakymo. „Visi bando sudėlioti Usaino talentą iš įvairių sudėtinių dalių, – sako jo vadybininkas Rickis Simmsas. – O Usainas apie tai negalvoja, jis tiesiog bėga.“

Galva

Visas pasaulis gailisi, jog nežino, kas dedasi U.Bolto galvoje. Jo tautietis Donas Kwarris sako, kad su U.Bolto atsiradimu sportas tapo visiškai kitoks. „Anksčiau kambariai, kuriuose sportininkai laukdavo išvedimo į startą, buvo karo veiksmų laukas tarp vyriškų ir karingų sprinterių. O dabar atsirado I.Boltas ir į tą kambarį pasibeldė juokas, draugiški santykiai tarp varžovų. Usainas moka atsipalaiduoti.“

Genai

Rekordininko tėvas ir mama buvo puikūs 400 ir 200 metrų bėgikai, tad tikėtina, kad dalis talento U.Boltui teko su genais. Jis greičiausiai turi ACTN3 geną, dar vadinamą greičio genu. Šis genas organizme padeda gaminti tam tikrą baltymą, kuris padeda bėgti sprintą.

Kojos

Biomechanikos ekspertai kelia hipotezę, kad U.Boltui palaikyti didelį greitį leidžia aktyvus šlaunų išmetimas į priekį bėgimo pabaigoje.

Ūgis

Vienais duomenimis, jo ūgis – 193, kitais – 195 centimetrai. Tokio ūgio sprinterių anksčiau nebuvo. Jamaikietis neigia fizikos dėsnius, neva didesnės masės judėjimui reikia daugiau energijos. Tyrimai, kuriuos atliko žurnalas „Sports Science & Medicine”, parodė, kad geriausių visų laikų sprinterių ūgio ribos buvo tarp 177 ir 190 centimetrų. U.Boltas įrodė, kad sprintą gali bėgti ir tie, kurie turėtų tapti krepšininkais.

Žingsnis

Didelis žingsnis laikomas vienu pagrindinių jamaikiečio pliusų. 100 metrų distancijai įveikti jam reikia vidutiniškai 41,5 žingsnio. Kiti sprinteriai distanciją vidutiniškai įveikia 43–45 žingsniais. Specialistai mano, kad treneris G.Millsas turėtų pabandyti dar sumažinti žingsnių skaičių distancijoje – tai turėtų įtakos rezultatams.

Keliai

Pasak trenerio, viena iš priežasčių, kuri daro įtaką U.Bolto greičiui, – sprinteris labai greitai meta savo kelius pirmyn ir į viršų.

Pečiai

Treneris mano, kad karjeros pradžioje didžiausia jamaikiečio problema buvo pečiai, kurie buvo už jo svorio centro. Techniniu požiūriu tai reiškia, kad sportininko kojos nuo žemės atsiplėšdavo nepakankamą laiko tarpą, o tai darė įtaką žingsnio ilgiui.

Silpnosios vietos: nugara, pilvas, klubai

Anksčiau šios U.Bolto kūno vietos buvo silpnos, tad bėgant pečiai pradėdavo judėti aukštyn žemyn. Tai jį darydavo ne tokį atsparų traumoms. Pasak vadybininko, šie minusai taisomi ir ateityje U.Boltas reikiamą bėgimo pozą išlaikys gerokai ilgiau.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką