2017 m. Europos uždarų patalpų čempionė dar liepą kalbėdama su 15min žurnalistu Aurimu Tamulioniu teigė „sportuojanti jau seniai“ ir „šokinėjanti treniruotėse“.
Bet oficialiose varžybose per 2025-uosius jos taip ir neišvydome.
„Oi, be abejo“, – lengvosios atletikos sezono uždarymo šventėje 15min paklausta, ar 2025-ieji buvo sunkiausi karjeros metai, patvirtino Airinė.
Jai dar 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse trūko kryžminis kelio raištis, išvedęs Lietuvos lengvosios atletikos žvaigždę iš rikiuotės labai ilgam laikui.
Ji ne tik negalėjo užbaigti savo pasirodymo svarbiausiame sporto renginyje per ketverius metus, bet ir turėjo nubraukti viltis pasirodyti varžybose šiemet. A.Palšytė nestartavo ir pasaulio čempionate, nors prieš tai buvo dalyvavusi penkeriose planetos pirmenybėse iš pastarųjų šešių.
„Manau, kad tik tie sportininkai ar žmonės, kurie yra praėję per šią konkrečią, kryžminių raiščių, traumą, operaciją ir pan., gali suprasti, per ką aš pastaruosius metus turėjau praeiti, – 15min sakė sportininkė. – Tie bandymai kuo greičiau sugrįžti nepasiteisino taip, kaip aš norėjau. Tikėjausi jau vasaros metu startuoti varžybose, bet su gydytojų nepritarimu visgi negalėjau išeiti į sektorių, nes niekas nenorėjo rizikuoti. Šiuo karjeros etapu aš suprantu, kad tas skubėjimas nieko nebeduos ir tiesiog tam tikrų dalykų reikia išlaukti.“
Tie bandymai kuo greičiau sugrįžti nepasiteisino taip, kaip aš norėjau.
A.Palšytė tik kaip žiūrovė stebėjo Lietuvos lengvaatlečių ir geriausių planetos šuolininkių į aukštį varžybas pasaulio čempionate Tokijuje.
„Tai yra sunku ne tiek fiziškai, kiek psichologiškai, nes supranti, kad kaip sportininkas sportuoji dėl varžybų, dėl rezultatų, o ne dėl tiesiog paties sportavimo. Aišku, mėgaujiesi procesu, bet norisi ir to adrenalino. Galbūt dėl to šią vasarą kartu su Kostu (Skrabuliu – past.) vykome į pasaulio čempionatą, kad pabūtume toje aplinkoje, – pasakojo A.Palšytė. – Nesvarbu, kad palaikėme tik iš tribūnų, bet susitikome su pažįstamais veidais, sportininkais, pabuvome toje atmosferoje. Tokie momentai tik dar kartą parodo, kad tas sunkus darbas reabilitacijos, kurios niekas nemato, metu, visgi gali atsipirkti ir tos emocijos davė dar papildomo motyvacinio postūmio ir toliau nepasiduoti, nes tikrai labai sunku.“
Dabar ji jau pati brandina savo sugrįžimą į sportą, kuriam vis dar jaučia begalinę meilę ir spinduliuoja motyvacija tęsti karjerą.
